versija spausdinimui
(0)
Amerika ir Rusija - tai dvi didžiosios šio pasaulio valstybės bei tai tuo pačiu ir amžina priešprieša, kuri de facto buvo ir ko gero bus visada, tik žinoma, vienu metu ji sustiprėja, na o kitu metu susilpnėja. Be jokios abejonės šiuo metu įtampa tarp šių dviejų valstybinių pastebimai padidėjo. Mes nusprendėme pažvelgti į šių šalių pagrindinius ekonominius rodiklius buvusius jau šiame amžiuje bei juos palyginti ir tuo pačiu panagrinėsime jų tendencijas.
Žinoma, tai nėra itin gili visų ekonominių rodiklių analizė, tad toli siekiančių išvadų nevertėtų daryti, tačiau be jokios abejonės kiekvienas gali pasidaryti savo asmenines išvadas. Kai kas jus iš tiesų gali gerokai nustebinti, be to, gali būti išsklaidyti išankstiniai nusistatymai ir mitai.
Bendrasis vidaus produktas
Kalbant apie ekonomiką, visų pirma logiškiausia yra pradėti nuo bendrojo vidaus produkto. Šiuo metu tai yra pagrindinis ekonomikos rodiklis, nors pasigirsta nuomonių, kad toks požiūris gali būti klaidingas. Pažvelgus į Amerikos ir Rusijos metinių bendrųjų vidaus produktų vertes ir jų pokyčius nuo šio amžiaus pradžios, tampa akivaizdu, kodėl viena šalis yra vadinama išsivysčiusi, na o kita sparčiai besivystanti.
Amerikos ekonomika ne tik, kad yra išsivysčiusi, tačiau ir toliau be konkurencijos išlieka didžiausia pasaulyje. Praėjusių metų šios šalies bendrojo vidaus produkto vertė siekė 15,685 trilijonus dolerių, kai tuo tarpu Kinijos, kuri pagal šį rodiklį pasaulyje šiuo metu yra antra, bendrojo vidaus produkto vertė per praėjusius metus sudarė 8,23 trilijonus dolerių, t.y. buvo beveik per pus mažesnė už Amerikos.
Rusijos, kuri priklauso BRIC šalių grupei, bendrojo vidaus produkto vertė per 2013 metus sudarė 2,015 trilijonus dolerių, kas lyginant su Amerikos bendrojo vidaus produkto metine verte, yra net 7,8 kartais mažiau. Pagal šį rodiklį, kalbant apie atskiras šalis, Rusija šiuo metu pasaulyje yra aštunta, na o ją lenkia tokios šalys kaip jau minėta Kinija bei Japonija, Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Brazilija.
Šio amžiaus pradžioje, t.y. 2000 metais Amerikos bendrojo vidaus produkto vertė sudarė 9,301 trilijoną dolerių, o Rusijos, po to kai 1998 metais šioje šalyje kilo krizė bei buvo pastebimai devalvuotas rublis, siekė vos 195,9 mlrd. dolerių, nors dar 1998 metais sudarė 404,9 mlrd. dolerių. Nuo 2000 iki 2013 metų Amerikos bendrojo vidaus produkto vertė ūgtelėjo 1,7 kartus, tuo tarpu Rusijos - šoktelėjo daugiau nei dešimt kartų.
Be jokios abejonės, šių dviejų minimų šalių bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui, net nepaisant to, kad Rusijoje yra daugiau nei dvigubai mažiau gyventojų nei Amerikoje, gerokai skiriasi. Šių metų pradžioje Rusijoje buvo 143,7 mln. gyventojų, na o Amerikoje - 317,3 mln. gyventojų. Nuo šio amžiaus pradžios Rusijoje gyventojų skaičius, kuris 2000 metais sudarė 146,3 mln., po truputį nuolat mažėjo, tik pastaruosius kelis metus jis ėmė nežymiai didėti, tuo tarpu Amerikoje padėtis buvo kardinaliai priešinga, čia gyvenančių žmonių skaičius, kuris 2000 metais sudarė 279 mln., nuolat stabiliai didėjo. Šio amžiaus pradžioje, t.y. 2000 metais bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam Amerikos gyventojui sudarė 39,796 tūkstančius dolerių, na o praėjusiais metais jau sudarė 45,336 tūkstančius dolerių. Rusijoje šis rodiklis per minimą laikotarpį pašoko nuo 3,525 iki 6,834 tūkstančių dolerių.
