versija spausdinimui
(0)
Praėjusi savaitė Lenkijoje skelbiamų ekonominių rodiklių gausa nepasižymėjo. Tačiau praėjusią savaitę buvo paskelbtas kaupiamosios pensijų reformos projektas. Juo numatoma, kad vyriausybė perims 51,1 proc. pensijų fondų dalyvių turto, kuris yra laikomas Lenkijos skolos vertybiniais popieriais. Skaičiuojama, kad taip vyriausybė savo skolą kitąmet sumažintų 9,2 proc. BVP. Tokiu būdu ji galėtų leisti sau padidinti išlaidas kitose srityse ir tokiu būdų galėtų bandyti užsitarnauti trumpalaikį rinkėjų palankumą prieš 2015 metais vyksiančius rinkimus.
Be pensijų fondų dalyvių turto perėmimo, vyriausybė numatė ir kitų pakeitimų. Nuo kitų metų pensijų fondams bus leidžiama daugiau investuoti į užsienio šalių vertybinius popierius. Ši dalis padidės nuo 5 iki 10 proc., 2015 m. ir 2016 m. ši dalis atitinkamai dar augs iki 20 proc. ir 30 proc. Nuo vasario 3 d. pensijų fondams bus draudžiama investuoti į vyriausybės obligacijas ir bent 75 proc. turto turėtų būti investuota į akcijas.
Tokie planuojami pokyčiai Lenkijos kaupiamojoje pensijų sistemoje sulaukė atgarsio. Pensijų kaupimo šalininkai šiuo metu kreipėsi į Europos Komisijos prezidentą J. Barroso su prašymu įdėmiai išanalizuoti esamą situaciją ir imtis atitinkamų veiksmų.
Akcijų rinka
Varšuvos vertybinių popierių biržoje praėjusią savaitę dominavo teigiamos nuotaikos, kurios aiškiai atsispindėjo į viršų šoktelėjusiose biržos indeksų reikšmėse. „WIG“ indekso reikšmė per savaitę paaugo 3,2 proc., „WIG 20“ kilo net 4,0 proc. Augimu išsiskyrė finansų sektoriaus indeksas, kurio reikšmė padidėjo net 5,3 proc. po finansų rinkų priežiūros tarnybos vadovo Andrzej Jakubiak komentarų, kad kitais metams bankams, turintiems stiprią kapitalo bazę, bus leidžiama išsimokėti dividendais iki 100 proc. per 2013 m. uždirbto grynojo pelno. Kukliausiai augo IT sektoriaus indeksas, pakilęs „tik“ 1,7 proc.
Lietuviškosioms akcijoms, listinguojamoms Varšuvos biržoje sekėsi kukliau nei indeksų reikšmėms. „Inter RAO Lietuva“ akcijos per savaitę atpigo 0,3 proc. Investuotojai nesureagavo į bendrovės pranešimą, kad ji padidino rusiškos elektros energijos importo į Lietuvą apimtis tinklų operatoriams padidinus sistemos pralaidumą. Ankstesniais mėnesiais rusiškos elektros importo apimtys buvo sumažėjusios ir turėjo neigiamos įtakos bendrovės finansiniams rezultatams. „Avia Solutions Group“ akcijos pigo 0,8 proc. iki 60,5 zloto, o „AviaAM Leasing“ kaina nusileido 1,1 proc. ir toliau lieka šiek tiek žemiau 8 zlotų IPO kainos.
Vėl geriausiai praėjusią savaitę sekėsi „Trakcja“ akcijoms, brangusioms 4,5 proc. iki 0,92 zlotų. Pranešta, kad iš akcininkų gretų visiškai pasitraukė Lietuvos investicinė bendrovė „NDX Energija“, pardavusi likusias 5,2 proc. „Trakcja“ akcijų per biržą. Dar metų pradžioje po obligacijų konvertavimo į akcijas bendrovė turėjo 8,7 proc. šios Lenkijos statybų įmonės akcijų. „NDX Energija“ turėjo nemažai uždirbti iš obligacijų konvertavimo, nes jų konversijos kaina sudarė 0,55 zlotų, bet kartu įmonės nuostoliai iš anksčiau turėtų „Trakcja“ akcijų turėjo būti ganėtinai dideli.
Kaip rašyta leidinio pradžioje, praėjusią savaitę buvo patikslinta Lenkijoje vykdomos pensijų sistemos reformos detalės. Rinkos analitikai paskaičiavo, kad privačiuose fonduose turi likti daugiau nei 50 proc. esamų dalyvių, kad įplaukos į fondus viršytų išmokas bei pervedimus į valstybės socialinį draudimą. Tad rinkoje lieka baimė, kad pensijų fondai artimiausiais metais bus didžiausiais akcijų pardavėjais Varšuvos biržoje.
Stipriausios Lenkijos statybos bendrovės „Budimex“ akcijos per savaitę brango net 10,6 proc. įmonės dukterinei įmonei, užsiimančiai NT vystymu, paskelbus, kad per III ketv. pardavė 214 butų ir kitų NT vienetų, o tai yra beveik dvigubai daugiau nei prieš metus. Apskritai, beveik visų NT vystymo bendrovių III ketv. pardavimai viršijo praėjusių metų rezultatą, tad leidžia investuotojams viltingiau žiūrėti į ateitį ir teigti, kad NT rinkos dugnas jau praeityje.
