versija spausdinimui
(0)
Prasti Euro zonos makroekonominiai duomenys bei tebesitęsiantis politinis neapibrėžtumas Italijoje trečiadienį paskatino vieną didžiausių Europos indeksų kritimų per pastaruosius du mėnesius. Vokietijos DAX traukėsi -1,47 proc., Britanijos FTSE 100 -1,13 proc., o Stoxx Europe 600 -1,10 proc.
Italijoje vakar paskelbta, kad šalies prezidentas paskyrė prieštaringai vertinamą G. Conte į premjero postą. Tvirtindamas kandidatūrą, Italijos prezidentas pabrėžė būtinybę spręsti šalies ekonomines problemas ir užtikrinti finansinį stabilumą, nevykdant didelių pokyčių viešuosiuose finansuose bei nekeliant panikos rinkose. G. Conte tuo tarpu patvirtino, kad būsimoji vyriausybė, kurios sudėtis turėtų būti prezidentui pateikta artimiausiu metu, remsis prie Italijos vairo stojusių populistų programa. Rinkose nerimaujama kaip politinės patirties neturinčiam premjerui pavyks rasti pusiausvyrą tarp šalies prezidento pozicijos ir jį delegavusių populistinių partijų, kurios siekia didinti šalies išlaidas bei mažinti mokesčius, atvirai prieštaraudamos Europos Sąjungos fiskalinėms taisyklėms. Italijos FTSE MIB indeksas vakar krito -1,31 proc., o 10 m. šalies obligacijų pajamingumas augo 3 proc. iki 2,4 proc. ribos, kuri yra aukščiausia nuo 2014 m. lapkričio.
Amerikos indeksai vakar nuosaikiai augo (Dow Jones +0,21 proc., S&P 500 +0,32 proc.), rinkai vertinant pasirodžiusį gegužės pradžioje vykusio FED susitikimo protokolą, kuriame teigiama, kad šalies centrinis bankas, remdamasis gera ekonomine situacija, artimiausiu metu žada įgyvendinti dar vieną palūkanų normos kėlimą. Protokole taip pat buvo paminėta, kad FED toleruos infliaciją, kol ji nuosaikiai viršys 2 proc. tikslinį lygį, siekdamas, kad kainų augimas atitiktų ilgesnio laikotarpio centrinio banko tikslus ir taip leido rinkai suprasti, kad šiais metais nesiruošiama spartinti monetarinio griežtinimo tempo. Rinkoje jau anksčiau buvo neabejojama, kad birželio 13 d. vyksiančio susitikimo metu FED didins palūkanas ketvirčiu procento iki viršutinės 2 proc. ribos, tačiau pranešimas sumažino nerimą dėl galimybės šiemet išvysti 4 metinius palūkanų normos kėlimus, o po vakarykščių naujienų paskelbimo JAV trumpesnio ir ilgesnio laikotarpio obligacijų pajamingumai užfiksavo ženkliausius vertės kritimus per pastaruosius 2 mėnesius: 2 metų pajamingumas traukėsi -1,55 proc. iki 2,528 proc. ribos, o 10 m. pajamingumas mažėjo -2,16 proc. iki 2,9935 proc. ribos. Pajamingumų mažėjimas JAV obligacijų rinkose stebimas ir ketvirtadienio rytą.
JAV vakar kaip įprasta buvo paskelbti savaitiniai naftos rinkos duomenys: regiono žaliavinės naftos atsargos praėjusią savaitę netikėtai augo +1,34 proc. iki 438,1 mln. barelių lygio, o benzino atsargos stiebėsi +0,81 proc. iki 233,9 mln. barelių, nors buvo tikimasi panašaus dydžio apimčių kritimo. Per pastarąsias 4 savaites +1,61 proc. augusi benzino paklausa skatino ir lūkesčius viršijusį naftos perdirbimo platformų aktyvumo augimą +0,7 proc., o žaliavinės naftos gavyba, kuri toliau išlaikė augimo tendenciją, praėjusią savaitę buvo lygi 10,725 mln. barelių per dieną (+0,02 proc.). Brent rūšies naftos kaina trečią sesiją iš eilės pernelyg nenutolsta nuo 79,5 JAV dolerių už barelį ribos, o tuo tarpu WTI naftos kaina per pastarąsias tris sesijas neteko 0,9 proc. savo vertės ir šiandien ryte 08:03 val. laikėsi ties 71,6 JAV dolerių už barelį lygiu.
Japonijos NIKKEI 225 indeksas šiandien ryte 08:17 val. fiksavo -1,35 proc. kritimą, po to kai šalies automobilių gamintojai krito -2,92 proc. rinkoje pasirodžius pranešimams kad D. Trumpo administracija vykdo JAV automobilių rinkos tyrimą, siekdama išsiaiškinti galimas sektoriaus grėsmes nacionaliniam saugumui, bei didindama spekuliacijas dėl naujų JAV importo tarifų įvedimo. Nuosaikius kritimus tuo pat metu fiksavo ir kiti Azijos indeksai (Kinijos CSI 300 -0,18 proc., Pietų Korėjos KOSPI -0,17 proc.).