Tiek prieš 2008 metų krizę, tiek po jos Rusijos metinis bendrojo vidaus produkto augimas buvo visuomet didesnis už Amerikos. Tiesa, prieš minėtą krizę jis buvo gerokai didesnis, na o po jos, kuomet Rusijos ekonomika smuktelėjo daugiau nei dvigubai labiau nei Amerikos, šis augimo skirtumas pastebimai sumažėjo. Praėjusiais metais Rusijos bendrojo vidaus produkto augimo tempas apskritai gerokai prislopo ir Amerikos ekonomikos metinis ekonomikos augimas per paskutinius kelis ketvirčius jau buvo didesnis. Be to, atsižvelgus į Rusijos konfliktą su Ukraina, ir jau šiai šaliai pritaikytas sankcijas, kurios gali būti dar labiau išplėstos, vis garsiau kalbama apie tai, kad šiais metais Rusijos bendrasis vidaus produktas ne tik kad gali neaugti, o netgi labai realu, jog kris. Tuo tarpu Amerikos ekonomikos metinis augimas šiais metais, remiantis prognozėmis, turėtų kiek paspartėti.
Viešoji skola ir biudžetas
Pastaruosius kelis metus visame pasaulyje, o ypač Europoje, nuolat ir intensyviai buvo kalbama apie skolas, atskirų šalių, įmonių, namų ūkių. Atsižvelgę į šios temos dabartinį itin didelį aktualumą, po Amerikos ir Rusijos bendrųjų vidaus produktų apžvalgos, mes nusprendėme iškart pereiti būtent prie jau minėtos skolų temos.
Kalbant apie skolas, o ypač apie viešąją skolą, be jokios abejonės reikia paliesti ir šalies biudžeto temą. Štai Amerikoje tik šio amžiaus pradžioje šalies biudžetas buvo perteklinis, na o po to išlaidos ėmė viršyti pajamas ir ši padėtis per patį krizės įkarštį, kuomet Amerikos valdžia ėmėsi aktyviai gaivinti šalies ekonomiką, dar labiau pablogėjo, tiesa, pastaruosius kelis metus Amerikos biudžeto deficitas lyginant su bendrojo vidaus produkto verte, ėmė nuosekliai mažėti.
Tuo tarpu Rusijoje kardinaliai priešinga situacija. Nuo šio amžiaus pradžios iki pat krizės Rusijos biudžetas, išskyrus 2000 metus, buvo perteklinis ir lyginant su šalies bendrojo vidaus produkto verte, kai kuriais metais šis perteklius buvo gana žymus. Per krizę, kuomet Rusijos valdžia taip pat ėmė dalinai stimuliuoti šalies ekonomiką, jis kelis metus buvo deficitinis, na o po to kelis metus iš eilės jis buvo iš esmės subalansuotas, bei toks turėtų būti ir šiais metais.
Kadangi Amerikos biudžetas šiame amžiuje faktiškai visą laiką buvo deficitinis, tad neverta stebėtis, jog per šį laikotarpį nuolat didėjo Amerikos viešoji skola, kuri per patį krizės įkarštį, kuomet šalies valdžia ėmė aktyviai skatinti ekonomiką ir gelbėjo kai kurias stambias kompanijas ir bankus, ypač pastebimai šoktelėjo. 2000 metais Amerikos viešoji skola sudarė 60,1 procentą šalies bendrojo vidaus produkto vertės, 2008 metais, prieš tai kai prasidėjo krizė ir Amerikos prezidentu buvo išrinktas Barakas Obama, šis rodiklis ūgtelėjo iki 64,8 procentų, na o dabartinio Amerikos prezidento valdymo metu jis gerokai pašoko ir praėjusių metų pabaigoje Amerikos viešoji skola jau buvo didesnė už šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertę, t.y. sudarė 101,6 procentus BVP vertės. Tiesa, pastaruosius kelis metus Amerikos viešosios skolos lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte rodiklis jau neauga taip intensyviai kaip tai buvo 2009 ir 2010 metais. Faktiškai galima kalbėti apie tai, kad jis netgi po truputį stabilizuojasi.
