versija spausdinimui
(0)
Švedijos Centrinio banko Riksbank atstovai šiandien nusprendė pirmą kart per pastaruosius daugiau nei septynerius metus kilstelti savo bazinę palūkanų normą.
Tai padaryta todėl, nes infliacija šalyje jau grįžo į Centrinio banko norimą trajektoriją, tačiau ateityje palūkanų normą reikės didinti lėtai ir nuosekliai. Be to, griežtinti pinigų politiką nuspręsta ir dėl šalyje esančios rekordiškai žemos bedarbystės, kas daro spaudimą algų didėjimui ir tuo pačiu infliacijos augimui.
Palūkanų norma buvo padidinta 25 baziniais punktais iki neigiamos 0,25 procento reikšmės. Tuo tarpu du trečdaliai analitikų prognozavo, jog ji išliks nepakeista. Rekordiškai žemame lygyje palūkanų norma buvo nuo pat 2016 metų vasario mėnesio.
„Kadangi infliacija ir infliacijos lūkesčiai atsirado ties dviejų procentų lygiu, labai neįprastos ekspansyvios pinigų politikos poreikis šiek tiek sumažėjo. Atpirkimo sandorių normos prognozė rodo, kad kitas palūkanų padidinimas greičiausiai įvyks per antrąjį 2019 metų pusmetį.“ - rašoma Riksbank pranešime.
Po šios informacijos pasirodymo sustiprėjo Švedijos krona. Po pietų už vieną eurą buvo mokama po 10.2477 kronas, arba vienu procentu mažiau nei vakar, o doleris Švedijos valiutos atžvilgiu buvo atpigęs 1,65 procento iki 8.94346 kronų.
Nuo metų pradžios mūsų valiuta kronos atžvilgiu sustiprėjo virš keturių procentų, o doleris - virš devynių procentų.
Tai padaryta todėl, nes infliacija šalyje jau grįžo į Centrinio banko norimą trajektoriją, tačiau ateityje palūkanų normą reikės didinti lėtai ir nuosekliai. Be to, griežtinti pinigų politiką nuspręsta ir dėl šalyje esančios rekordiškai žemos bedarbystės, kas daro spaudimą algų didėjimui ir tuo pačiu infliacijos augimui.
Palūkanų norma buvo padidinta 25 baziniais punktais iki neigiamos 0,25 procento reikšmės. Tuo tarpu du trečdaliai analitikų prognozavo, jog ji išliks nepakeista. Rekordiškai žemame lygyje palūkanų norma buvo nuo pat 2016 metų vasario mėnesio.
„Kadangi infliacija ir infliacijos lūkesčiai atsirado ties dviejų procentų lygiu, labai neįprastos ekspansyvios pinigų politikos poreikis šiek tiek sumažėjo. Atpirkimo sandorių normos prognozė rodo, kad kitas palūkanų padidinimas greičiausiai įvyks per antrąjį 2019 metų pusmetį.“ - rašoma Riksbank pranešime.
Po šios informacijos pasirodymo sustiprėjo Švedijos krona. Po pietų už vieną eurą buvo mokama po 10.2477 kronas, arba vienu procentu mažiau nei vakar, o doleris Švedijos valiutos atžvilgiu buvo atpigęs 1,65 procento iki 8.94346 kronų.
Nuo metų pradžios mūsų valiuta kronos atžvilgiu sustiprėjo virš keturių procentų, o doleris - virš devynių procentų.