Valiutų rinkos
Vakar Euro zonoje pasirodė preliminarūs duomenys, kurie parodė, kad regiono pramonės užsakymų rodiklis penktą mėnesį iš eilės fiksuoja mažėjimą ir gegužę turėtų būti lygus 55,5 (buvusi reikšmė 56,2, prognozė 56,1). Didžiausioje Europos ekonomikoje Vokietijoje rodiklis preliminariais duomenimis traukėsi nuo 56,1 iki 56,8, o antroje pagal regiono ekonomikos dydį Prancūzijoje pranoko lūkesčius ir antrą mėnesį iš eilės augo nuo 53,8 iki 55,1. EUR/USD kursas vakar po naujienų paskelbimo užfiksavo -0,7 proc. kritimą iki 1,1697 lygio nuo kurio šiandien ryte 08:21 val. buvo nuosaikiai atšokęs iki 1,1706 kainos (+0,09 proc.).
Britanijoje vakar paskelbta, kad šalies metinė infliacija balandį sudarė 2,4 proc. nors buvo tikimasi, kad ji nesikeis ir išliks ties 2,5 proc. riba. Šiandien Britanijoje bus laukiama mažmeninių pardavimų rodiklių, o GBP/USD kursas, kuris vakar krito -0,63 proc., šiandien ryte +0,16 proc. judėjo į viršų ir buvo lygus 1,3369.
Pranešimai apie D. Trumpo tyrimą dėl automobilių importuotojų įtakos nacionaliniam JAV saugumui šiandien ryte palaikė trečią sesiją iš eilės besitęsiantį USD/JPY kurso silpnėjimą iki 109,39 lygio (-0,63 proc.)
Baltijos vertybinių popierių rinka
Neigiamos Europos nuotaikos vakar atsispindėjo ir sekliose Baltijos rinkose, kur sesijos metu Vilniaus indeksas krito -0,32 proc., Rygos -0,2 proc., o Talino nuosaikiai augo +0,01 proc., bendrai rinkų apyvartai pasiekiant 909 tūkst. Eur ribą. Trečdalis visos apyvartos buvo sugeneruota pardavėjų spaudimą patiriančioje „Šiaulių banko“ pozicijoje, kur akcijos kaina vakar krito -0,39 proc. iki 0,506 Eur lygio.
„Tallink Grupp“ akcijos vakar augo +1,42 proic. iki 1,07 Eur lygio, po to kai kompanija paskelbė kad svarsto planus pradėti akcijų listingavimą Helsinkio biržoje.
Italijoje vakar paskelbta, kad šalies prezidentas paskyrė prieštaringai vertinamą G. Conte į premjero postą. Tvirtindamas kandidatūrą, Italijos prezidentas pabrėžė būtinybę spręsti šalies ekonomines problemas ir užtikrinti finansinį stabilumą, nevykdant didelių pokyčių viešuosiuose finansuose bei nekeliant panikos rinkose. G. Conte tuo tarpu patvirtino, kad būsimoji vyriausybė, kurios sudėtis turėtų būti prezidentui pateikta artimiausiu metu, remsis prie Italijos vairo stojusių populistų programa. Rinkose nerimaujama kaip politinės patirties neturinčiam premjerui pavyks rasti pusiausvyrą tarp šalies prezidento pozicijos ir jį delegavusių populistinių partijų, kurios siekia didinti šalies išlaidas bei mažinti mokesčius, atvirai prieštaraudamos Europos Sąjungos fiskalinėms taisyklėms. Italijos FTSE MIB indeksas vakar krito -1,31 proc., o 10 m. šalies obligacijų pajamingumas augo 3 proc. iki 2,4 proc. ribos, kuri yra aukščiausia nuo 2014 m. lapkričio.
Amerikos indeksai vakar nuosaikiai augo (Dow Jones +0,21 proc., S&P 500 +0,32 proc.), rinkai vertinant pasirodžiusį gegužės pradžioje vykusio FED susitikimo protokolą, kuriame teigiama, kad šalies centrinis bankas, remdamasis gera ekonomine situacija, artimiausiu metu žada įgyvendinti dar vieną palūkanų normos kėlimą. Protokole taip pat buvo paminėta, kad FED toleruos infliaciją, kol ji nuosaikiai viršys 2 proc. tikslinį lygį, siekdamas, kad kainų augimas atitiktų ilgesnio laikotarpio centrinio banko tikslus ir taip leido rinkai suprasti, kad šiais metais nesiruošiama spartinti monetarinio griežtinimo tempo. Rinkoje jau anksčiau buvo neabejojama, kad birželio 13 d. vyksiančio susitikimo metu FED didins palūkanas ketvirčiu procento iki viršutinės 2 proc. ribos, tačiau pranešimas sumažino nerimą dėl galimybės šiemet išvysti 4 metinius palūkanų normos kėlimus, o po vakarykščių naujienų paskelbimo JAV trumpesnio ir ilgesnio laikotarpio obligacijų pajamingumai užfiksavo ženkliausius vertės kritimus per pastaruosius 2 mėnesius: 2 metų pajamingumas traukėsi -1,55 proc. iki 2,528 proc. ribos, o 10 m. pajamingumas mažėjo -2,16 proc. iki 2,9935 proc. ribos. Pajamingumų mažėjimas JAV obligacijų rinkose stebimas ir ketvirtadienio rytą.
