versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, jog per antrą šių metų ketvirtį sulėtėjo tiek euro zonos, tiek mūsų šalies ekonomikos augimas, tuo tarpu Vokietijos bendrojo vidaus produkto augimas nors irgi sulėtėjo, tačiau viršijo lūkesčius.
Per antrą šių metų ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos ekonomikos ketvirčio prieaugis smuktelėjo nuo 0,6 iki 0,3 procento, t.y. perpus. Tiesa, tai atitiko anksčiau skelbtą informaciją remiantis preliminariais duomenimis.
Europos sąjungos bendrojo vidaus produkto ketvirčio prieaugis sulėtėjo nuo 0,5 iki 0,4 procento, tuo tarpu Lietuvos krito gerokai labiau, t.y. nuo 0,9 iki 0,1 procento.
Kalbant apie metinį bendrojo vidaus produkto pokytį, tai per praėjusį ketvirtį euro zonoje jis buvo teigiamas ir siekė 1,6 procento, kai ketvirtį prieš tai sudarė 1,7 procento. Šiuo atveju taip pat pasitvirtino iš anksto remiantis preliminariais duomenimis skelbta informacija.
Europos sąjungoje metinis ekonomikos augimas išliko stabilus ir sudarė 1,8 procento, tuo tarpu mūsų šalyje jis sulėtėjo nuo 2,6 iki dviejų procentų.
Vokietijos ekonomika, kuri yra didžiausia euro zonoje ir Europos sąjungoje, kaip ir buvo laukta paaugo kiek lėčiau nei per pirmą šių metų ketvirtį, tiesa, prieaugis viršijo ekonomistų lūkesčius. Ketvirčio augimas sulėtėjo nuo 0,7 iki 0,4 procento, kai prognozuota, jog jis bus dar perpus mažesnis, na o metinis ekonomikos augimas krito nuo 1,8 iki 1,7 procento.
Kalbant apie Prancūzijos ekonomiką, kuri yra antra pagal dydį euro zonoje ir Europos sąjungoje, metinis jos augimas per praėjusį ketvirtį paspartėjo nuo 1,3 iki 1,4 procento, tuo tarpu per ketvirtį šios šalies bendrasis vidaus produktas nepakito, kai per pirmą ketvirtį ketvirčio prieaugis siekė 0,7 procento.
Ispanijos ekonomikos augimas abiem atvejais buvo mažesnis. Ketvirčio prieaugis sulėtėjo nuo 0,8 iki 0,7 procento, o metinis - nuo 3,4 iki 3,2 procento. Italijos atveju buvo tas pats, per ketvirtį bendrasis vidaus produktas netgi nepakito, kai per pirmą šių metų ketvirtį jis dar augo 0,3 procento, tuo tarpu metinis augimas sulėtėjo nuo 1 iki 0,7 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenys yra žinomi, sparčiausiai per antrą ketvirtį, lyginant su pirmu ketvirčiu, paaugo Rumunijos ekonomika, kurios prieaugis siekė 1,5 procento bei Vengrijos (1,1 procento). Tuo tarpu metinis augimas, remiantis Eurostat duomenimis, sparčiausias buvo ir vėl Rumunijoje (5,9 procento) bei Slovakijoje (3,7 procento).
Per antrą šių metų ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos ekonomikos ketvirčio prieaugis smuktelėjo nuo 0,6 iki 0,3 procento, t.y. perpus. Tiesa, tai atitiko anksčiau skelbtą informaciją remiantis preliminariais duomenimis.
Europos sąjungos bendrojo vidaus produkto ketvirčio prieaugis sulėtėjo nuo 0,5 iki 0,4 procento, tuo tarpu Lietuvos krito gerokai labiau, t.y. nuo 0,9 iki 0,1 procento.
Europos sąjungoje metinis ekonomikos augimas išliko stabilus ir sudarė 1,8 procento, tuo tarpu mūsų šalyje jis sulėtėjo nuo 2,6 iki dviejų procentų.
Vokietijos ekonomika, kuri yra didžiausia euro zonoje ir Europos sąjungoje, kaip ir buvo laukta paaugo kiek lėčiau nei per pirmą šių metų ketvirtį, tiesa, prieaugis viršijo ekonomistų lūkesčius. Ketvirčio augimas sulėtėjo nuo 0,7 iki 0,4 procento, kai prognozuota, jog jis bus dar perpus mažesnis, na o metinis ekonomikos augimas krito nuo 1,8 iki 1,7 procento.
Ispanijos ekonomikos augimas abiem atvejais buvo mažesnis. Ketvirčio prieaugis sulėtėjo nuo 0,8 iki 0,7 procento, o metinis - nuo 3,4 iki 3,2 procento. Italijos atveju buvo tas pats, per ketvirtį bendrasis vidaus produktas netgi nepakito, kai per pirmą šių metų ketvirtį jis dar augo 0,3 procento, tuo tarpu metinis augimas sulėtėjo nuo 1 iki 0,7 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenys yra žinomi, sparčiausiai per antrą ketvirtį, lyginant su pirmu ketvirčiu, paaugo Rumunijos ekonomika, kurios prieaugis siekė 1,5 procento bei Vengrijos (1,1 procento). Tuo tarpu metinis augimas, remiantis Eurostat duomenimis, sparčiausias buvo ir vėl Rumunijoje (5,9 procento) bei Slovakijoje (3,7 procento).