Kokį svertą reikėtų naudoti prekiaujant Forex?

» Straipsniai » Investavimo pagrindai
Finansinio sverto, kurį turėtumėte naudoti, dydis priklauso nuo trijų veiksnių: rinkos, kurioje prekiaujate, kintamumo, prekybos stiliaus ir galiausiai rizikos tolerancijos.
versija spausdinimui
Autorius: traders.lt Data: 2021-03-13 01:31 Komentarai: (0)
Svertas yra nepaprastai galingas įrankis patyrusio investuotojo - prekiautojo arsenale, tačiau su didele jėga tenka didelė atsakomybė. Svertas padidina jūsų galimą pelną ir nuostolius, o turėdami per mažą svertą Forex rinkoje, švaistysite laiką dėl mažo svyravimo.

Turint per didelį svertą, Forex rinka tampa labiau nepastovi nei net akcijų rinka, ir jūs galite lengvai prarasti visus savo pinigus.

Finansinio sverto, kurį turėtumėte naudoti, dydis priklauso nuo trijų veiksnių: rinkos, kurioje prekiaujate, kintamumo, prekybos stiliaus ir galiausiai rizikos tolerancijos. Šiame straipsnyje mes išsamiau išnagrinėsime visus šiuos veiksnius ir padėsime jums nuspręsti, koks yra tinkamas finansinio sverto dydis, kuris padės pasiekti jūsų Forex investavimo tikslus.


Rinkos svyravimas

Apskritai, kuo tylesnė rinka, kurioje prekiaujate, tuo didesnį svertą turėsite naudoti norėdami gauti tą patį pelną, kaip ir labiau nestabilesnėje rinkoje. Tai yra priežastis, kodėl svertas yra prieinamas Forex rinkoje: vieno procento pokytis per dieną yra didelis Forex rinkoje, dažnai rinkos net nepajuda per vieną dieną ir labai retai viena kryptimi. Palyginkite tai su akcijų rinka, kur penkių procentų judėjimas dažnai yra tik triukšmas, o 10 - 20 procentų judesys į abi puses nėra retenybė.

Net ir Forex arba valiutų rinkoje kai kurios rinkos yra tylesnės nei kitos, o kai kurios daugiau ar mažiau aktyvios skirtingu paros metu. Nepastovumas taip pat niekada nėra statiškas, o USD/CAD yra pavyzdys valiutų poros, kuri dažnai būna tyli, nors ji taip pat gali būti labai kintanti. EUR/USD ir GBP/USD valiutų poros paprastai būna labai nepastovios, todėl prekiaudami tokiomis poromis dažniausiai galite naudoti mažiau sverto. Tiesa sakant, abi šios poros Azijos sesijos metu yra labai ramios, taigi, jei esate Australijos dienos prekiautojas bei uždarote savo sandorius 16 valandą Sidnėjaus laiku, prekiaudami šiomis poromis greičiausiai naudosite didesnius svertus nei dienos prekiautojas Londone per prekybos sesijas Europoje ir Niujorke.

Kai kurie aktyvai yra per daug nepastovūs, kad būtų galima prekiauti kokiu nors svertu. Tai galima pasakyti tiek apie bitkoiną, tiek apie kitas kriptovaliutas, kurios vis labiau populiarėja prekiautojų ir investuotojų tarpe.

Sezoniškumas taip pat turi įtakos kintamumui, vasarą (birželį-rugpjūtį) Forex rinkos paprastai būna gana tylios, todėl šiuo metu jums gali tekti naudoti šiek tiek didesnį finansinį svertą. Pažvelkite į naujausią valiutų poros, kuria prekiaujate, kintamumą, peržiūrėkite istorinius svyravimus, supraskite rinkos sąlygas ir atitinkamai pakoreguokite savo svertą.

Prekybos stilius

Skirtingiems investavimo - prekiavimo stiliams reikalingi skirtingi finansinio sverto dydžiai, bet kalba vyksta ne apie rizikos tolerancija (apie kurią bus rašoma toliau), o apie jūsų nuostolių dydį (stop loss). Skalpuotojams reikalingas didesnis svertas nei dienos prekiautojams, kuriems savo ruožtu reikalingas didesnis svertas nei Trend (trendo - tendencijos) ir Swing (kelių dienų) stilių prekiautojams. Pažvelkime į nurodytus prekybos stilius, nes tai nėra apie rizikos toleravimą, laikysime, kad visi mūsų prekiautojai prisiima dviejų procentų riziką vienam sandoriui:

Skalpuotojas prekiauja vidutiniu stop loss (nuostolio apribojimu) siekiančiu penkis pipsus;
Dienos prekiautojas naudoja vidutinį dvidešimt penkių pipsų stop loss (nuostolio apribojimą);
Swing ir Trend tipo prekiautojai naudoja vidutinį 75 pipsų nuostolio ribojimą.

Nors visi prekiautojai nori rizikuoti dviem procentais savo sąskaitos kiekvieno sandorio metu, jų rinkos rizika labai skiriasi. Jei visi prekiautų vienodo dydžio pozicijomis, Swing ir Trend tipo prekiautojai rizikuotų 15 kartų daugiau kiekvieno sandorio metu nei skalpuotojas. Taigi, jei visi rizikuoja tik dviem procentais, šiems prekiautojams reikės sumažinti arba padidinti savo pozicijas, atsižvelgiant į jų prekybos stilių. Darant prielaidą, kad visi prekiautojai turi vienodą prekybos / investicijų dydžio balansą, skalpuotojo sandoriai turės būti 5 kartus didesni nei dienos prekiautojo, kurio sandoriai turės būti 3 kartus didesni nei kelių dienų (Swing) prekiautojo. Taigi, mūsų skalpuotojui reikės daug daugiau sverto nei mūsų tendencijų (trend) prekiautojui, iš tikrųjų 15 kartų daugiau.

Nustatykite finansinį svertą atsižvelgdami į savo prekybos stilių. Agresyviam skalpavimui gali prireikti 500:1 sverto, tuo tarpu tendencijos prekiautojui gali pakakti žymiai mažesnio sverto. Kitas dalykas, į kurį reikia atsižvelgti, yra pozicijų skaičius. Investuotojui - prekiautojui, kuris vienu metu turi penkis sandorius, reikės daugiau sverto nei investuotojui - prekiautojui, kuris atidaro tik vieną poziciją.

Rizikos tolerancija

Tai yra sunkiausia dalis, nors finansinį svertą pirmiausia lemia rinkos nepastovumas ir investavimo stilius, asmeninis rizikos toleravimas taip pat yra svarbus veiksnys. Kaip ir penkių pipsų stop loss prekiautojui reikia didesnio sverto, nei dvidešimt penkių pipsų stop loss prekiautojams, asmeniui norinčiam rizikuoti penkiais procentais savo kapitalo sandoriui, reikės didesnio sverto, nei prekiautojui, rizikuojančiam tik vienu procentu savo kapitalo. Niekas negali nustatyti jūsų rizikos tolerancijos jums, rizikos, kurią norite prisiimti, dydis priklauso nuo jūsų psichologijos ir jūsų finansinių tikslų. Vis dėlto niekada neturėtumėte rizikuoti daugiau nei penkiais procentais savo kapitalo vienam sandoriui, o dauguma ekspertų sutinka, kad tik 2 procentai arba 1 procentas yra daug saugesnė vertė.

Įvertinkite savo asmeninę rizikos toleranciją ir finansinius tikslus bei atitinkamai nustatykite savo finansinį svertą.


Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais
 
Dar nėra komentarų