JAV vakar kaip įprasta buvo paskelbti savaitiniai naftos rinkos duomenys: regiono žaliavinės naftos atsargos praėjusią savaitę netikėtai augo +1,34 proc. iki 438,1 mln. barelių lygio, o benzino atsargos stiebėsi +0,81 proc. iki 233,9 mln. barelių, nors buvo tikimasi panašaus dydžio apimčių kritimo. Per pastarąsias 4 savaites +1,61 proc. augusi benzino paklausa skatino ir lūkesčius viršijusį naftos perdirbimo platformų aktyvumo augimą +0,7 proc., o žaliavinės naftos gavyba, kuri toliau išlaikė augimo tendenciją, praėjusią savaitę buvo lygi 10,725 mln. barelių per dieną (+0,02 proc.). Brent rūšies naftos kaina trečią sesiją iš eilės pernelyg nenutolsta nuo 79,5 JAV dolerių už barelį ribos, o tuo tarpu WTI naftos kaina per pastarąsias tris sesijas neteko 0,9 proc. savo vertės ir šiandien ryte 08:03 val. laikėsi ties 71,6 JAV dolerių už barelį lygiu.
Japonijos NIKKEI 225 indeksas šiandien ryte 08:17 val. fiksavo -1,35 proc. kritimą, po to kai šalies automobilių gamintojai krito -2,92 proc. rinkoje pasirodžius pranešimams kad D. Trumpo administracija vykdo JAV automobilių rinkos tyrimą, siekdama išsiaiškinti galimas sektoriaus grėsmes nacionaliniam saugumui, bei didindama spekuliacijas dėl naujų JAV importo tarifų įvedimo. Nuosaikius kritimus tuo pat metu fiksavo ir kiti Azijos indeksai (Kinijos CSI 300 -0,18 proc., Pietų Korėjos KOSPI -0,17 proc.).
Valiutų rinkos
Vakar Euro zonoje pasirodė preliminarūs duomenys, kurie parodė, kad regiono pramonės užsakymų rodiklis penktą mėnesį iš eilės fiksuoja mažėjimą ir gegužę turėtų būti lygus 55,5 (buvusi reikšmė 56,2, prognozė 56,1). Didžiausioje Europos ekonomikoje Vokietijoje rodiklis preliminariais duomenimis traukėsi nuo 56,1 iki 56,8, o antroje pagal regiono ekonomikos dydį Prancūzijoje pranoko lūkesčius ir antrą mėnesį iš eilės augo nuo 53,8 iki 55,1. EUR/USD kursas vakar po naujienų paskelbimo užfiksavo -0,7 proc. kritimą iki 1,1697 lygio nuo kurio šiandien ryte 08:21 val. buvo nuosaikiai atšokęs iki 1,1706 kainos (+0,09 proc.).
Britanijoje vakar paskelbta, kad šalies metinė infliacija balandį sudarė 2,4 proc. nors buvo tikimasi, kad ji nesikeis ir išliks ties 2,5 proc. riba. Šiandien Britanijoje bus laukiama mažmeninių pardavimų rodiklių, o GBP/USD kursas, kuris vakar krito -0,63 proc., šiandien ryte +0,16 proc. judėjo į viršų ir buvo lygus 1,3369.
Pranešimai apie D. Trumpo tyrimą dėl automobilių importuotojų įtakos nacionaliniam JAV saugumui šiandien ryte palaikė trečią sesiją iš eilės besitęsiantį USD/JPY kurso silpnėjimą iki 109,39 lygio (-0,63 proc.)
Baltijos vertybinių popierių rinka
Neigiamos Europos nuotaikos vakar atsispindėjo ir sekliose Baltijos rinkose, kur sesijos metu Vilniaus indeksas krito -0,32 proc., Rygos -0,2 proc., o Talino nuosaikiai augo +0,01 proc., bendrai rinkų apyvartai pasiekiant 909 tūkst. Eur ribą. Trečdalis visos apyvartos buvo sugeneruota pardavėjų spaudimą patiriančioje „Šiaulių banko“ pozicijoje, kur akcijos kaina vakar krito -0,39 proc. iki 0,506 Eur lygio.
„Tallink Grupp“ akcijos vakar augo +1,42 proic. iki 1,07 Eur lygio, po to kai kompanija paskelbė kad svarsto planus pradėti akcijų listingavimą Helsinkio biržoje.