versija spausdinimui
(0)
Visi mes esame girdėję apie akciją, akcijas, tiesa, šis žodis mūsų Lietuvių kalboje turi kelias reikšmes. Mes šiuo atveju turime omenyje tas akcijas, kurias leidžia bendrovės, bankai ir kuriomis prekiaujama biržoje. Taigi, susipažinkime su akcijomis.
Akcijos - tai vertybiniai popieriai, atstovaujantys akcinės bendrovės įstatinio kapitalo dalį. Akcijas leidžia akcinės bendrovės. Akcijų nuosavybė arba turėjimas - tai formalus akcininkų dalyvavimo akcinėje bendrovėje įrodymas.
Akcijų turėjimas suteikia akcininkui šiais teises:
turtines (teisė į dividendus, į dalį bendrovės turto po likvidavimo)
neturtinės (pirmumo teisė, teisė balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime)
Akcijų rūšys
Paprastosios akcijos - tai tokia akcija, kuri suteikia vieno balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime;
Privilegijuotos akcijos - tai akcijos, kurių privilegija gali būti taikoma tiek iš akcijų kylančioms nuosavybės teisėms (pvz., dividendai), tiek neturtinėms teisėms (pvz., balsavimo teisė);
Vardinės akcijos - tai tokios akcijos, kurios priklauso dokumente nurodytam asmeniui. Šio tipo akcijos yra susijusios su konkrečiu asmeniu, kurio vardas ir pavardė nurodyti akcijos dokumente fizinių asmenų atveju arba pavadinimas (bendrovės) juridinių asmenų atveju;
Pareikštinės akcijos - tai tokios akcijos, kur teisės naudotis jomis atsirandančiomis teisėmis priklauso kiekvienam akcijų savininkui;
Nebylios akcijos - tai akcijos, kurių turėtojas neturi balsavimo teisės, tačiau mainais į tai jos yra privilegijuotos dividendų dydžio ir išmokėjimo pirmumo atžvilgiu;
Akcijos įnašu natūra - akcijos, kurioms taikomas negrynasis įnašas, ir tai turi būti vardinės akcijos;
Akcijos padengtos pinigais - tai akcijos padengtos grynaisiais pinigais, jos gali būti vardinės arba pareikštinės;
Steigimo akcijos - šios akcijos gali būti leidžiamos siekiant apmokėti kompanijos steigėjo paslaugas.
Akcijų charakteristikos
Akcijos atsiranda tuomet kai bendrovė yra įregistruojama arba kai registruojamas kapitalo padidinimas (ir nuo tada bendrovė gali jas išleisti akcininkams). Akcijas išleidžia arba emituoja bendrovė. Pirmoji serija yra išleidžiama įkuriant bendrovę, na o kitos jau yra susijusios su akcinio kapitalo didinimu.
Vienos nominalios vertės akcijos (ne mažesnės kaip vieno cento) sudaro bendrovės akcinį kapitalą. Be nominalios vertės, taip pat yra emisijos kaina (kaina, už kurią bendrovė parduoda akcijas pirminėje rinkoje), kuri gali būti didesnė už akcijų nominalią vertę. Emisijos arba išleidimo kaina pagrinde atspindi konkretaus vertybinio popierio paklausą finansų rinkose. Skirtumas tarp nominalios vertės ir emisijos kainos yra priskiriamas rezerviniam kapitalui.
Vertybinių popierių biržoje perkamas ir parduodamas akcijas investuotojai vertina rinkos verte, kuri atspindi dabartinę akcijų paklausą ir pasiūlą. Rinkos kaina gali skirtis nuo emisijos kainos ir nominalios kainos. Taip pat būna tokių atvejų, kad kai kurių bendrovių akcijų rinkos vertė gali būti net mažesnė už nominalią kainą.
Akcijos yra nedalomos. Gali būti išleidžiamos kolektyvinėmis akcijomis, kuriose yra daugiau akcijų. Akcijos gali priklausyti bendrai nuosavybei, tuomet bendrasavininkai pasinaudoja savo teisėmis įmonėje per bendrą atstovą, o už veiksmus susijusius su akcijomis atsako solidariai kaip ir bendrai dalinasi jų teikiama nauda. Jei bendrasavininkai nenurodo savo atstovo, įmonės pareiškimai, pranešimai gali būti pateikti bet kuriam iš jų.
