
Nors sausį Japonijos eksportas ūgtelėjo 9,5 procentais iki 5,25 trilijonų jenų, tačiau importo apimtys į šią šalį šoktelėjo dar sparčiau, t.y. net 25 procentais iki 8,04 trilijonų jenų.
Ankstesnis rekordinis Japonijos užsienio prekybos deficitas buvo pasiektas praėjusių metų sausio mėnesį, kuomet jis sudarė 1,63 trilijonus jenų.
Ekonomistai prognozavo, jog praėjusį mėnesį Japonijos užsienio prekybos deficitas sudarys vidutiniškai 2,49 trilijonus jenų. Be to, buvo prognozuojama, jog eksportas augs vidutiniškai 12.6 procentais, na o importas - 21.8 procentais. Gruodžio mėnesį Japonijos užsienio prekybos deficitas sudarė 1,3 trilijonus jenų, o eksportas ir importas ūgtelėjo atitinkamai 15.3 ir 24.7 procentais.
Silpnėjanti jena, tuo metu kai Japonijoje buvo išjungti branduoliniai reaktoriai, didina energijos išteklių importo kaštus, tuo tarpu šalies eksportas gauna tik ribotą naudą iš susilpnėjusios Japonijos valiutos. Per pastaruosius dvejus metus jena dolerio atžvilgiu atpigo daugiau nei penktadaliu.
Per praėjusių metų paskutinį ketvirtį buvęs didesnis nei prognozuotas Japonijos užsienio prekybos deficitas neigiamai paveikė šalies ekonomikos augimą, t.y. jį sumažino, be to, bendrojo vidaus produkto augimas per minimą laikotarpį buvo mažesnis nei laukta rinkoje.
„Japonija patiria kaštus dėl savo energetinės politikos transformacijos“ - tikino konsultacinės kompanijos Market Risk Advisory atstovas Naohiro Niimura, kuris tuo pačiu baiminasi, jog dabartinis Japonijos užsienio prekybos trendas dar kurį laiką išliks, bei tuo pačiu palaipsniui silpnins šalies ekonomiką.
Sausį naftos importo apimtys į Japonija pašoko net 28,1 procentu, o suskystintų dujų - 21,4 procentais. Japonijos užsienio prekybos deficitas su Kinija praėjusį mėnesį buvo didžiausias nuo pat 1979 metų.