Rusijos viešosios skolos ir metinio bendrojo vidaus produkto rodiklis, po to kai 1998 metų krizės metu dalis šalies skolos buvo anuliuota, t.y. negrąžinta, nuo šio amžiaus pradžios, t.y. nuo 2000 metų, kuomet šalies prezidentu tapo Vladimiras Putinas, iki 2007 metų intensyviai mažėjo, t.y. krito nuo 99 iki 9 procentų, na o po to šis rodiklis gan nežymiai kito bei praėjusių metų pabaigoje sudarė vos 8,4 procentus.Tad šiuo metu Amerikos viešoji skola lyginant su šalies bendrojo vidaus produkto verte procentine išraiška yra daugiau nei dešimt kart didesnė už analogišką Rusijos rodiklį.
Bedarbystė
Bedarbystė - tai dar vienas svarbus makroekonominis rodiklis. Apie bedarbystę pastaruosius kelis metus taip pat nuolat ir daug buvo ir yra kalbama. Rusijoje, po to, kai 1998 metais šalyje kilo krizė, bedarbystės rodiklis buvo pašokęs net virš keturiolikos procentų, tačiau po to ji ėmė nuosekliai mažėti. Tiesa, 2008 metais kilus pasaulinei krizei, bedarbystė Rusijoje ir vėl kurį laiką buvo padidėjusi, t.y. pakilusi virš devynių procentų, tačiau po to sumažėjo ir šiuo metu siekia 5,6 procentus.
Amerikoje šiuo metu bedarbystės rodiklis yra didesnis nei Rusijoje, t.y. sudaro 6,7 procentus. Kuomet 2008 metais šalyje kilo krizė, jis, lyginant su prieš krizę buvusiu lygiu, šoktelėjo faktiškai dvigubai iki dviženklio dešimties procentų lygio, tačiau po to, dėl šalies valdžios ir Amerikos Centrinio banko pastangų, ėmė nuosekliai mažėti.
Infliacija
Nuo šio amžiaus pradžios infliacija Rusijoje visą laiką buvo gerokai didesnė už Amerikos infliacijos rodiklį. Tiesa, per minimą laikotarpį kainų augimo tempas Rusijoje gan pastebimai sumažėjo, t.y. jeigu po 1998 metų krizės ir šalies valiutos devalvacijos metinė infliacija šalyje 2000 metais siekė net beveik trisdešimt procentų, tai pastaruosius kelis metus ji jau nėra dviženklė ir svyruoja ties 6 - 7,5 procentais. Remiantis naujausiais duomenimis metinė infliacija Rusijoje sudaro 6,2 procentus.
Nuo šio amžiaus pradžios metinė infliacija Amerikoje taip pat svyravo, tiesa, ji niekad nebuvo dviženklė, na o pasaulinės krizės metu šalyje netgi buvo fiksuojama defliacija, arba kainų kritimas. Jeigu Rusijoje metinė infliacija ir toliau išlieka gan aukšta, tai Amerikoje ji šiuo metu sudaro vos 1,1 procentą, kai Amerikos Centrinio banko nustatytas tikslinis metinės infliacijos lygis sudaro du procentus. Amerikai bent jau šiuo metu didesnę grėsmę kelia galima defliacija, o ne per didelė infliacija.
Pramonės produkcija
Prieš 2008 metais kilusią pasaulinę krizę Rusijos pramonės metinis augimas buvo spartesnis už analogišką Amerikos rodiklį, tačiau krizės metu Rusijos pramonės produkcijos apimtys krito kiek labiau nei Amerikos.
Po krizės abejose šalyse pramonės produkcijos apimtys gan pastebimai padidėjo, tačiau vėliau jų augimas sulėtėjo. Tiesa, Rusijos pramonės produkcijos augimo tempas sulėtėjo labiau nei Amerikoje. Pastaraisiais metais kai kuriais laikotarpiais Rusijoje netgi buvo fiksuojamas pramonės produkcijos kritimas, tuo tarpu Amerikoje šio rodiklio augimo tempas iš esmės stabilizavosi.