Teisės susijusios su akcijomis
Iš akcijų kylančios teisės ir pareigos yra vienodos, o bendrovės įstatai gali suteikti tam tikrų akcijų turėtojams papildomas teises arba priskirti jiems tam tikras prievoles (vadinamosios privilegijuotosios akcijos). Akcininko teises galima suskirstyti į turtines ir neturtines (korporacines). Šios teisės iš principo yra vienodos. Tačiau gali būti, kad remiantis bendrovės įstatais kai kurioms akcijoms bus suteiktas platesnis teisių turinys arba kad joms bus priskirti tam tikri įpareigojimai.
Turtinės teisės susijusios su akcijomis yra šios:
Teisė į dividendus - tai turtinė akcininkų teisė suteikianti teisę dalyvauti bendrovės pelno, kuris skirtas padalinti, paskirstyme. Nei įstatai, nei akcininkų susirinkimo sprendimai negali iš akcininko atimti šios teisės.
Teisė dalyvauti paskirstant turtą bendrovės likvidavimo atveju. Akcininkui negali būti atimta ši teisė nei įstatymu, nei nutarimu.
Naujos emisijos akcijų pasirašymo teisė - Komercinės partnerystės kodeksas suteikia esamiems akcininkams teisę pasirašyti naujos emisijos akcijas bendrovės kapitalo didinimo atveju. Ši teisė atsižvelgiant į bendrovės interesus gali būti apribota arba pašalinta.
Neturtinės teisės susijusios su akcijomis yra šios:
Teisė balsuoti - tai teisė, kuri dažniausiai realizuojama dalyvaujant akcininkų susirinkime;
Pasyvi balsavimo teisė - tai galimybė veikti kaip nariui įvairių įmonės organų, tokių kaip direktorių valdyba ar stebėtojų taryba;
Teisė dalyvauti visuotiniame susirinkime - akcininkui negali būti atimta ši teisė;
Teisė apskųsti visuotinio susirinkimo nutarimus - šią teisę turi akcininkas jei priimtas nutarimas, kuris prieštarauja įstatams ar geram moraliniam požiūriui, kenkiančiam bendrovės interesams arba kai siekiama akcininkui padaryti žalą, ir tuo atveju, kai priimtas nutarimas prieštarauja įstatymui. Skundą gali pateikti: akcininkas, kuris balsavo prieš nutarimą, o po jo priėmimo paprašė užprotokoluoti šį prieštaravimą (tai netaikoma akcininkui, kuris turi balsavo teisės neturinčias akcijas), akcininkas, kuriam nepagrįstai buvo neleista dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, akcininkas, kuris nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime, jei visuotinis susirinkimas buvo šaukiamas netinkamai arba jei visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimta nutartis dėl klausimo, kuris nebuvo įtrauktas į darbotvarkę;
Teisė reikalauti informacijos - visuotiniame akcininkų susirinkime ir po to, bet ne vėliau kaip per dvi savaites nuo jo pabaigos;
Teisė pareikšti ieškinį - tai susiję su žalos atlyginimu padarytu bendrovei, jei bendrovė nesiima ieškinio dėl žalos atlyginimo per vienerius metus nuo žalos atlyginimo paskelbimo dienos.
Operacijos susijusios su akcijomis
Akcijų splitas (padalinimas)
Tai procesas kuomet vertybinių popierių skaičius padidinamas kartu su akcijų nominalios vertės sumažėjimu be akcinio kapitalo sumažinimo.
Akcijų resplitas (prijungimas)
Tai atvirkščias procesas splitui, t.y. vertybinių popierių skaičiaus sumažinimas kartu su akcijų nominalios vertės didėjimu nepakeičiant akcinio kapitalo vertės.
Akcijų panaikinimas
Akcijų panaikinimas - tai procesas atliekamas likviduojant akcijas kartu su akcijos dalimi. Tuo pačiu su akcijų panaikinimu sumažinamas ir įstatinis kapitalas.
