versija spausdinimui
(0)
Pablogintos euro zonos BVP augimo prognozės. Vakar posėdžiavęs ECB pinigų politikos parametrų nepakeitė, bet informavo, kad jau kitame, liepos mėn. posėdyje ketinama padidinti palūkanų normas 25 baziniais punktais. Dar kartą padidinti palūkanas ketinama rugsėjį – kiek konkrečiai, priklausys nuo vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvų.
Pastaroji ECB oficialaus pareiškimo formuluotė reiškia, kad rugsėjį palūkanos gali būti padidintos iš karto 50 bazinių punktų. Nuo liepos 1 d. ketinama nebevykdyti grynųjų supirkimų pagal turto supirkimo programą. ECB sumažino 2022 ir 2023 m. euro zonos BVP augimo prognozę atitinkamai nuo 3,7 iki 2,8 proc. ir nuo 2,8 iki 2,1 proc., o infliacijos padidino nuo 5,1 iki 6,8 proc. ir nuo 2,1 iki 3,5 procentų. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu vakar nukrito 0,92 proc., iki 1,062 dolerio už eurą – veikiausiai todėl, kad dalis rinkos dalyvių tikėjosi, kad ECB indikuos galimą palūkanų normų padidinimą 50 bazinių punktų jau liepos mėn. posėdyje. Vokietijos vyriausybės 10-ies m. obligacijų pajamingumas padidėjo 8 baziniais punktais, iki 1,43 procento. Europos akcijų „Stoxx Europe 600“ indeksas smuktelėjo 1,36 procento.
JAV didžiąją prekybos sesijos dalį „S&P 500“ buvo nukritęs nedaug, bet investuotojų nuotaika subjuro prekybai einant į pabaigą (dienos pokytis -2,38 procento). Per savaitę JAV užregistruota 229 tūkst. Naujų bedarbių – 23 tūkst. Daugiau, negu tikėtasi. Šiandien 15.30 val. Lietuvos laiku bus paskelbtas JAV gegužės mėn. infliacijos rodiklis – prognozuojama, kad kainos augo 8,3 proc. metiniu tempu. JAV iždo sekretorė J. Yellen pareiškė, kad dar didesnių maisto ir energetinių resursų kainų rizika išlieka apčiuopiama, bet nėra nieko, kas rodytų, kad šalies ekonomiką gali ištikti recesija. Ukrainos ekonomika pirmą 2022 m. ketvirtį, palyginus su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, susitraukė 15,1 procento. „Bloomberg“ pranešė, kad Europos Komisija ketina suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą.
Šiandien posėdžiaus Rusijos centrinis bankas, prognozuojama, kad bazinė palūkanų norma bus sumažinta 100 bazinių punktų – iki 10 procentų. Gamintojų kainų indeksas Kinijoje gegužę siekė 6,4 proc., dėl su „Covid-19“ susijusių apribojimų gerokai mažesnis, negu daugelyje kitų pasaulio šalių, buvo vartotojų kainų augimas (2,1 procento). Manoma, kad santykinai nedideli infliacijos rodikliai leis šalies centriniam bankui imtis priemonių skatinant ekonomiką. Šįryt 8.45 val. Lietuvos laiku Kinijos „Shanghai Composite“ akcijų indeksas buvo pakilęs 0,58 proc., Japonijos NIKKEI nukrito 1,46 proc., Pietų Korėjos KOSPI 1,43 procento.
Baltijos šalių biržos – be krypties. OMXB indekso vertė vakar beveik nepakito (-0,03 proc.), bendra trijų biržų apyvarta siekė 1,7 mln. eurų. Didžiausiu kainos pokyčiu tarp aktyviausiai prekiautų pozicijų išsiskyrė „Enefit Green“ (+1,18 proc., iki 3,958 euro už akciją).
Pastaroji ECB oficialaus pareiškimo formuluotė reiškia, kad rugsėjį palūkanos gali būti padidintos iš karto 50 bazinių punktų. Nuo liepos 1 d. ketinama nebevykdyti grynųjų supirkimų pagal turto supirkimo programą. ECB sumažino 2022 ir 2023 m. euro zonos BVP augimo prognozę atitinkamai nuo 3,7 iki 2,8 proc. ir nuo 2,8 iki 2,1 proc., o infliacijos padidino nuo 5,1 iki 6,8 proc. ir nuo 2,1 iki 3,5 procentų. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu vakar nukrito 0,92 proc., iki 1,062 dolerio už eurą – veikiausiai todėl, kad dalis rinkos dalyvių tikėjosi, kad ECB indikuos galimą palūkanų normų padidinimą 50 bazinių punktų jau liepos mėn. posėdyje. Vokietijos vyriausybės 10-ies m. obligacijų pajamingumas padidėjo 8 baziniais punktais, iki 1,43 procento. Europos akcijų „Stoxx Europe 600“ indeksas smuktelėjo 1,36 procento.
JAV didžiąją prekybos sesijos dalį „S&P 500“ buvo nukritęs nedaug, bet investuotojų nuotaika subjuro prekybai einant į pabaigą (dienos pokytis -2,38 procento). Per savaitę JAV užregistruota 229 tūkst. Naujų bedarbių – 23 tūkst. Daugiau, negu tikėtasi. Šiandien 15.30 val. Lietuvos laiku bus paskelbtas JAV gegužės mėn. infliacijos rodiklis – prognozuojama, kad kainos augo 8,3 proc. metiniu tempu. JAV iždo sekretorė J. Yellen pareiškė, kad dar didesnių maisto ir energetinių resursų kainų rizika išlieka apčiuopiama, bet nėra nieko, kas rodytų, kad šalies ekonomiką gali ištikti recesija. Ukrainos ekonomika pirmą 2022 m. ketvirtį, palyginus su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, susitraukė 15,1 procento. „Bloomberg“ pranešė, kad Europos Komisija ketina suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą.
Šiandien posėdžiaus Rusijos centrinis bankas, prognozuojama, kad bazinė palūkanų norma bus sumažinta 100 bazinių punktų – iki 10 procentų. Gamintojų kainų indeksas Kinijoje gegužę siekė 6,4 proc., dėl su „Covid-19“ susijusių apribojimų gerokai mažesnis, negu daugelyje kitų pasaulio šalių, buvo vartotojų kainų augimas (2,1 procento). Manoma, kad santykinai nedideli infliacijos rodikliai leis šalies centriniam bankui imtis priemonių skatinant ekonomiką. Šįryt 8.45 val. Lietuvos laiku Kinijos „Shanghai Composite“ akcijų indeksas buvo pakilęs 0,58 proc., Japonijos NIKKEI nukrito 1,46 proc., Pietų Korėjos KOSPI 1,43 procento.
Baltijos šalių biržos – be krypties. OMXB indekso vertė vakar beveik nepakito (-0,03 proc.), bendra trijų biržų apyvarta siekė 1,7 mln. eurų. Didžiausiu kainos pokyčiu tarp aktyviausiai prekiautų pozicijų išsiskyrė „Enefit Green“ (+1,18 proc., iki 3,958 euro už akciją).