Mažmeninė prekyba
Mažmeninė prekyba - tai dar vienas makroekonominis rodiklis, kurio augimo tempas pastaraisiais metais Rusijoje išsikvepia, t.y. lėtėja. Prieš krizę metinis mažmeninės prekybos augimas Rusijoje buvo dviženklis, tačiau po krizės jis jau nesugebėjo pakilti į prieš tai buvusias aukštumas.
Tuo tarpu Amerikoje mažmeninės prekybos augimo tempas po krizės sugebėjo pasiekti prieš krizinį lygį, tiesa, pastaraisiais metais šio rodiklio augimas šalyje taip pat kiek sulėtėjo.
Atkreipiame jūsų dėmesį, jog skolintis Rusijoje vartotojams yra gerokai brangiau nei Amerikoje.
Prekyba
Kalbant apie prekyba, be jokios abejonės žiūrime į užsienio prekybos grynąjį rezultatą, t.y. į šalies eksporto ir importo į šalį apimčių skirtumą. Šiame amžiuje Rusijos užsienio prekybos rezultatas visuomet buvo teigiamas, t.y. šalis daugiau eksportavo nei importavo. Tuo tarpu Amerikoje kardinaliai priešinga padėtis, t.y. nuolatinis užsienio prekybos deficitas.
Rusijoje nuo pat 2000 metų iki 2008 metų krizės teigiamas užsienio prekybas rezultatas nuolat didėjo, na o per krizę jis gerokai sumažėjo, po to vėl padidėjo ir ėmė svyruoti. Amerikoje nuo šio amžiaus pradžios šalies užsienio prekybos neigiamas rezultatas nuolat didėjo, tiesa, po krizės padėtis ėmė kiek gerėti ir užsienio prekybos deficitas kiek sumažėjo.
Kalbant apie einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykį procentine išraiška, tai Amerikoje šis rodiklis nuolat buvo neigiamas, per krizę jis padidėjo, na o pastaruosius kelis metus šis neigiamas rodiklis mažėja. Rusijoje kardinaliai priešinga situacija, t.y. šis rodiklis nuo šio amžiaus pradžios nuolat buvo teigiamas, tačiau pastaraisiais metais teigiamas procentinis dydis sumažėjo.
Pinigai
Be jokios abejonės, kalbant apie ekonomiką verta pažvelgti ir į Amerikos ir Rusijos užsienio valiutų rezervus. Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu Amerikos užsienio valiutų rezervų vertė siekia 145,205 mlrd. dolerių, na o Rusijos - 493,326 mlrd. dolerių.
Nuo pat šio amžiaus pradžios Rusijos turimų rezervų vertė nuolat sparčiai didėjo ir 2008 metais prieš krizę pasiekė faktiškai 600 mlrd. dolerių lygį, kai po 1998 metų krizės šalyje ji buvo faktiškai ties nuliniu lygiu. Žinoma, kilus paskutinei pasaulinei krizei, Rusijos užsienio valiutų rezervų vertė gan pastebimai sumažėjo, tačiau vėliau atsistatė, bet vis dėl to nesugebėjo pasiekti prieš krizinį lygį. Pastaruoju metu šis rodiklis ir vėl ėmė mažėti.
Amerikoje prieš krizę užsienio valiutų rezervų rodiklis svyravo 60 - 90 mlrd. dolerių ribose, na o po krizės jis gan pastebimai padidėjo ir stabilizavosi.
Kalbant apie paskolas privačiam sektoriui, tai tiek Amerikoje, tiek Rusijoje šis rodiklis stabiliai didėjo, tiesa, krizės laikotarpiu buvo užfiksuotas šioks toks kritimas ir stabilizavimasis. Šiuo metu Amerikoje privačiam sektoriui bendrai yra išduotos 7,45 trilijono dolerių vertės paskolos, t.y. daugiau nei dvigubai daugiau nei buvęs rodiklis šio amžiaus pradžioje. Rusijoje privataus pobūdžio įsiskolinimas siekia tik 782 mlrd. dolerių, tiesa, palyginus su 2006 metais, t.y. seniausiais žinomais duomenimis, šis rodiklis šoktelėjo apie šešis kartus.