Dar daugiau straipsnių investavimo pagrindų tema rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Investavimo pagrindai bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą.
Akcijos - tai vertybiniai popieriai, atstovaujantys akcinės bendrovės įstatinio kapitalo dalį. Akcijas leidžia akcinės bendrovės. Akcijų nuosavybė arba turėjimas - tai formalus akcininkų dalyvavimo akcinėje bendrovėje įrodymas.
Akcijų turėjimas suteikia akcininkui šiais teises:
turtines (teisė į dividendus, į dalį bendrovės turto po likvidavimo)
neturtinės (pirmumo teisė, teisė balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime)
Akcijų rūšys
Paprastosios akcijos - tai tokia akcija, kuri suteikia vieno balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime;
Privilegijuotos akcijos - tai akcijos, kurių privilegija gali būti taikoma tiek iš akcijų kylančioms nuosavybės teisėms (pvz., dividendai), tiek neturtinėms teisėms (pvz., balsavimo teisė);
Vardinės akcijos - tai tokios akcijos, kurios priklauso dokumente nurodytam asmeniui. Šio tipo akcijos yra susijusios su konkrečiu asmeniu, kurio vardas ir pavardė nurodyti akcijos dokumente fizinių asmenų atveju arba pavadinimas (bendrovės) juridinių asmenų atveju;
Pareikštinės akcijos - tai tokios akcijos, kur teisės naudotis jomis atsirandančiomis teisėmis priklauso kiekvienam akcijų savininkui;
Nebylios akcijos - tai akcijos, kurių turėtojas neturi balsavimo teisės, tačiau mainais į tai jos yra privilegijuotos dividendų dydžio ir išmokėjimo pirmumo atžvilgiu;
Akcijos įnašu natūra - akcijos, kurioms taikomas negrynasis įnašas, ir tai turi būti vardinės akcijos;
Akcijos padengtos pinigais - tai akcijos padengtos grynaisiais pinigais, jos gali būti vardinės arba pareikštinės;
Steigimo akcijos - šios akcijos gali būti leidžiamos siekiant apmokėti kompanijos steigėjo paslaugas.
Akcijų charakteristikos
Akcijos atsiranda tuomet kai bendrovė yra įregistruojama arba kai registruojamas kapitalo padidinimas (ir nuo tada bendrovė gali jas išleisti akcininkams). Akcijas išleidžia arba emituoja bendrovė. Pirmoji serija yra išleidžiama įkuriant bendrovę, na o kitos jau yra susijusios su akcinio kapitalo didinimu.
Vienos nominalios vertės akcijos (ne mažesnės kaip vieno cento) sudaro bendrovės akcinį kapitalą. Be nominalios vertės, taip pat yra emisijos kaina (kaina, už kurią bendrovė parduoda akcijas pirminėje rinkoje), kuri gali būti didesnė už akcijų nominalią vertę. Emisijos arba išleidimo kaina pagrinde atspindi konkretaus vertybinio popierio paklausą finansų rinkose. Skirtumas tarp nominalios vertės ir emisijos kainos yra priskiriamas rezerviniam kapitalui.
Vertybinių popierių biržoje perkamas ir parduodamas akcijas investuotojai vertina rinkos verte, kuri atspindi dabartinę akcijų paklausą ir pasiūlą. Rinkos kaina gali skirtis nuo emisijos kainos ir nominalios kainos. Taip pat būna tokių atvejų, kad kai kurių bendrovių akcijų rinkos vertė gali būti net mažesnė už nominalią kainą.
Akcijos yra nedalomos. Gali būti išleidžiamos kolektyvinėmis akcijomis, kuriose yra daugiau akcijų. Akcijos gali priklausyti bendrai nuosavybei, tuomet bendrasavininkai pasinaudoja savo teisėmis įmonėje per bendrą atstovą, o už veiksmus susijusius su akcijomis atsako solidariai kaip ir bendrai dalinasi jų teikiama nauda. Jei bendrasavininkai nenurodo savo atstovo, įmonės pareiškimai, pranešimai gali būti pateikti bet kuriam iš jų.
