versija spausdinimui
(0)
Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat šiandien pranešė, kad spalį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje bedarbystė sumažėjo, nors laukta, jog ji išliks nepakitusi. Tuo tarpu Europos sąjungoje per minimą laikotarpį šis rodiklis išliko stabilus, o Lietuvoje bedarbystė irgi sumažėjo.
Spalį bedarbystė euro zonoje smuktelėjo nuo 12.2 iki 12.1 procento, tuo tarpu Europos sąjungoje išliko nepakitusi bei sudarė 10.9 procentus. Na o mūsų šalyje praėjusį mėnesį, lyginant su rugsėju, bedarbystė krito dar sparčiau nei euro zonoje, t.y. ji sumažėjo nuo 11.4 iki 11.1 procento.
Prieš metus spalio mėnesį bedarbystės lygis euro zonoje siekė 11.7 procentus, Europos sąjungoje - 10.7 procentus, na o Lietuvoje sudarė trylika procentų.
Spalį Europos sąjungoje darbo neturėjo 26.654 milijonai žmonių, iš kurių 19.298 milijonai euro zonoje. Per mėnesį bedarbių skaičius Europos sąjungoje smuktelėjo 75 tūkstančiais asmenų, na o euro zonoje - 61 tūkstančiu. Tuo tarpu per metus bedarbių skaičius Europos sąjungoje pakilo 512 tūkstančių asmenų, na o euro zonoje - 615 tūkstančių.
Tarp Europos sąjungos šalių spalį mažiausia bedarbystė buvo užfiksuota Austrijoje (4.8 procentai), Vokietijoje (5.2 procentai) bei Liuksemburge (5.9 procentai). Na o didžiausia bedarbystė minimą mėnesį buvo Graikijoje (rugpjūčio mėnesio duomenimis - 27.3 procentai) bei Ispanijoje (26.7 procentai).
Per metus keturiolikoje Europos sąjungos šalių bedarbystė padidėjo, ir atitinkamai keturiolikoje sumažėjo. Labiausiai bedarbystė per minimą laikotarpį šoktelėjo Kipre, kur ji pakilo nuo 13.2 iki 17 procentų, kaimyninėje Graikijoje (nuo 25.5 iki 27.3 procentų) bei Olandijoje, kur per metus bedarbystė padidėjo nuo 5.5 iki septynių procentų. Na o sparčiausiai per metus bedarbystė sumažėjo Latvijoje (14 iki 11.9 procentų), Airijoje (nuo 14.5 iki 12.6 procentų) bei mūsų šalyje, kur bedarbystė krito nuo 13 iki 11.1 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai spalį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje jis padidėjo nuo 24.3 iki 24.4 procentų, Europos sąjungoje nepakito bei sudarė 23.7 procentus, na o Lietuvoje paaugo nuo 21.7 iki 22.2 procentų. Prieš metus spalio mėnesį jaunimo nedarbo lygis euro zonoje sudarė 23.7 procentus, Europos sąjungoje - 23.3 procentus, o Lietuvoje siekė 25.2 procentus.
Praėjusį mėnesį mažiausiai bedarbių jaunimo tarpe buvo Vokietijoje (7.8 procentai), Austrijoje (9.4 procentai) bei Olandijoje (11.6 procentai), na o didžiausias jaunimo nedarbo lygis tarp Europos sąjungos šalių spalį buvo Graikijoje (remiantis rugpjūčio mėnesio duomenimis 58 procentai), Ispanijoje (57.4 procentai) bei Kroatijoje (trečiojo ketvirčio duomenimis 52.4 procentai).
Spalį bedarbystė euro zonoje smuktelėjo nuo 12.2 iki 12.1 procento, tuo tarpu Europos sąjungoje išliko nepakitusi bei sudarė 10.9 procentus. Na o mūsų šalyje praėjusį mėnesį, lyginant su rugsėju, bedarbystė krito dar sparčiau nei euro zonoje, t.y. ji sumažėjo nuo 11.4 iki 11.1 procento.
Prieš metus spalio mėnesį bedarbystės lygis euro zonoje siekė 11.7 procentus, Europos sąjungoje - 10.7 procentus, na o Lietuvoje sudarė trylika procentų.
Spalį Europos sąjungoje darbo neturėjo 26.654 milijonai žmonių, iš kurių 19.298 milijonai euro zonoje. Per mėnesį bedarbių skaičius Europos sąjungoje smuktelėjo 75 tūkstančiais asmenų, na o euro zonoje - 61 tūkstančiu. Tuo tarpu per metus bedarbių skaičius Europos sąjungoje pakilo 512 tūkstančių asmenų, na o euro zonoje - 615 tūkstančių.
Tarp Europos sąjungos šalių spalį mažiausia bedarbystė buvo užfiksuota Austrijoje (4.8 procentai), Vokietijoje (5.2 procentai) bei Liuksemburge (5.9 procentai). Na o didžiausia bedarbystė minimą mėnesį buvo Graikijoje (rugpjūčio mėnesio duomenimis - 27.3 procentai) bei Ispanijoje (26.7 procentai).
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai spalį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje jis padidėjo nuo 24.3 iki 24.4 procentų, Europos sąjungoje nepakito bei sudarė 23.7 procentus, na o Lietuvoje paaugo nuo 21.7 iki 22.2 procentų. Prieš metus spalio mėnesį jaunimo nedarbo lygis euro zonoje sudarė 23.7 procentus, Europos sąjungoje - 23.3 procentus, o Lietuvoje siekė 25.2 procentus.
Praėjusį mėnesį mažiausiai bedarbių jaunimo tarpe buvo Vokietijoje (7.8 procentai), Austrijoje (9.4 procentai) bei Olandijoje (11.6 procentai), na o didžiausias jaunimo nedarbo lygis tarp Europos sąjungos šalių spalį buvo Graikijoje (remiantis rugpjūčio mėnesio duomenimis 58 procentai), Ispanijoje (57.4 procentai) bei Kroatijoje (trečiojo ketvirčio duomenimis 52.4 procentai).