Bazinė palūkanų norma Amerikoje jau ilgą laiką nėra keičiama ir šiuo metu sudaro vos 0.25 procentus, na o Rusijoje ji yra gerokai aukštesnė ir siekia septynis procentus.
Finansų rinkos
Na ir galiausiai pažvelkime į padėtį finansų rinkose. Pradėkime nuo Amerikos dolerio ir Rusijos rublio valiutų kurso. Šiuo metu už vieną dolerį yra mokama po 35.6868 rublius, kas palyginus su metų pradžioje buvusiu kursu, yra 8.7 procentais daugiau. Per pastaruosius vienerius metus doleris rublio atžvilgiu pabrango apie penkiolika procentų, na o per pastaruosius dešimt metų - kiek daugiau nei ketvirtadaliu. 1999 metų pabaigoje už vieną dolerį rinkoje buvo mokama po 27,4 rublius.
Tuo tarpu Rusijos valstybinių obligacijų pajamingumas nuo šio amžiaus pradžios visuomet buvo pastebimai didesnis už Amerikos valstybinių obligacijų pajamingumą. Šiuo metu Amerikos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas siekia 2.712 procentų, na o Rusijos - 9.17 procentų.
Kalbant apie abiejų šalių akcijų rinkas, tai nuo šių metų pradžios Amerikos vieno iš pagrindinių indeksų Dow Jones Industrial vertė yra sumažėjusi 1.53 procentais, tačiau per pastaruosius vienerius metus ji ūgtelėjo dvylika procentų. Rusijos Micex indekso vertė atitinkamai smuktelėjo 10.64 ir 6.28 procentais.
Lyginant su 1999 metų pabaigoje buvusia verte, Dow Jones Industrial indekso vertė padidėjo 42 procentais, na o Micex vertė pašoko net 8,9 kartus.
Žinoma, tai nėra itin gili visų ekonominių rodiklių analizė, tad toli siekiančių išvadų nevertėtų daryti, tačiau be jokios abejonės kiekvienas gali pasidaryti savo asmenines išvadas. Kai kas jus iš tiesų gali gerokai nustebinti, be to, gali būti išsklaidyti išankstiniai nusistatymai ir mitai.
Bendrasis vidaus produktas
Kalbant apie ekonomiką, visų pirma logiškiausia yra pradėti nuo bendrojo vidaus produkto. Šiuo metu tai yra pagrindinis ekonomikos rodiklis, nors pasigirsta nuomonių, kad toks požiūris gali būti klaidingas. Pažvelgus į Amerikos ir Rusijos metinių bendrųjų vidaus produktų vertes ir jų pokyčius nuo šio amžiaus pradžios, tampa akivaizdu, kodėl viena šalis yra vadinama išsivysčiusi, na o kita sparčiai besivystanti.
Amerikos ekonomika ne tik, kad yra išsivysčiusi, tačiau ir toliau be konkurencijos išlieka didžiausia pasaulyje. Praėjusių metų šios šalies bendrojo vidaus produkto vertė siekė 15,685 trilijonus dolerių, kai tuo tarpu Kinijos, kuri pagal šį rodiklį pasaulyje šiuo metu yra antra, bendrojo vidaus produkto vertė per praėjusius metus sudarė 8,23 trilijonus dolerių, t.y. buvo beveik per pus mažesnė už Amerikos.
Rusijos, kuri priklauso BRIC šalių grupei, bendrojo vidaus produkto vertė per 2013 metus sudarė 2,015 trilijonus dolerių, kas lyginant su Amerikos bendrojo vidaus produkto metine verte, yra net 7,8 kartais mažiau. Pagal šį rodiklį, kalbant apie atskiras šalis, Rusija šiuo metu pasaulyje yra aštunta, na o ją lenkia tokios šalys kaip jau minėta Kinija bei Japonija, Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Brazilija.
Šio amžiaus pradžioje, t.y. 2000 metais Amerikos bendrojo vidaus produkto vertė sudarė 9,301 trilijoną dolerių, o Rusijos, po to kai 1998 metais šioje šalyje kilo krizė bei buvo pastebimai devalvuotas rublis, siekė vos 195,9 mlrd. dolerių, nors dar 1998 metais sudarė 404,9 mlrd. dolerių. Nuo 2000 iki 2013 metų Amerikos bendrojo vidaus produkto vertė ūgtelėjo 1,7 kartus, tuo tarpu Rusijos - šoktelėjo daugiau nei dešimt kartų.
