versija spausdinimui
(0)
Remiantis naujausiais Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, tiek euro zonoje, tiek mūsų šalyje sumažėjo bedarbystės lygis.
Lapkritį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje bedarbystė krito nuo 8 iki 7.9 procento, o Lietuvoje - nuo 6.3 iki 6.2 procento, tuo tarpu Europos sąjungoje šis rodiklis nepakito ir siekė 6.7 procento.
Prieš metus lapkritį bedarbystė euro zonoje sudarė 8.7 procento, mūsų šalyje - 6.7 procento, o Europos sąjungoje siekė 7.3 procento.
Vienuoliktą praėjusių metų mėnesį darbo Europos sąjungoje neturėjo 16.491 mln. asmenų, iš kurių 13.04 mln. - euro zonoje, o Lietuvoje - 91 tūkstantis. Lyginant su spaliu, bedarbių skaičius smuktelėjo atitinkamai 107 tūkstančiais, devyniasdešimt tūkstančių ir vienu tūkstančiu. Palyginus su 2017 metų lapkričiu, bedarbių skaičius Europos sąjungoje sumažėjo1.489 mln. žmonių, euro zonoje - 1.135 mln., o Lietuvoje - šešiais tūkstančiais.
Praėjusių metų lapkritį tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė fiksuota Čekijoje (1.9 procento), Vokietijoje (3.3 procento) ir Olandijoje (3.5 procento). Tuo tarpu didžiausias minimas rodiklis buvo Graikijoje (18.6 procento) ir Ispanijoje (14.7 procento).
Per metus bedarbystė susitraukė visose Europos sąjungos šalyse išskyrus Estiją, kur šis rodiklis nepakito. Didžiausias nuosmukis fiksuotas Kroatijoje (nuo 10 iki 7.8 procento) ir Graikijoje (nuo 20.8 iki 18.6 procento).
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis lapkritį palyginus su spaliu, euro zonoje sumažėjo nuo 17.1 iki 16.9 procento, Europos sąjungoje - nuo 15.3 iki 15.2 procento, o mūsų šalyje nepakito ir siekė 10.6 procento. Prieš metus jaunimo nedarbo lygis siekė atitinkamai 17.8 procento, 16.1 procento ir tryliką procentų
Tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe fiksuota Čekijoje (4.9 procento) ir Vokietijoje (6.1 procento), o didžiausia - Graikijoje (36.6 procento) ir Ispanijoje (34.1 procento).
Lapkritį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje bedarbystė krito nuo 8 iki 7.9 procento, o Lietuvoje - nuo 6.3 iki 6.2 procento, tuo tarpu Europos sąjungoje šis rodiklis nepakito ir siekė 6.7 procento.
Prieš metus lapkritį bedarbystė euro zonoje sudarė 8.7 procento, mūsų šalyje - 6.7 procento, o Europos sąjungoje siekė 7.3 procento.
Vienuoliktą praėjusių metų mėnesį darbo Europos sąjungoje neturėjo 16.491 mln. asmenų, iš kurių 13.04 mln. - euro zonoje, o Lietuvoje - 91 tūkstantis. Lyginant su spaliu, bedarbių skaičius smuktelėjo atitinkamai 107 tūkstančiais, devyniasdešimt tūkstančių ir vienu tūkstančiu. Palyginus su 2017 metų lapkričiu, bedarbių skaičius Europos sąjungoje sumažėjo1.489 mln. žmonių, euro zonoje - 1.135 mln., o Lietuvoje - šešiais tūkstančiais.
Praėjusių metų lapkritį tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė fiksuota Čekijoje (1.9 procento), Vokietijoje (3.3 procento) ir Olandijoje (3.5 procento). Tuo tarpu didžiausias minimas rodiklis buvo Graikijoje (18.6 procento) ir Ispanijoje (14.7 procento).
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis lapkritį palyginus su spaliu, euro zonoje sumažėjo nuo 17.1 iki 16.9 procento, Europos sąjungoje - nuo 15.3 iki 15.2 procento, o mūsų šalyje nepakito ir siekė 10.6 procento. Prieš metus jaunimo nedarbo lygis siekė atitinkamai 17.8 procento, 16.1 procento ir tryliką procentų
Tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe fiksuota Čekijoje (4.9 procento) ir Vokietijoje (6.1 procento), o didžiausia - Graikijoje (36.6 procento) ir Ispanijoje (34.1 procento).