Rytinė finansų rinkų apžvalga

» Verslo ir rinkų naujienos
Autorius: Swedbank Data: 2017-11-29 10:36 Komentarai: (0)
Savaitę kurso kritimu pradėjęs euras antradienį skatino Europos akcijų augimą. Vokietijos DAX stiebėsi +0,46 proc., Britanijos FTSE 100 +1,04 proc., o Stoxx Europe 600 +0,56 proc.

Regiono energetikų sektorius stiebėsi +1,47 proc., kartu su didžiausia pagal kapitalizaciją sektoriaus kompanija „Royal Dutch Shell PLC“ (+3,39 proc.) priešakyje, kuomet kompanija paskelbė po daugiau nei dviejų metų pertraukos grįžtanti prie pilnai pinigais išmokamų dividendų. Pranešimas iliustravo gerėjančią naftos kompanijų padėtį, pradėjus augti žaliavos kainoms, bei paskatino rinkos spekuliacijas, kad gerų naujienų galima tikėtis ir iš kompanijos konkurentų Prancūzijoje „Total SA“ (+0,52 proc.)

Amerikoje Dow Jones augo +1,09 proc., o S&P 500 +0,98 proc., investuotojams sekant naujo būsimo FED vadovo liudijimą JAV Senate. Nominantas į FED vadovo poziciją J. Powellas, vakar vykusio liudijimo metu Amerikos Senate pareiškė, rinkos gali būti netiksliai įvertinę jo poziciją palūkanų normų didinimo klausimu. J. Powellas teigė, kad FED taryboje jis priklausė nuosaikesniam sparnui, kuris tiki, kad nedarbas, kuris šiuo metu sudaro 4,1 proc. ir daugelio analitikų manymu yra žemiau pilno užimtumo ribos, galėtų judėti žemiau 4 proc. ribos, FED tikintis į rinką sugrąžinti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Tebevyraujantį didesnį darbo rinkos užimtumo potencialą parodo ir statistiniai duomenys: 25-54 metų amžiaus vyrų užimtumas JAV šiuo metu sudaro 88,5 proc., ir yra tik 0,5 proc. aukštesnis už žemiausią užimtumo lygį per daugiau nei 70 metų stebėjimo istoriją, kuris buvo pasiektas 2014 metais. Šiuo požiūriu J. Powellas nenutolsta nuo dabartinės FED vadovės J. Yellen pozicijos, kuri anksčiau yra minėjusi, kad lėtas Centrinio Banko palūkanų normos kėlimas yra iš dalies susijęs su dar vis neišnaudotais JAV darbo rinkos pajėgumais. Analitikai vertindami J. Powello poziciją teigia, kad naujasis FED vadovas gali būti dar labiau už J. Yellen priklausomas nuo makroekonominių duomenų ir galėtų neigiamai paveikti kitų metų lūkesčius dėl palūkanų normos kėlimo, tačiau neturėtų didinti abejonių dėl gruodžio pradžioje numatomo palūkanų didinimo.

Po dviejų mėnesių pertraukos vakar vėlai vakare pranešta, kad Šiaurės Korėja įvykdė naują tarpžemyninės balistinės raketos bandymą, kuris analitikų nuomone parodė spartų šalies technologinį progresą ginklavimosi srityje. D. Trumpas, kuris į pastaruosius raketų bandymus reagavo grasinimais, šį kartą susilaikė nuo audringos reakcijos tiek Šiaurės Korėjos, tiek anksčiau aršiai šiuo klausimu kritikuotos Kinijos atžvilgiu. Iš kart po bandymo situaciją su JAV Prezidentu aptarė ir Japonijos Premjeras Sh. Abe, tačiau anot Japonijos valdžios atstovų karinių veiksmų galimybė nebuvo aptariama. Savo ruožtu reaguodama į naująjį bandymą Pietų Korėja pranešė, kad Šiaurės Korėjos bandymo metu atliko tikslaus raketinio kontrpuolimo pratybas.

Azijos rinkos šiandien ryte nerodo jokių panikos ženklų ir nėra linkę nutolti nuo rinkos atidarymo reikšmių: 08:22 val. Japonijos NIKKEI 225 fiksavo +0,49 proc. augimą, Kinijos CSI 300 stiebėsi +0,06 proc., o Pietų Korėjos KOSPI neženkliai krito -0,05 proc.

Valiutų rinkos

Po naujausio Šiaurės Korėjos balistinės raketos bandymo ženklesnės reakcijos išvengta ir valiutų rinkose, kur USD/JPY kursas šiandien ryte 08:40 val. nerodė ženklaus pokyčio nuo rinkos atidarymo reikšmės ir laikėsi ties 111,46 riba (+0,19 proc.).

EUR/USD kursas trečią prekybos sesiją iš eilės fiksavo silpnėjimą JAV dolerio atžvilgiu ir šiandien ryte laikėsi ties 1,1859 riba (-0,09 proc.).

Ženklių judesių vakar buvo sulaukta Britanijos svaro pozicijose, po to, kai šalies žiniasklaida pranešė turinti informacijos, kad Britanijai pavyko pasiekti susitarimą su Europos Sąjunga Brexit derybose. Nepaisant to, kad Britanijos valdžia po neoficialių naujienų pasirodymo faktą dėl susitarimo paneigė, EUR/GBP kursas vakar užfiksavo -0,28 proc. kritimą, o šiandien šios poros kursas krito dar -0,49 proc. iki 0,88609 ribos (08:50 val.).

Baltijos vertybinių popierių rinka

Kitaip nei Europos akcijų rinkos, Baltijos indeksai vakar buvo linkę kristi. Vilniaus traukėsi -0,39 proc., Rygos -0,54 proc., o Talino -0,51 proc. Viena iš aktyviausių pozicijų tapo „Grindeks“ akcijos, kurios krito -6,35 proc. iki 7,82 Eur kainos lygio investuotojams neigiamai vertinant kompanijos trečiojo ketvirčio veiklos rezultatus.

„Vilniaus baldai“ vakar po prekybos sesijos pranešė apie gruodžio 20 d. šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio metu bus siūloma patvirtinti 0,27 Eur už akciją dividendus, kurių pajamingumas yra 2 proc.
 
Dar nėra komentarų