versija spausdinimui
(0)
Norvegijos valstybinis investicinis fondas, kuris yra didžiausias tokio tipo fondas pasaulyje, bei kuris valdo vieno trilijono dolerių vertės aktyvus, praėjusių metų pabaigoje pirko akcijas, t.y. pasinaudojo korekcija tam, kad pigiau įsigytų nuosavybės vertybinių popierių, tačiau visus praėjusius metus baigė su pirmąją per pastaruosius septynerius metus neigiama grąža.
2018 metais minimo fondo neigiama investicinė grąža siekė 6,1 procento, t.y. jis prarado 485 milijardus Norvegijos kronų arba 57 milijardus dolerių. Neigiama grąža iš investicijų į akcijas siekė 9,5 procento, tuo tarpu iš investicijų į obligacijas ir nekilnojamą turtą grąža buvo teigiama ir siekė atitinkamai 0,6 ir 7,5 procento.
Vien per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį Norvegijos investicinis fondas papildomai į akcijas investavo dar 185 milijardus Norvegijos kronų. Metų pabaigoje 66,3 procento visų fondo lėšų buvo investuota į akcijas, 30,7 procento - į obligacijas, na o tris procentai teko nekilnojamam turtui.
Šiuo metu Norvegijos valstybinis fondas didina savo investicijų dalį į akcijas, kur norima investuoti septyniasdešimt procentų visų aktyvų, kad tokiu būdu padidėtų jo investicinė grąža. Neseniai fondo valdytojai taip pat paskelbė, kad apribos investicijas į nekilnojamojo turto rinką, iš dalies siekiant sumažinti išlaidas.
Daugiausiai šis fondas yra investavęs į Microsoft, Apple ir Alphabet akcijas, o kalbant apie obligacijas, tai daugiausiai turi įsigijęs valstybinių Amerikos, Japonijos ir Vokietijos skolos vertybinių popierių.
Praėjusiais metais Norvegijos vyriausybė įnešė į fondą 34 milijardus kronų, kai prieš tai du metus iš eilės dėl žemų naftos kainų pirmą kart istorijoje valdžia iš jo atsiėmė dalį lėšų.
2018 metais minimo fondo neigiama investicinė grąža siekė 6,1 procento, t.y. jis prarado 485 milijardus Norvegijos kronų arba 57 milijardus dolerių. Neigiama grąža iš investicijų į akcijas siekė 9,5 procento, tuo tarpu iš investicijų į obligacijas ir nekilnojamą turtą grąža buvo teigiama ir siekė atitinkamai 0,6 ir 7,5 procento.
Vien per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį Norvegijos investicinis fondas papildomai į akcijas investavo dar 185 milijardus Norvegijos kronų. Metų pabaigoje 66,3 procento visų fondo lėšų buvo investuota į akcijas, 30,7 procento - į obligacijas, na o tris procentai teko nekilnojamam turtui.
Šiuo metu Norvegijos valstybinis fondas didina savo investicijų dalį į akcijas, kur norima investuoti septyniasdešimt procentų visų aktyvų, kad tokiu būdu padidėtų jo investicinė grąža. Neseniai fondo valdytojai taip pat paskelbė, kad apribos investicijas į nekilnojamojo turto rinką, iš dalies siekiant sumažinti išlaidas.
Daugiausiai šis fondas yra investavęs į Microsoft, Apple ir Alphabet akcijas, o kalbant apie obligacijas, tai daugiausiai turi įsigijęs valstybinių Amerikos, Japonijos ir Vokietijos skolos vertybinių popierių.
Praėjusiais metais Norvegijos vyriausybė įnešė į fondą 34 milijardus kronų, kai prieš tai du metus iš eilės dėl žemų naftos kainų pirmą kart istorijoje valdžia iš jo atsiėmė dalį lėšų.