versija spausdinimui
(0)
Naują prekybos savaitę pasaulio rinkos pradėjo palaikydamos laukimo nuotaikas, prieš rytoj vyksiantį FED posėdį. Europoje, Vokietijos DAX bei Stoxx Europe 600 vakar užfiksavo po -0,09 proc. kritimus, Britanijos FTSE 100 augo +0,16 proc., Amerikos Dow Jones bei S&P 500 augo po +0,09 proc., o Azijoje šiandien ryte 08:00 val. Japonijos NIKKEI 255 traukėsi -0,79 proc., Kinijos CSI 300 augo +0,28 proc., o Pietų Korėjos KOSPI stiebėsi +0,33 proc.
Rinkai neabejojant, kad FED šio susitikimo metu rodys nuosaikų toną monetarinės politikos atžvilgiu ir suteiks signalą, kad kitas svarstomas bazinių palūkanų keitimas yra jų mažinimas, pagrindiniai klausimai išlieka kokiu dydžiu tai bus vykdoma, kada jis bus įvykdomas ir į kokius ekonomikos indikatorius FED bus linkęs kreipti ypatingą dėmesį. Amerikos darbo rinkai praėjusį mėnesį užfiksavus ženkliai blogesnius rezultatus nei tikėtasi, analitikai nėra linkę kelti panikos, pabrėždami vis dar solidžius atlyginimų augimo rezultatus, bei laukia kitų laikotarpių darbo rinkos duomenų, neatmesdami galimybės, kad pastarasis ženklus naujų darbo vietų kūrimo lėtėjimas galėjo būti paveiktas vienkartinių veiksnių. Gerokai didesnį nerimą kelia lėtėjantis infliacijos augimas, kuris šalyje gali pradėti tolti nuo tikslinio 2 proc. lygio, o šį nerimą dar labiau sustiprina ankstesni FED vadovo bei narių pasisakymai, kad ateityje infliacija turės tendenciją laikytis žemiau tikslų. Nerimą didina ir išsisėmę kitų pasaulio ekonomikų galimybės palaikyti augimus: Euro zonoje stebima proaktyviai ekonomikos augimą galinčių veikti monetarinių priemonių stoka, augant rinkos nerimui, kad ECB vidutiniu laikotarpiu ne tik kad nesugebės įvykdyti palūkanų didinimo, tačiau dar ir turės mažinti ir taip neigiamas bazinių palūkanų normas (tikimybė iki šių metų pabaigos sulaukti tokio veiksmo, šiuo metu siekia 60 proc.). Su būsimu premjero pasikeitimu Britanijoje, bei kartu augančiais lūkesčiais dėl kietojo Brexit scenarijaus, vis mažiau tikimasi šios šalies ekonomikos augimo, o dar prieš mėnesį šalyje vyravusius lūkesčius dėl palūkanų kėlimo, jau pradeda keisti spėlionės, kad kitas Britanijos Centrinio Banko veiksmas bus monetarinės politikos švelninimas. Tuo tarpu Kinijos politika jau yra perorientuojama ne į augimo palaikymą, o į pastangas atremti JAV prekybos karo daromą žalą. Tikimybė, kad FED rytoj vyksiančio susitikimo metu mažins palūkanas, šiuo metu tesiekia 20 proc., tačiau liepos mėnesio susitikimui yra perkopusi 80 proc. ribą. Iki šių metų pabaigos rinkoje yra susiformavę pakankamai stiprūs lūkesčiai sulaukti bent 2 palūkanų normų mažinimų ketvirčiu procento, tačiau neatmetama galimybė, kad nuosaikus FED gali signalizuoti ir apie dar didesnius bazinių palūkanų mažinimo planus. JAV 10 m. obligacijų pajamingumas šiandien ryte laikosi įsirėmęs į žemiausią lygį nuo 2017 m. rugsėjo ties 2,075 proc. riba. 2 m. JAV obligacijų pajamingumo reikšmė įsirėmusi į pusantrų metų žemumas ir tuo pat metu laikėsi ties 1,85 proc. lygiu. Aukso kaina antradienio rytą priartėjusi prie 14 mėnesių aukštumų ir laikosi ties 1342 JAV dolerių už trojos unciją lygiu.