Teisės susijusios su akcijomis
Iš akcijų kylančios teisės ir pareigos yra vienodos, o bendrovės įstatai gali suteikti tam tikrų akcijų turėtojams papildomas teises arba priskirti jiems tam tikras prievoles (vadinamosios privilegijuotosios akcijos). Akcininko teises galima suskirstyti į turtines ir neturtines (korporacines). Šios teisės iš principo yra vienodos. Tačiau gali būti, kad remiantis bendrovės įstatais kai kurioms akcijoms bus suteiktas platesnis teisių turinys arba kad joms bus priskirti tam tikri įpareigojimai.
Turtinės teisės susijusios su akcijomis yra šios:
Teisė į dividendus - tai turtinė akcininkų teisė suteikianti teisę dalyvauti bendrovės pelno, kuris skirtas padalinti, paskirstyme. Nei įstatai, nei akcininkų susirinkimo sprendimai negali iš akcininko atimti šios teisės.
Teisė dalyvauti paskirstant turtą bendrovės likvidavimo atveju. Akcininkui negali būti atimta ši teisė nei įstatymu, nei nutarimu.
Naujos emisijos akcijų pasirašymo teisė - Komercinės partnerystės kodeksas suteikia esamiems akcininkams teisę pasirašyti naujos emisijos akcijas bendrovės kapitalo didinimo atveju. Ši teisė atsižvelgiant į bendrovės interesus gali būti apribota arba pašalinta.
Neturtinės teisės susijusios su akcijomis yra šios:
Teisė balsuoti - tai teisė, kuri dažniausiai realizuojama dalyvaujant akcininkų susirinkime;
Pasyvi balsavimo teisė - tai galimybė veikti kaip nariui įvairių įmonės organų, tokių kaip direktorių valdyba ar stebėtojų taryba;
Teisė dalyvauti visuotiniame susirinkime - akcininkui negali būti atimta ši teisė;
Teisė apskųsti visuotinio susirinkimo nutarimus - šią teisę turi akcininkas jei priimtas nutarimas, kuris prieštarauja įstatams ar geram moraliniam požiūriui, kenkiančiam bendrovės interesams arba kai siekiama akcininkui padaryti žalą, ir tuo atveju, kai priimtas nutarimas prieštarauja įstatymui. Skundą gali pateikti: akcininkas, kuris balsavo prieš nutarimą, o po jo priėmimo paprašė užprotokoluoti šį prieštaravimą (tai netaikoma akcininkui, kuris turi balsavo teisės neturinčias akcijas), akcininkas, kuriam nepagrįstai buvo neleista dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, akcininkas, kuris nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime, jei visuotinis susirinkimas buvo šaukiamas netinkamai arba jei visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimta nutartis dėl klausimo, kuris nebuvo įtrauktas į darbotvarkę;
Teisė reikalauti informacijos - visuotiniame akcininkų susirinkime ir po to, bet ne vėliau kaip per dvi savaites nuo jo pabaigos;
Teisė pareikšti ieškinį - tai susiję su žalos atlyginimu padarytu bendrovei, jei bendrovė nesiima ieškinio dėl žalos atlyginimo per vienerius metus nuo žalos atlyginimo paskelbimo dienos.
Operacijos susijusios su akcijomis
Akcijų splitas (padalinimas)
Tai procesas kuomet vertybinių popierių skaičius padidinamas kartu su akcijų nominalios vertės sumažėjimu be akcinio kapitalo sumažinimo.
Akcijų resplitas (prijungimas)
Tai atvirkščias procesas splitui, t.y. vertybinių popierių skaičiaus sumažinimas kartu su akcijų nominalios vertės didėjimu nepakeičiant akcinio kapitalo vertės.
Akcijų panaikinimas
Akcijų panaikinimas - tai procesas atliekamas likviduojant akcijas kartu su akcijos dalimi. Tuo pačiu su akcijų panaikinimu sumažinamas ir įstatinis kapitalas.
Dar daugiau straipsnių investavimo pagrindų tema rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Investavimo pagrindai bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą.