versija spausdinimui
(0)
Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, kad per pirmą šių metų vasaros mėnesį tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje ūgtelėjo pramonės produkcijos apimtys, tuo tarpu mūsų šalyje jos smuktelėjo.
Per birželį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcija euro zonoje ūgtelėjo 0,6 procento, kai mėnesį prieš tai smuko 1,2 procento. Ekonomistai tikėjosi, jog prieaugis sudarys vidutiniškai 0,5 procento.
Europos sąjungoje šis rodiklis per minimą laikotarpį pasistiebė 0,5 procento, kai gegužę smuko 1,1 procento, tuo tarpu Lietuvoje krito 0,9 procento, o mėnesį prieš tai paaugo keturiais procentais.
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos pokytį, birželį palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje teigiamas prieaugis padidėjo nuo 0,3 iki 0,4 procento. Šiuo atveju laukta, jog jis bus didesnis ir sudarys vidutiniškai 0,7 procento. Europos sąjungoje metinis prieaugis sulėtėjo nuo 0,8 iki 0,5 procento, o Lietuvoje birželį užfiksuota, kad per metus pramonės produkcija krito 1,9 procento, kai mėnesį prieš tai dar buvo fiksuotas 0,2 procento prieaugis.
Per birželio mėnesį euro zonoje kapitalo prekių gamyba pakilo 1,3 procento, ilgalaikio vartojimo prekių gamyba ūgtelėjo vienu procentu, kasdieninio vartojimo - 0,7 procento, tuo tarpu tarpinių produktų ir energijos gamyba smuko atitinkamai 0,2 ir 0,6 procento.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamyba paaugo irgi 1,3 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,9 procento, kasdieninio vartojimo - 0,1 procento, na o tarpinių prekių ir energijos gamyba irgi kaip ir euro zonoje smuktelėjo, t.y. krito atitinkamai 0,1 ir 0,5 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per mėnesį pramonės produkcija labiausiai ūgtelėjo Airijoje (7,1 procento), Bulgarijoje (3,9 procento) bei Graikijoje (3,8 procento), o daugiausiai krito Estijoje (3,1 procento), Vengrijoje (2,3 procento) ir Maltoje (1,6 procento).
Per metus euro zonoje kapitalo prekių gamyba pakilo 1,1 procento, kasdieninio ir ilgalaikio vartojimo prekių padidėjo po 0,9 procento, tarpinių prekių - 0,4 procento, tačiau energijos smuko 3,5 procento. Europos sąjungoje kapitalo prekių gamyba pakilo 1,4 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1,3 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 0,8 procento, tarpinių prekių - 0,3 procento, na o energijos gamyba kaip ir euro zonoje smuko, t.y. šiuo atveju 3,1 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, per metus tarp Europos sąjungos šalių pramonės produkcijos apimtys labiausiai paaugo Latvijoje (7,9 procento), Graikijoje (7,6 procento) ir Slovėnijoje (6,1 procento). Tuo tarpu labiausiai jos krito Maltoje (8,5 procento), Estijoje (4,6 procento) bei Švedijoje, kur susitraukė 3,1 procento.
Per birželį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcija euro zonoje ūgtelėjo 0,6 procento, kai mėnesį prieš tai smuko 1,2 procento. Ekonomistai tikėjosi, jog prieaugis sudarys vidutiniškai 0,5 procento.
Europos sąjungoje šis rodiklis per minimą laikotarpį pasistiebė 0,5 procento, kai gegužę smuko 1,1 procento, tuo tarpu Lietuvoje krito 0,9 procento, o mėnesį prieš tai paaugo keturiais procentais.
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos pokytį, birželį palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje teigiamas prieaugis padidėjo nuo 0,3 iki 0,4 procento. Šiuo atveju laukta, jog jis bus didesnis ir sudarys vidutiniškai 0,7 procento. Europos sąjungoje metinis prieaugis sulėtėjo nuo 0,8 iki 0,5 procento, o Lietuvoje birželį užfiksuota, kad per metus pramonės produkcija krito 1,9 procento, kai mėnesį prieš tai dar buvo fiksuotas 0,2 procento prieaugis.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamyba paaugo irgi 1,3 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,9 procento, kasdieninio vartojimo - 0,1 procento, na o tarpinių prekių ir energijos gamyba irgi kaip ir euro zonoje smuktelėjo, t.y. krito atitinkamai 0,1 ir 0,5 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per mėnesį pramonės produkcija labiausiai ūgtelėjo Airijoje (7,1 procento), Bulgarijoje (3,9 procento) bei Graikijoje (3,8 procento), o daugiausiai krito Estijoje (3,1 procento), Vengrijoje (2,3 procento) ir Maltoje (1,6 procento).
Remiantis Eurostat duomenimis, per metus tarp Europos sąjungos šalių pramonės produkcijos apimtys labiausiai paaugo Latvijoje (7,9 procento), Graikijoje (7,6 procento) ir Slovėnijoje (6,1 procento). Tuo tarpu labiausiai jos krito Maltoje (8,5 procento), Estijoje (4,6 procento) bei Švedijoje, kur susitraukė 3,1 procento.