Brent naftos kaina vakar krito -1,73 proc. iki 60,94 JAV dolerių už barelį lygio, ties kuriuo laikėsi ir antradienio rytą (08:42 val.) rinkai neigiamai vertinant pranešimus, kad Rusijos bei Irano energetikos atstovai spaudžia OPEC+ nukelti pusmetinį susirinkimą savaite į priekį, vyraujant nerimui dėl kartelio narių vidinių nesutarimų. Jautriau nei kitos rinkos, naftos rinka vakar sureagavo ir į JAV makroekonominius rodiklius: Niujorko FED gamybos sektoriaus indeksas, atspindintis JAV verslo lūkesčius, vakar užfiksavo kritimą nuo 17,8 iki -8,6 lygio, prasčiausio nuo 2016 m. rudens, indikuodamas sparčiai pablogėjusią šalies verslo aplinką, bei rezultatų prastėjimą visuose tirtuose segmentuose, įskaitant naujų užsakymų skaičiaus mažėjimą iki 3 metų žemumų bei neįvykdytų užsakymų kritimą iki prasčiausio lygio per ketverius metus, bei neigiamą užimtumo rodiklį, kuris buvo prasčiausias per pastaruosius porą metų, daugiausiai dėl blogėjančių prekybos ryšių su Kinija bei Meksika. Energetinių resursų paklausos mažėjimą naftos rinkai indikuoja ir vakar pirmą kritimą šiais metais užfiksavęs NT plėtotojų indeksas kuris netikėtai užfiksavo kritimą nuo 66 iki 64, nors buvo tikimasi jo augimo iki 67 lygio. Nerimą kelia augantys statybų kaštai bei blogėjančios kredito sąlygos. Naftos kainos kritimą užfiksavo net gi tuo metu, kai augant įtampai Viduriniuosiuose Rytuose JAV paskelbė, kad regione dislokuos dar 1000 karių, kurie padės užtikrinti regiono saugumą, o Iranas paskelbė, kad dėl augančios įtampos po 10 dienų nutrauks savo įsipareigojimus nevykdyti branduolinės programos, jei Europos Sąjunga nesiims greitų veiksmų galinčių apginti Irano interesus.
Valiutų rinkos
Valiutų rinkose taip pat vyrauja laukimo nuotaikos: 09:06 val. EUR/USD kursas fiksavo +0,17 proc. augimą iki 1,1237 lygio, o mažinamos rizikos fone USD/JPY kursas traukėsi -0,24 proc. iki 108,28 lygio.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje vakar buvo sugeneruota 691 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,07 proc., o Rygos bei Talino traukėsi atitinkamai -0,61 bei -0,03 proc. Trečdalis rinkos apyvartos sugeneruota „Tallink Grupp“ pozicijoje, kur akcijos kaina augo +0,47 proc. iki 1,07 Eur lygio.
„Novaturas“ vakar krito -0,64 proc. iki 7,75 Eur lygio po to kai bendrovė vakar paskelbė, kad gegužės mėnesio pardavimai lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai krito 1 proc. bei sudarė 20,1 mln. Eur., o aptarnautų klientų apimtys per aptariamą laikotarpį krito -2 proc.
Rinkai neabejojant, kad FED šio susitikimo metu rodys nuosaikų toną monetarinės politikos atžvilgiu ir suteiks signalą, kad kitas svarstomas bazinių palūkanų keitimas yra jų mažinimas, pagrindiniai klausimai išlieka kokiu dydžiu tai bus vykdoma, kada jis bus įvykdomas ir į kokius ekonomikos indikatorius FED bus linkęs kreipti ypatingą dėmesį. Amerikos darbo rinkai praėjusį mėnesį užfiksavus ženkliai blogesnius rezultatus nei tikėtasi, analitikai nėra linkę kelti panikos, pabrėždami vis dar solidžius atlyginimų augimo rezultatus, bei laukia kitų laikotarpių darbo rinkos duomenų, neatmesdami galimybės, kad pastarasis ženklus naujų darbo vietų kūrimo lėtėjimas galėjo būti paveiktas vienkartinių veiksnių. Gerokai didesnį nerimą kelia lėtėjantis infliacijos augimas, kuris šalyje gali pradėti tolti nuo tikslinio 2 proc. lygio, o šį nerimą dar labiau sustiprina ankstesni FED vadovo bei narių pasisakymai, kad ateityje infliacija turės tendenciją laikytis žemiau tikslų. Nerimą didina ir išsisėmę kitų pasaulio ekonomikų galimybės palaikyti augimus: Euro zonoje stebima proaktyviai ekonomikos augimą galinčių veikti monetarinių priemonių stoka, augant rinkos nerimui, kad ECB vidutiniu laikotarpiu ne tik kad nesugebės įvykdyti palūkanų didinimo, tačiau dar ir turės mažinti ir taip neigiamas bazinių palūkanų normas (tikimybė