Tiek prieš 2008 metų krizę, tiek po jos Rusijos metinis bendrojo vidaus produkto augimas buvo visuomet didesnis už Amerikos. Tiesa, prieš minėtą krizę jis buvo gerokai didesnis, na o po jos, kuomet Rusijos ekonomika smuktelėjo daugiau nei dvigubai labiau nei Amerikos, šis augimo skirtumas pastebimai sumažėjo. Praėjusiais metais Rusijos bendrojo vidaus produkto augimo tempas apskritai gerokai prislopo ir Amerikos ekonomikos metinis ekonomikos augimas per paskutinius kelis ketvirčius jau buvo didesnis. Be to, atsižvelgus į Rusijos konfliktą su Ukraina, ir jau šiai šaliai pritaikytas sankcijas, kurios gali būti dar labiau išplėstos, vis garsiau kalbama apie tai, kad šiais metais Rusijos bendrasis vidaus produktas ne tik kad gali neaugti, o netgi labai realu, jog kris. Tuo tarpu Amerikos ekonomikos metinis augimas šiais metais, remiantis prognozėmis, turėtų kiek paspartėti.
Viešoji skola ir biudžetas
Pastaruosius kelis metus visame pasaulyje, o ypač Europoje, nuolat ir intensyviai buvo kalbama apie skolas, atskirų šalių, įmonių, namų ūkių. Atsižvelgę į šios temos dabartinį itin didelį aktualumą, po Amerikos ir Rusijos bendrųjų vidaus produktų apžvalgos, mes nusprendėme iškart pereiti būtent prie jau minėtos skolų temos.
Kalbant apie skolas, o ypač apie viešąją skolą, be jokios abejonės reikia paliesti ir šalies biudžeto temą. Štai Amerikoje tik šio amžiaus pradžioje šalies biudžetas buvo perteklinis, na o po to išlaidos ėmė viršyti pajamas ir ši padėtis per patį krizės įkarštį, kuomet Amerikos valdžia ėmėsi aktyviai gaivinti šalies ekonomiką, dar labiau pablogėjo, tiesa, pastaruosius kelis metus Amerikos biudžeto deficitas lyginant su bendrojo vidaus produkto verte, ėmė nuosekliai mažėti.
Tuo tarpu Rusijoje kardinaliai priešinga situacija. Nuo šio amžiaus pradžios iki pat krizės Rusijos biudžetas, išskyrus 2000 metus, buvo perteklinis ir lyginant su šalies bendrojo vidaus produkto verte, kai kuriais metais šis perteklius buvo gana žymus. Per krizę, kuomet Rusijos valdžia taip pat ėmė dalinai stimuliuoti šalies ekonomiką, jis kelis metus buvo deficitinis, na o po to kelis metus iš eilės jis buvo iš esmės subalansuotas, bei toks turėtų būti ir šiais metais.
Kadangi Amerikos biudžetas šiame amžiuje faktiškai visą laiką buvo deficitinis, tad neverta stebėtis, jog per šį laikotarpį nuolat didėjo Amerikos viešoji skola, kuri per patį krizės įkarštį, kuomet šalies valdžia ėmė aktyviai skatinti ekonomiką ir gelbėjo kai kurias stambias kompanijas ir bankus, ypač pastebimai šoktelėjo. 2000 metais Amerikos viešoji skola sudarė 60,1 procentą šalies bendrojo vidaus produkto vertės, 2008 metais, prieš tai kai prasidėjo krizė ir Amerikos prezidentu buvo išrinktas Barakas Obama, šis rodiklis ūgtelėjo iki 64,8 procentų, na o dabartinio Amerikos prezidento valdymo metu jis gerokai pašoko ir praėjusių metų pabaigoje Amerikos viešoji skola jau buvo didesnė už šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertę, t.y. sudarė 101,6 procentus BVP vertės. Tiesa, pastaruosius kelis metus Amerikos viešosios skolos lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte rodiklis jau neauga taip intensyviai kaip tai buvo 2009 ir 2010 metais. Faktiškai galima kalbėti apie tai, kad jis netgi po truputį stabilizuojasi.
