
Amerikos Iždo departamentas prognozuoja, kad JAV vyriausybės skolinimosi poreikiai antroje šių metų pusėje padidės labiausiai nuo pat pasaulinės finansų krizės laikų prieš dešimt metų.
Nepaisant stiprios ekonomikos, Amerikos viešųjų finansų būklė pablogėjo. Prognozuojama, kad per trečią šių metų ketvirtį bus išleista skolos vertybinių popierių už 329 mlrd. dolerių. Tai ketvirta pagal dydį suma šiam ketvirčiui per visą istoriją. Prieš tai balandį prognozuota, jog per šį ketvirtį Amerikos valdžiai reikės skolintis 273 milijardus dolerių.
Be to, tuo pačiu laukima, kad per paskutinį šių metų ketvirtį Amerikos valdžia turės pasiskolinti dar 440 milijardų dolerių. Tai tuo pačiu reiškia, kad per antrą šių metų pusmetį šios šalies skolinimosi poreikiai sudarys bendrai 769 milijardus dolerių ir bus didžiausi nuo pat 2008 metų antrojo pusmečio, kuomet Amerika bendrai pasiskolino 1,1 trilijoną dolerių.
Šios Amerikos Iždo departamento prognozės nustebino rinkos dalyvius, tad ūgtelėjo valstybinių obligacijų pajamingumai.
„Vertinimai yra didesni nei mūsų lūkesčiai“ - sakė Jefferies LLC pinigų rinkos vyresnysis ekonomistas Thomas Simons.
Iždo departamentas didina skolos vertybinių popierių pardavimą, kad padėtų finansuoti trūkumą biudžete, kuris atsirado po to, kai Amerikos prezidentas Donald Trump praėjusių metų pabaigoje pasirašė mokesčių reformą, kurios metu verslui mokesčiai sumažėjo 1,5 trilijono dolerių. Be to, respublikonų kontroliuojamas Kongresas patvirtino valstybės išlaidų padidinimą maždaug 300 milijardų dolerių.
Po pirmų devynių šių Amerikos finansinių metų, kurie pasibaigs rugsėjo pabaigoje, mėnesių šios šalies biudžeto deficitas siekia 607 mlrd. dolerių, kai prieš metus per tą patį laikotarpį sudarė 523 mlrd. dolerių. Birželio pabaigoje Kongreso biudžeto biuras prognozavo, kad visos vyriausybės išlaidos 2020 metais viršys pajamas vienu trilijonu dolerių.
Nepaisant stiprios ekonomikos, Amerikos viešųjų finansų būklė pablogėjo. Prognozuojama, kad per trečią šių metų ketvirtį bus išleista skolos vertybinių popierių už 329 mlrd. dolerių. Tai ketvirta pagal dydį suma šiam ketvirčiui per visą istoriją. Prieš tai balandį prognozuota, jog per šį ketvirtį Amerikos valdžiai reikės skolintis 273 milijardus dolerių.
Be to, tuo pačiu laukima, kad per paskutinį šių metų ketvirtį Amerikos valdžia turės pasiskolinti dar 440 milijardų dolerių. Tai tuo pačiu reiškia, kad per antrą šių metų pusmetį šios šalies skolinimosi poreikiai sudarys bendrai 769 milijardus dolerių ir bus didžiausi nuo pat 2008 metų antrojo pusmečio, kuomet Amerika bendrai pasiskolino 1,1 trilijoną dolerių.
Šios Amerikos Iždo departamento prognozės nustebino rinkos dalyvius, tad ūgtelėjo valstybinių obligacijų pajamingumai.
„Vertinimai yra didesni nei mūsų lūkesčiai“ - sakė Jefferies LLC pinigų rinkos vyresnysis ekonomistas Thomas Simons.
Iždo departamentas didina skolos vertybinių popierių pardavimą, kad padėtų finansuoti trūkumą biudžete, kuris atsirado po to, kai Amerikos prezidentas Donald Trump praėjusių metų pabaigoje pasirašė mokesčių reformą, kurios metu verslui mokesčiai sumažėjo 1,5 trilijono dolerių. Be to, respublikonų kontroliuojamas Kongresas patvirtino valstybės išlaidų padidinimą maždaug 300 milijardų dolerių.
Po pirmų devynių šių Amerikos finansinių metų, kurie pasibaigs rugsėjo pabaigoje, mėnesių šios šalies biudžeto deficitas siekia 607 mlrd. dolerių, kai prieš metus per tą patį laikotarpį sudarė 523 mlrd. dolerių. Birželio pabaigoje Kongreso biudžeto biuras prognozavo, kad visos vyriausybės išlaidos 2020 metais viršys pajamas vienu trilijonu dolerių.

versija spausdinimui