versija spausdinimui
(0)
Japonijos Centrinis bankas turi daug erdvės dar labiau sumažinti savo bazinę palūkanų normą, pareiškė šio banko vadovas Haruhiko Kuroda. Šiuo metu šioje šalyje ši palūkanų norma jau ir taip yra neigiama.
Minimo banko prezidentas pareiškė, jog teoriškai bazinė palūkanų norma galėtų sumažėti iki minus 0,5 procento lygio. Tačiau paskutinio vykusio posėdžio metu Japonijos banko atstovai nusprendė nekeisti bazinės palūkanų normos, kuri šiuo metu sudaro minus 0,1 procento.
Toks sprendimas buvo priimtas siekiant labiau ir plačiau įvertinti neigiamų palūkanų, kurios buvo nustatytos sausį, strategijos perspektyvos poveikį.
Japonijos banko vadovas Haruhiko Kuroda patvirtino faktą, jog jie yra pasiruošę judėti kuriuo nors iš trijų takelių, t.y. tolesnis palūkanų mažinimas, pinigų bazės išplėtimo pagreitinimas arba labiau rizikingų aktyvų supirkimo išplėtimas.
Tuo pačiu šio banko vadovas pabrėžė, jog vis dėl to itin liberali pinigų politika nors iš vienos pusės turėtų skatinti ekonomiką, trukdo pasiekti užsibrėžtą dviejų procentų tikslinį metinės infliacijos lygį.
Daugelis ekonomistų teigia, kad Japonijos bankas labai toli atitrūko nuo savo tikslo, tačiau tuo pačiu įvairių veiksnių slopinamasis poveikis ne visada priklauso nuo pačio banko ir šalies vyriausybės. Ekonomikos atsigavimui ir augimui prireiks papildomo skatinimo, ir anot jų, tai tik laiko klausimas. Namų ūkių ir įmonių pasitikėjimas nuolat mažėja, o investuotojai pradeda abejoti ar realizuojama pinigų politika pasieks norimų tikslų.
Minimo banko prezidentas pareiškė, jog teoriškai bazinė palūkanų norma galėtų sumažėti iki minus 0,5 procento lygio. Tačiau paskutinio vykusio posėdžio metu Japonijos banko atstovai nusprendė nekeisti bazinės palūkanų normos, kuri šiuo metu sudaro minus 0,1 procento.
Toks sprendimas buvo priimtas siekiant labiau ir plačiau įvertinti neigiamų palūkanų, kurios buvo nustatytos sausį, strategijos perspektyvos poveikį.
Japonijos banko vadovas Haruhiko Kuroda patvirtino faktą, jog jie yra pasiruošę judėti kuriuo nors iš trijų takelių, t.y. tolesnis palūkanų mažinimas, pinigų bazės išplėtimo pagreitinimas arba labiau rizikingų aktyvų supirkimo išplėtimas.
Tuo pačiu šio banko vadovas pabrėžė, jog vis dėl to itin liberali pinigų politika nors iš vienos pusės turėtų skatinti ekonomiką, trukdo pasiekti užsibrėžtą dviejų procentų tikslinį metinės infliacijos lygį.
Daugelis ekonomistų teigia, kad Japonijos bankas labai toli atitrūko nuo savo tikslo, tačiau tuo pačiu įvairių veiksnių slopinamasis poveikis ne visada priklauso nuo pačio banko ir šalies vyriausybės. Ekonomikos atsigavimui ir augimui prireiks papildomo skatinimo, ir anot jų, tai tik laiko klausimas. Namų ūkių ir įmonių pasitikėjimas nuolat mažėja, o investuotojai pradeda abejoti ar realizuojama pinigų politika pasieks norimų tikslų.