versija spausdinimui
(1)
Slovėnijos Centrinis bankas atlikęs skaičiavimus paskelbė, kad šalies bankams bus reikalingas 4,8 mlrd. eurų vertės papildomas kapitalas. Tuo pačiu teigiama, kad Slovėnijai nebus reikalinga finansinė parama iš išorės.
Iš minėtos sumos 3,12 mlrd. eurų turėtų gauti trys didžiausi šios šalies bankai, t.y. Nova Lublanska Banka, Nova Kreditna Banka Maribor ir Abanka-Vipa. Slovėnijos vyriausybė tikina, kad pati savo jėgomis sugebės rekapitalizuoti šalies bankus. Šalies parlamentas jau kiek anksčiau leido šalies vyriausybei bankams suteikti iki 4,7 mlrd. eurų vertės finansinę paramą. Tad, atrodo, jog Slovėnijai nebus reikalinga Europos sąjungos ir Tarptautinio Valiutos Fondo finansinė pagalba.
„Dabar yra aišku, kad Slovėnija ir toliau gali pertvarkyti savo finansų sektorių nesikreipdama finansinės pagalbos į Europos partnerius” – pareiškė Europos komisijos ekonomikos ir pinigų komisaras Olli Rehn.
Remiantis Slovėnijos banko atlikta analize, šios šalies bankų turimų blogų paskolų dalis bendrame paskolų portfelyje sudaro 7,9 procentus, t.y. maždaug dvidešimt procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Vyriausybė nori sukurti blogąjį banką, kuris perimtų 4 mlrd. eurų vertės blogas paskolas.
Per pirmus tris šių metų ketvirčius trys didžiausi Slovėnijos bankai bendrai patyrė beveik 390 mln. eurų vertės nuostolius, na o jų mokumo rodikliai yra vieni iš prasčiausių tarp stambiausių Europos bankų. Jie iš šalies vyriausybės gaus 2,1 mlrd. eurų vertės lėšas, 905 mln. eurų bus gauta šalies valdžios garantuotomis obligacijomis, na o dar 441 mln. eurų turės surinkti bankų subordinuotų obligacijų savininkų sąskaita. Tuo tarpu penki mažesni Slovėnijos bankai iki kitų metų birželio iš investuotojų turės pritraukti 1,6 mlrd. eurų vertės papildomą kapitalą.
Iš minėtos sumos 3,12 mlrd. eurų turėtų gauti trys didžiausi šios šalies bankai, t.y. Nova Lublanska Banka, Nova Kreditna Banka Maribor ir Abanka-Vipa. Slovėnijos vyriausybė tikina, kad pati savo jėgomis sugebės rekapitalizuoti šalies bankus. Šalies parlamentas jau kiek anksčiau leido šalies vyriausybei bankams suteikti iki 4,7 mlrd. eurų vertės finansinę paramą. Tad, atrodo, jog Slovėnijai nebus reikalinga Europos sąjungos ir Tarptautinio Valiutos Fondo finansinė pagalba.
„Dabar yra aišku, kad Slovėnija ir toliau gali pertvarkyti savo finansų sektorių nesikreipdama finansinės pagalbos į Europos partnerius” – pareiškė Europos komisijos ekonomikos ir pinigų komisaras Olli Rehn.
Remiantis Slovėnijos banko atlikta analize, šios šalies bankų turimų blogų paskolų dalis bendrame paskolų portfelyje sudaro 7,9 procentus, t.y. maždaug dvidešimt procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Vyriausybė nori sukurti blogąjį banką, kuris perimtų 4 mlrd. eurų vertės blogas paskolas.
Per pirmus tris šių metų ketvirčius trys didžiausi Slovėnijos bankai bendrai patyrė beveik 390 mln. eurų vertės nuostolius, na o jų mokumo rodikliai yra vieni iš prasčiausių tarp stambiausių Europos bankų. Jie iš šalies vyriausybės gaus 2,1 mlrd. eurų vertės lėšas, 905 mln. eurų bus gauta šalies valdžios garantuotomis obligacijomis, na o dar 441 mln. eurų turės surinkti bankų subordinuotų obligacijų savininkų sąskaita. Tuo tarpu penki mažesni Slovėnijos bankai iki kitų metų birželio iš investuotojų turės pritraukti 1,6 mlrd. eurų vertės papildomą kapitalą.