versija spausdinimui
(0)
Remiantis šiandien paviešintais naujausiais Eurostat duomenimis, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bei mūsų šalyje fiksuotas pramonės prieaugis, tiesa, jis Lietuvoje buvo kur kas didesnis.
Kovą palyginus su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcijos apimtys euro zonoje pakilo 0.1 procento, kai laukta net 0.7 procento prieaugio. Vasarį jos krito 1.2 procento. Europos sąjungoje per pirmą pavasario mėnesį pramonė augo 0.6 procento, o štai mūsų ūgtelėjo net 4.5 procento. Mėnesį prieš tai ji atitinkamai smuko vienu procentu ir pakilo 2.8 procento.
Kovo mėnesį euro zonoje kasdieninio vartojimo prekių gamyba paaugo 1.9 procento, energijos - 1.2 procento, tarpinių prekių - 0.6 procento, o štai kapitalo prekių gamyba susitraukė vienu procentu, o ilgalaikio vartojimo prekių smuko 1.2 procento.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kasdieninio vartojimo prekių gamyba paaugo dviem procentais, tarpinių prekių - 1.1 procento, energijos augo vienu procentu, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo ir kapitalo prekių gamyba smuktelėjo atitinkamai 0.3 ir 0.4 procento.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, kovą pramonė labiausiai augo Danijoje (4.9 procento) bei mūsų šalyje. Tuo tarpu didžiausias kritimas fiksuotas Liuksemburge (4.4 procento) ir Belgijoje, kur pramonės produkcija smuko keturiais procentais.
Šių metų trečią mėnesį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Lietuvoje pramonės produkcijos prieaugis siekė net 14.6 procento, kai mėnesį prieš tai sudarė 9.9 procento. Euro zonoje metinis prieaugis siekė 10.9 procento, o laukta, jog sudarys vidutiniškai 11.6 procento, o štai Europos sąjungoje - vienuolika procentų. Tuo tarpu dar vasarį fiksuota, kad pramonės produkcija atitinkamai susitraukė 1.8 ir 1.4 procento.
Kovą lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, euro zonoje ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pašoko 34.4 procento, kapitalo prekių - 16.1 procento, tarpinių prekių - 13.3 procento, energijos augo 3.3 procento, o štai kasdieninio vartojimo prekių pakilo tik 0.7 procento. Europos sąjungoje atitinkamai ilgalaikio vartojimo prekių gamyba augo 34.4 procento, kapitalo prekių - 15.9 procento, tarpinių prekių - 13.4 procento, energijos 2.7 procento, o kasdieninio vartojimo prekių - 1.1 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, per metus pramonė daugiausiai paaugo Italijoje (37.7 procento) bei Slovakijoje (24.5 procento), o kritimas fiksuotas Maltoje (2.8 procento) ir Suomijoje (2.2 procento).
Kovą palyginus su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcijos apimtys euro zonoje pakilo 0.1 procento, kai laukta net 0.7 procento prieaugio. Vasarį jos krito 1.2 procento. Europos sąjungoje per pirmą pavasario mėnesį pramonė augo 0.6 procento, o štai mūsų ūgtelėjo net 4.5 procento. Mėnesį prieš tai ji atitinkamai smuko vienu procentu ir pakilo 2.8 procento.
Kovo mėnesį euro zonoje kasdieninio vartojimo prekių gamyba paaugo 1.9 procento, energijos - 1.2 procento, tarpinių prekių - 0.6 procento, o štai kapitalo prekių gamyba susitraukė vienu procentu, o ilgalaikio vartojimo prekių smuko 1.2 procento.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kasdieninio vartojimo prekių gamyba paaugo dviem procentais, tarpinių prekių - 1.1 procento, energijos augo vienu procentu, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo ir kapitalo prekių gamyba smuktelėjo atitinkamai 0.3 ir 0.4 procento.
Šių metų trečią mėnesį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Lietuvoje pramonės produkcijos prieaugis siekė net 14.6 procento, kai mėnesį prieš tai sudarė 9.9 procento. Euro zonoje metinis prieaugis siekė 10.9 procento, o laukta, jog sudarys vidutiniškai 11.6 procento, o štai Europos sąjungoje - vienuolika procentų. Tuo tarpu dar vasarį fiksuota, kad pramonės produkcija atitinkamai susitraukė 1.8 ir 1.4 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, per metus pramonė daugiausiai paaugo Italijoje (37.7 procento) bei Slovakijoje (24.5 procento), o kritimas fiksuotas Maltoje (2.8 procento) ir Suomijoje (2.2 procento).