versija spausdinimui
(0)
Per liepą pramonės produkcija tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje smuktelėjo antrą mėnesį iš eilės, tuo tarpu mūsų šalyje šįkart šitas rodiklis pasistiebė.
Pramonės produkcijos apimtys per antrą šių metų vasaros mėnesį, palyginus su birželiu, euro zonoje vėl susitraukė 0,8 procento, kai laukta, jog kris vidutiniškai 0,5 procento. Europos sąjungoje šis rodiklis krito 0,7 procento, o Lietuvoje pramonės produkcija paaugo 0,7 procento. Birželį ji atitinkamai smuko 0,5 procento ir vienu procentu.
Euro zonoje per antrą šių metų vasaros mėnesį ilgalaikio vartojimo prekių gamyba krito 1,9 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 1,3 procento, tarpinių prekių sumažėjo 0,8 procento, tuo tarpu kapitalo prekių paaugo 0,8 procento, o energijos - 0,7 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kasdieninio vartojimo prekių gamyba krito 1,3 procento, ilgalaikio vartojimo - vienu procentu, tarpinių produktų gamyba sumažėjo 0,6 procento, o energijos ir kapitalo prekių ūgtelėjo atitinkamai 0,7 ir 0,6 procento.
Per antrą vasaros mėnesį labiausiai pramonės produkcija susitraukė Maltoje (6,3 procento), Kroatijoje (5 procentais) ir Švedijoje, kur ji krito 4,1 procento. Daugiausiai šis rodiklis paaugo Danijoje (3,6 procento), Airijoje (2,8 procento) bei Latvijoje (1,8 procento).
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos pokytį, tai liepą euro zonoje fiksuota, jog ji per metus susitraukė 0,1 procento, kai laukta, jog pakils vidutiniškai vienu procentu. Mėnesį prieš tai fiksuota, kad šis rodiklis per metus paaugo 2,3 procento. Europos sąjungoje metinis pramonės produkcijos prieaugis sumažėjo nuo 2,5 iki 0,8 procento, o Lietuvoje - nuo 5,4 iki 4,1 procento.
Per metus euro zonoje ilgalaikio vartojimo prekių gamyba susitraukė 2,3 procento, energijos - 2,1 procento, kasdieninio vartojimo - 0,5 procento, tarpinių prekių sumažėjo 0,1 procento, tuo tarpu kapitalo prekių paaugo 1,4 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamyba pakilo 1,4 procento, tarpinių prekių - 0,6 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 0,5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių pakilo 0,3 procento, o energijos gamyba krito 0,9 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, per metus pramonės produkcija labiausiai ūgtelėjo Lenkijoje (7,9 procento), Čekijoje (6,7 procento) ir Slovėnijoje (5,9 procento). Daugiausiai šis rodiklis krito Maltoje (6,4 procento) ir Airijoje (6,2 procento).
Pramonės produkcijos apimtys per antrą šių metų vasaros mėnesį, palyginus su birželiu, euro zonoje vėl susitraukė 0,8 procento, kai laukta, jog kris vidutiniškai 0,5 procento. Europos sąjungoje šis rodiklis krito 0,7 procento, o Lietuvoje pramonės produkcija paaugo 0,7 procento. Birželį ji atitinkamai smuko 0,5 procento ir vienu procentu.
Euro zonoje per antrą šių metų vasaros mėnesį ilgalaikio vartojimo prekių gamyba krito 1,9 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 1,3 procento, tarpinių prekių sumažėjo 0,8 procento, tuo tarpu kapitalo prekių paaugo 0,8 procento, o energijos - 0,7 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kasdieninio vartojimo prekių gamyba krito 1,3 procento, ilgalaikio vartojimo - vienu procentu, tarpinių produktų gamyba sumažėjo 0,6 procento, o energijos ir kapitalo prekių ūgtelėjo atitinkamai 0,7 ir 0,6 procento.
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos pokytį, tai liepą euro zonoje fiksuota, jog ji per metus susitraukė 0,1 procento, kai laukta, jog pakils vidutiniškai vienu procentu. Mėnesį prieš tai fiksuota, kad šis rodiklis per metus paaugo 2,3 procento. Europos sąjungoje metinis pramonės produkcijos prieaugis sumažėjo nuo 2,5 iki 0,8 procento, o Lietuvoje - nuo 5,4 iki 4,1 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, per metus pramonės produkcija labiausiai ūgtelėjo Lenkijoje (7,9 procento), Čekijoje (6,7 procento) ir Slovėnijoje (5,9 procento). Daugiausiai šis rodiklis krito Maltoje (6,4 procento) ir Airijoje (6,2 procento).