Rusijos viešosios skolos ir metinio bendrojo vidaus produkto rodiklis, po to kai 1998 metų krizės metu dalis šalies skolos buvo anuliuota, t.y. negrąžinta, nuo šio amžiaus pradžios, t.y. nuo 2000 metų, kuomet šalies prezidentu tapo Vladimiras Putinas, iki 2007 metų intensyviai mažėjo, t.y. krito nuo 99 iki 9 procentų, na o po to šis rodiklis gan nežymiai kito bei praėjusių metų pabaigoje sudarė vos 8,4 procentus.Tad šiuo metu Amerikos viešoji skola lyginant su šalies bendrojo vidaus produkto verte procentine išraiška yra daugiau nei dešimt kart didesnė už analogišką Rusijos rodiklį.
Bedarbystė
Amerikoje šiuo metu bedarbystės rodiklis yra didesnis nei Rusijoje, t.y. sudaro 6,7 procentus. Kuomet 2008 metais šalyje kilo krizė, jis, lyginant su prieš krizę buvusiu lygiu, šoktelėjo faktiškai dvigubai iki dviženklio dešimties procentų lygio, tačiau po to, dėl šalies valdžios ir Amerikos Centrinio banko pastangų, ėmė nuosekliai mažėti.
Infliacija
Nuo šio amžiaus pradžios metinė infliacija Amerikoje taip pat svyravo, tiesa, ji niekad nebuvo dviženklė, na o pasaulinės krizės metu šalyje netgi buvo fiksuojama defliacija, arba kainų kritimas. Jeigu Rusijoje metinė infliacija ir toliau išlieka gan aukšta, tai Amerikoje ji šiuo metu sudaro vos 1,1 procentą, kai Amerikos Centrinio banko nustatytas tikslinis metinės infliacijos lygis sudaro du procentus. Amerikai bent jau šiuo metu didesnę grėsmę kelia galima defliacija, o ne per didelė infliacija.
Pramonės produkcija
Prieš 2008 metais kilusią pasaulinę krizę Rusijos pramonės metinis augimas buvo spartesnis už analogišką Amerikos rodiklį, tačiau krizės metu Rusijos pramonės produkcijos apimtys krito kiek labiau nei Amerikos.
Po krizės abejose šalyse pramonės produkcijos apimtys gan pastebimai padidėjo, tačiau vėliau jų augimas sulėtėjo. Tiesa, Rusijos pramonės produkcijos augimo tempas sulėtėjo labiau nei Amerikoje. Pastaraisiais metais kai kuriais laikotarpiais Rusijoje netgi buvo fiksuojamas pramonės produkcijos kritimas, tuo tarpu Amerikoje šio rodiklio augimo tempas iš esmės stabilizavosi.
Mažmeninė prekyba
Mažmeninė prekyba - tai dar vienas makroekonominis rodiklis, kurio augimo tempas pastaraisiais metais Rusijoje išsikvepia, t.y. lėtėja. Prieš krizę metinis mažmeninės prekybos augimas Rusijoje buvo dviženklis, tačiau po krizės jis jau nesugebėjo pakilti į prieš tai buvusias aukštumas.
Tuo tarpu Amerikoje mažmeninės prekybos augimo tempas po krizės sugebėjo pasiekti prieš krizinį lygį, tiesa, pastaraisiais metais šio rodiklio augimas šalyje taip pat kiek sulėtėjo.
Atkreipiame jūsų dėmesį, jog skolintis Rusijoje vartotojams yra gerokai brangiau nei Amerikoje.
Prekyba
Kalbant apie prekyba, be jokios abejonės žiūrime į užsienio prekybos grynąjį rezultatą, t.y. į šalies eksporto ir importo į šalį apimčių skirtumą. Šiame amžiuje Rusijos užsienio prekybos rezultatas visuomet buvo teigiamas, t.y. šalis daugiau eksportavo nei importavo. Tuo tarpu Amerikoje kardinaliai priešinga padėtis, t.y. nuolatinis užsienio prekybos deficitas.
