
Rosstat duomenimis, Rusijos BVP antrąjį 2025 metų ketvirtį išaugo tik 1,1 procento. Tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu šis rodiklis siekė 4 procentus. Reuters rašo, kad tai dar vienas Rusijos Federacijos ekonomikos sulėtėjimo požymis.
Agentūra pabrėžia, kad staigus karinių išlaidų padidėjimas po invazijos į Ukrainą 2022 metais lėmė Rusijos ekonomikos atsigavimą. Kremlius tai labai pabrėžė, atkreipdamas dėmesį, kad Vakarų sankcijos neturi jokio poveikio. Šiais metais nuotaikos nėra tokios teigiamos, ir pareigūnai pradėjo oficialiai įspėti apie recesijos riziką.
Padidėjusios palūkanų normos, palaikomos centriniam bankui siekiant sumažinti nuolat didelę infliaciją, pablogino Rusijos ekonomikos augimo perspektyvas, rašo Reuters.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atkakliai neigia teiginius, kad karas Ukrainoje naikina šalies ekonomiką. Verta paminėti, kad Kremlius neseniai nusprendė apriboti prieigą prie svarbiausių ekonominių ir demografinių duomenų.
Tačiau Rusijos Federacijos centrinis bankas prognozuoja, kad šiais metais BVP augimas sieks tik 1 – 2 procentus, kai praėjusiais metais buvo 4,3 procento. Tuo tarpu pasak Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Rusijos ekonomika 2025 metais turėtų išaugti tik 0,9 procento.
Birželio mėnesį The Moscow Times pranešė, kad Rusijos Nacionalinis gerovės fondas, pagrindinis šalies finansinis buferis, gali būti išeikvotas iki 2026 metų. Atkreiptas dėmesys, kad krentančios naftos kainos ir stiprėjantis rublis kelia grėsmę Rusijos finansiniam stabilumui.
Pavyzdžiui, automobilių pramonėje problemos akivaizdžios. Rugpjūčio pradžioje ketvirta Rusijos automobilių gamykla įvedė sutrumpintą darbo savaitę. Tai yra mažėjančios paklausos ir perpildytos rinkos, kurią, kaip teigiama, lemia, be kita ko, didelės palūkanų normos, rezultatas.