versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat remdamasis naujausiais duomenimis pranešė, kad spalį palyginus su rugsėju, Europoje ir vėl smuktelėjo pramonės produkcijos apimtys, tuo tarpu Lietuvoje jos paaugo.
Per minimą laikotarpį pramonės produkcija euro zonoje krito 0,1 procento, kai laukta, jog ūgtelės vidutiniškai 0,2 procento. Rugsėjį pramonės produkcija susitraukė 0,9 procento.
Spalį Europos sąjungoje šis rodiklis krito 0,3 procento, kai mėnesį prieš tai susitraukė 0,7 procento. Lietuvoje - priešingai, pramonės produkcija ūgtelėjo tiek per antrą, tiek per pirmąjį rudens mėnesį, t.y. prieaugis siekė atitinkamai 2,7 ir 3,7 procento.
Kalbant apie metinį pramonės apimčių prieaugį, tai euro zonoje spalį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, jis sumažėjo daugiau nei perpus, t.y. nuo 1,3 iki 0,6 procento. Šiuo atveju ekonomistai tikėjosi, jog metinis pramonės produkcijos prieaugis sumažės kiek mažiau, t.y. iki vidutiniškai 0,8 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis Europos sąjungoje metinis šios rodiklio prieaugis krito dar labiau, t.y. 1,3 iki 0,5 procento, o Lietuvoje metinis pramonės produkcijos prieaugis susitraukė nuo 8,2 iki net 0,1 procento.
Euro zonoje per mėnesį kasdieninio vartojimo prekių gamyba smuktelėjo 1,5 procento, tarpinių prekių - 0,5 procento, tuo tarpu energijos gamyba pakilo 0,8 procento, kapitalo prekių padidėjo vienu procentu, o ilgalaikio vartojimo prekių - 1,5 procento.
Europos sąjungoje per spalį kasdieninio vartojimo prekių gamyba smuktelėjo 0,7 procento, tarpinių prekių - 0,5 procento, tačiau energijos gamyba paaugo 0,1 procento, kapitalo prekių - 0,3 procento, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių buvo pagaminta 1,1 procento daugiau.
Tarp Europos sąjungos šalių sparčiausiai per antrą rudens mėnesį pramonės produkcija ūgtelėjo Danijoje (4,7 procento), Graikijoje (4,5 procento) ir mūsų šalyje, kur kaip minėta paaugo 2,7 procento. Tuo tarpu labiausiai ši rodiklis krito Airijoje (3,6 procento), Švedijoje (2,9 procento) bei Liuksemburge, kur smuko 2,2 procento.
Per metus euro zonoje energijos gamyba paaugo 2,2 procento, kapitalo prekių - 0,9 procento, tarpinių prekių - 0,6 procento, tačiau kasdieninio ir ilgalaikio vartojimo prekių gamyba smuktelėjo atitinkamai 0,9 ir 1,4 procento. Europos sąjungoje per metus kapitalo prekių gamyba ūgtelėjo 0,9 procento, tarpinių prekių - 0,6 procento, ilgalaikio vartojimo prekių padidėjo 0,4 procento, tačiau energijos ir kasdieninio vartojimo prekių buvo pagaminta atitinkamai 0,1 ir 0,7 procento mažiau.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, sparčiausiai per metus pramonės produkcija ūgtelėjo Graikijoje (7 procentais), Latvijoje (6,7 procento) bei Slovėnijoje, kur ūgtelėjo 6,6 procento. Daugiausiai šis rodiklis krito Airijoje (6,5 procento), Maltoje (5,7 procento) bei Liuksemburge, kur smuko 2,2 procento.
Per minimą laikotarpį pramonės produkcija euro zonoje krito 0,1 procento, kai laukta, jog ūgtelės vidutiniškai 0,2 procento. Rugsėjį pramonės produkcija susitraukė 0,9 procento.
Spalį Europos sąjungoje šis rodiklis krito 0,3 procento, kai mėnesį prieš tai susitraukė 0,7 procento. Lietuvoje - priešingai, pramonės produkcija ūgtelėjo tiek per antrą, tiek per pirmąjį rudens mėnesį, t.y. prieaugis siekė atitinkamai 2,7 ir 3,7 procento.
Kalbant apie metinį pramonės apimčių prieaugį, tai euro zonoje spalį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, jis sumažėjo daugiau nei perpus, t.y. nuo 1,3 iki 0,6 procento. Šiuo atveju ekonomistai tikėjosi, jog metinis pramonės produkcijos prieaugis sumažės kiek mažiau, t.y. iki vidutiniškai 0,8 procento.
Euro zonoje per mėnesį kasdieninio vartojimo prekių gamyba smuktelėjo 1,5 procento, tarpinių prekių - 0,5 procento, tuo tarpu energijos gamyba pakilo 0,8 procento, kapitalo prekių padidėjo vienu procentu, o ilgalaikio vartojimo prekių - 1,5 procento.
Europos sąjungoje per spalį kasdieninio vartojimo prekių gamyba smuktelėjo 0,7 procento, tarpinių prekių - 0,5 procento, tačiau energijos gamyba paaugo 0,1 procento, kapitalo prekių - 0,3 procento, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių buvo pagaminta 1,1 procento daugiau.
Tarp Europos sąjungos šalių sparčiausiai per antrą rudens mėnesį pramonės produkcija ūgtelėjo Danijoje (4,7 procento), Graikijoje (4,5 procento) ir mūsų šalyje, kur kaip minėta paaugo 2,7 procento. Tuo tarpu labiausiai ši rodiklis krito Airijoje (3,6 procento), Švedijoje (2,9 procento) bei Liuksemburge, kur smuko 2,2 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, sparčiausiai per metus pramonės produkcija ūgtelėjo Graikijoje (7 procentais), Latvijoje (6,7 procento) bei Slovėnijoje, kur ūgtelėjo 6,6 procento. Daugiausiai šis rodiklis krito Airijoje (6,5 procento), Maltoje (5,7 procento) bei Liuksemburge, kur smuko 2,2 procento.