Rusijoje nuo pat 2000 metų iki 2008 metų krizės teigiamas užsienio prekybas rezultatas nuolat didėjo, na o per krizę jis gerokai sumažėjo, po to vėl padidėjo ir ėmė svyruoti. Amerikoje nuo šio amžiaus pradžios šalies užsienio prekybos neigiamas rezultatas nuolat didėjo, tiesa, po krizės padėtis ėmė kiek gerėti ir užsienio prekybos deficitas kiek sumažėjo.
Kalbant apie einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykį procentine išraiška, tai Amerikoje šis rodiklis nuolat buvo neigiamas, per krizę jis padidėjo, na o pastaruosius kelis metus šis neigiamas rodiklis mažėja. Rusijoje kardinaliai priešinga situacija, t.y. šis rodiklis nuo šio amžiaus pradžios nuolat buvo teigiamas, tačiau pastaraisiais metais teigiamas procentinis dydis sumažėjo.
Pinigai
Nuo pat šio amžiaus pradžios Rusijos turimų rezervų vertė nuolat sparčiai didėjo ir 2008 metais prieš krizę pasiekė faktiškai 600 mlrd. dolerių lygį, kai po 1998 metų krizės šalyje ji buvo faktiškai ties nuliniu lygiu. Žinoma, kilus paskutinei pasaulinei krizei, Rusijos užsienio valiutų rezervų vertė gan pastebimai sumažėjo, tačiau vėliau atsistatė, bet vis dėl to nesugebėjo pasiekti prieš krizinį lygį. Pastaruoju metu šis rodiklis ir vėl ėmė mažėti.
Amerikoje prieš krizę užsienio valiutų rezervų rodiklis svyravo 60 - 90 mlrd. dolerių ribose, na o po krizės jis gan pastebimai padidėjo ir stabilizavosi.
Kalbant apie paskolas privačiam sektoriui, tai tiek Amerikoje, tiek Rusijoje šis rodiklis stabiliai didėjo, tiesa, krizės laikotarpiu buvo užfiksuotas šioks toks kritimas ir stabilizavimasis. Šiuo metu Amerikoje privačiam sektoriui bendrai yra išduotos 7,45 trilijono dolerių vertės paskolos, t.y. daugiau nei dvigubai daugiau nei buvęs rodiklis šio amžiaus pradžioje. Rusijoje privataus pobūdžio įsiskolinimas siekia tik 782 mlrd. dolerių, tiesa, palyginus su 2006 metais, t.y. seniausiais žinomais duomenimis, šis rodiklis šoktelėjo apie šešis kartus.
Bazinė palūkanų norma Amerikoje jau ilgą laiką nėra keičiama ir šiuo metu sudaro vos 0.25 procentus, na o Rusijoje ji yra gerokai aukštesnė ir siekia septynis procentus.
Finansų rinkos
Na ir galiausiai pažvelkime į padėtį finansų rinkose. Pradėkime nuo Amerikos dolerio ir Rusijos rublio valiutų kurso. Šiuo metu už vieną dolerį yra mokama po 35.6868 rublius, kas palyginus su metų pradžioje buvusiu kursu, yra 8.7 procentais daugiau. Per pastaruosius vienerius metus doleris rublio atžvilgiu pabrango apie penkiolika procentų, na o per pastaruosius dešimt metų - kiek daugiau nei ketvirtadaliu. 1999 metų pabaigoje už vieną dolerį rinkoje buvo mokama po 27,4 rublius.
Tuo tarpu Rusijos valstybinių obligacijų pajamingumas nuo šio amžiaus pradžios visuomet buvo pastebimai didesnis už Amerikos valstybinių obligacijų pajamingumą. Šiuo metu Amerikos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas siekia 2.712 procentų, na o Rusijos - 9.17 procentų.
Kalbant apie abiejų šalių akcijų rinkas, tai nuo šių metų pradžios Amerikos vieno iš pagrindinių indeksų Dow Jones Industrial vertė yra sumažėjusi 1.53 procentais, tačiau per pastaruosius vienerius metus ji ūgtelėjo dvylika procentų. Rusijos Micex indekso vertė atitinkamai smuktelėjo 10.64 ir 6.28 procentais.
Lyginant su 1999 metų pabaigoje buvusia verte, Dow Jones Industrial indekso vertė padidėjo 42 procentais, na o Micex vertė pašoko net 8,9 kartus.