iki šių metų pabaigos sulaukti tokio veiksmo, šiuo metu siekia 60 proc.). Su būsimu premjero pasikeitimu Britanijoje, bei kartu augančiais lūkesčiais dėl kietojo Brexit scenarijaus, vis mažiau tikimasi šios šalies ekonomikos augimo, o dar prieš mėnesį šalyje vyravusius lūkesčius dėl palūkanų kėlimo, jau pradeda keisti spėlionės, kad kitas Britanijos Centrinio Banko veiksmas bus monetarinės politikos švelninimas. Tuo tarpu Kinijos politika jau yra perorientuojama ne į augimo palaikymą, o į pastangas atremti JAV prekybos karo daromą žalą. Tikimybė, kad FED rytoj vyksiančio susitikimo metu mažins palūkanas, šiuo metu tesiekia 20 proc., tačiau liepos mėnesio susitikimui yra perkopusi 80 proc. ribą. Iki šių metų pabaigos rinkoje yra susiformavę pakankamai stiprūs lūkesčiai sulaukti bent 2 palūkanų normų mažinimų ketvirčiu procento, tačiau neatmetama galimybė, kad nuosaikus FED gali signalizuoti ir apie dar didesnius bazinių palūkanų mažinimo planus. JAV 10 m. obligacijų pajamingumas šiandien ryte laikosi įsirėmęs į žemiausią lygį nuo 2017 m. rugsėjo ties 2,075 proc. riba. 2 m. JAV obligacijų pajamingumo reikšmė įsirėmusi į pusantrų metų žemumas ir tuo pat metu laikėsi ties 1,85 proc. lygiu. Aukso kaina antradienio rytą priartėjusi prie 14 mėnesių aukštumų ir laikosi ties 1342 JAV dolerių už trojos unciją lygiu.
Brent naftos kaina vakar krito -1,73 proc. iki 60,94 JAV dolerių už barelį lygio, ties kuriuo laikėsi ir antradienio rytą (08:42 val.) rinkai neigiamai vertinant pranešimus, kad Rusijos bei Irano energetikos atstovai spaudžia OPEC+ nukelti pusmetinį susirinkimą savaite į priekį, vyraujant nerimui dėl kartelio narių vidinių nesutarimų. Jautriau nei kitos rinkos, naftos rinka vakar sureagavo ir į JAV makroekonominius rodiklius: Niujorko FED gamybos sektoriaus indeksas, atspindintis JAV verslo lūkesčius, vakar užfiksavo kritimą nuo 17,8 iki -8,6 lygio, prasčiausio nuo 2016 m. rudens, indikuodamas sparčiai pablogėjusią šalies verslo aplinką, bei rezultatų prastėjimą visuose tirtuose segmentuose, įskaitant naujų užsakymų skaičiaus mažėjimą iki 3 metų žemumų bei neįvykdytų užsakymų kritimą iki prasčiausio lygio per ketverius metus, bei neigiamą užimtumo rodiklį, kuris buvo prasčiausias per pastaruosius porą metų, daugiausiai dėl blogėjančių prekybos ryšių su Kinija bei Meksika. Energetinių resursų paklausos mažėjimą naftos rinkai indikuoja ir vakar pirmą kritimą šiais metais užfiksavęs NT plėtotojų indeksas kuris netikėtai užfiksavo kritimą nuo 66 iki 64, nors buvo tikimasi jo augimo iki 67 lygio. Nerimą kelia augantys statybų kaštai bei blogėjančios kredito sąlygos. Naftos kainos kritimą užfiksavo net gi tuo metu, kai augant įtampai Viduriniuosiuose Rytuose JAV paskelbė, kad regione dislokuos dar 1000 karių, kurie padės užtikrinti regiono saugumą, o Iranas paskelbė, kad dėl augančios įtampos po 10 dienų nutrauks savo įsipareigojimus nevykdyti branduolinės programos, jei Europos Sąjunga nesiims greitų veiksmų galinčių apginti Irano interesus.
Valiutų rinkos
Valiutų rinkose taip pat vyrauja laukimo nuotaikos: 09:06 val. EUR/USD kursas fiksavo +0,17 proc. augimą iki 1,1237 lygio, o mažinamos rizikos fone USD/JPY kursas traukėsi -0,24 proc. iki 108,28 lygio.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje vakar buvo sugeneruota 691 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,07 proc., o Rygos bei Talino traukėsi atitinkamai -0,61 bei -0,03 proc. Trečdalis rinkos apyvartos sugeneruota „Tallink Grupp“ pozicijoje, kur akcijos kaina augo +0,47 proc. iki 1,07 Eur lygio.
„Novaturas“ vakar krito -0,64 proc. iki 7,75 Eur lygio po to kai bendrovė vakar paskelbė, kad gegužės mėnesio pardavimai lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai krito 1 proc. bei sudarė 20,1 mln. Eur., o aptarnautų klientų apimtys per aptariamą laikotarpį krito -2 proc.