Didžiausios Lenkijos mažmeninės prekybos bendrovės „LPP SA“ akcijos pigo 4,0 proc. Kaina koregavosi po užpraėjusios savaitės, kai buvo pasiektas rekordinis akcijos kainos lygis. Bendrovės viceprezidentas Dariusz Pachla žiniasklaidai patvirtino, kad bendrovė svarsto ne tik apie plėtrą Turkijoje bei Kinijoje, tačiau ir apie įėjimą į Vakarų Europos mažmeninę rinką. „LPP SA“ ketina ir 2016 m. išlaikyti 25 proc. pardavimų augimą, o tam jau būtina išeiti iš Vidurio ir Rytų Europos regiono. Bendrovės akcijos per metus jau yra užbrangusios 140 proc., tad bent trumpalaikė kainos korekcija turi būti neišvengiama.
Paskelbta, kad dėl didžiausios Kroatijos valstybinės draudimo bendrovės „Croatia Osiguranje“ liko kovoti dvi įmonės: lenkų draudimo milžinė „PZU“ ir kroatų investicinė bendrovė „Adris Group“. Nors pastarosios įmonės pasiūlymo vertė, įtraukiant skolos kapitalizavimą, yra aukštesnė, didesnė tikimybė, kad „PZU“ laimės privatizavimo konkursą. Jai tai labai svarbus pirkinys, galintis padėti įmonei įeiti į kitas Balkanų rinkas. „PZU“ akcijos per savaitę pabrango 1,8 proc.
Vario gamybos bendrovės „KGHM“ akcijos brango 1,8 proc. įmonei pranešus, kad atidedamas kartu su „Tauron“ vykdomas 850 MW Blachowni elektrinės vystymo projektas dėl jo neatsiperkamumo. Beje, „KGHM“ užsiminė, kad kitų metų biudžetas kuriamas remiantis prielaida, kad vidutinė vario kaina bus nuo 7000 iki 7200 JAV dolerių už toną. Primintina, kad dabar varis kainuoja apie 7100 JAV dolerių už barelį., tad biudžetas formuojamas atsargiai.
Rūta Medaiskytė
Vyr. ekonomistė
Tadas Povilauskas
Analitikas
AB bankas „Finasta“
Be pensijų fondų dalyvių turto perėmimo, vyriausybė numatė ir kitų pakeitimų. Nuo kitų metų pensijų fondams bus leidžiama daugiau investuoti į užsienio šalių vertybinius popierius. Ši dalis padidės nuo 5 iki 10 proc., 2015 m. ir 2016 m. ši dalis atitinkamai dar augs iki 20 proc. ir 30 proc. Nuo vasario 3 d. pensijų fondams bus draudžiama investuoti į vyriausybės obligacijas ir bent 75 proc. turto turėtų būti investuota į akcijas.
Tokie planuojami pokyčiai Lenkijos kaupiamojoje pensijų sistemoje sulaukė atgarsio. Pensijų kaupimo šalininkai šiuo metu kreipėsi į Europos Komisijos prezidentą J. Barroso su prašymu įdėmiai išanalizuoti esamą situaciją ir imtis atitinkamų veiksmų.
Akcijų rinka
Varšuvos vertybinių popierių biržoje praėjusią savaitę dominavo teigiamos nuotaikos, kurios aiškiai atsispindėjo į viršų šoktelėjusiose biržos indeksų reikšmėse. „WIG“ indekso reikšmė per savaitę paaugo 3,2 proc., „WIG 20“ kilo net 4,0 proc. Augimu išsiskyrė finansų sektoriaus indeksas, kurio reikšmė padidėjo net 5,3 proc. po finansų rinkų priežiūros tarnybos vadovo Andrzej Jakubiak komentarų, kad kitais metams bankams, turintiems stiprią kapitalo bazę, bus leidžiama išsimokėti dividendais iki 100 proc. per 2013 m. uždirbto grynojo pelno. Kukliausiai augo IT sektoriaus indeksas, pakilęs „tik“ 1,7 proc.
Lietuviškosioms akcijoms, listinguojamoms Varšuvos biržoje sekėsi kukliau nei indeksų reikšmėms. „Inter RAO Lietuva“ akcijos per savaitę atpigo 0,3 proc. Investuotojai nesureagavo į bendrovės pranešimą, kad ji padidino rusiškos elektros energijos importo į Lietuvą apimtis tinklų operatoriams padidinus sistemos pralaidumą. Ankstesniais mėnesiais rusiškos elektros importo apimtys buvo sumažėjusios ir turėjo neigiamos įtakos bendrovės finansiniams rezultatams. „Avia Solutions Group“ akcijos pigo 0,8 proc. iki 60,5 zloto, o „AviaAM Leasing“ kaina nusileido 1,1 proc. ir toliau lieka šiek tiek žemiau 8 zlotų IPO kainos.
Vėl geriausiai praėjusią savaitę sekėsi „Trakcja“ akcijoms, brangusioms 4,5 proc. iki 0,92 zlotų. Pranešta, kad iš akcininkų gretų visiškai pasitraukė Lietuvos investicinė bendrovė „NDX Energija“, pardavusi likusias 5,2 proc. „Trakcja“ akcijų per biržą. Dar metų pradžioje po obligacijų konvertavimo į akcijas bendrovė turėjo 8,7 proc. šios Lenkijos statybų įmonės akcijų. „NDX Energija“ turėjo nemažai uždirbti iš obligacijų konvertavimo, nes jų konversijos kaina sudarė 0,55 zlotų, bet kartu įmonės nuostoliai iš anksčiau turėtų „Trakcja“ akcijų turėjo būti ganėtinai dideli.
Kaip rašyta leidinio pradžioje, praėjusią savaitę buvo patikslinta Lenkijoje vykdomos pensijų sistemos reformos detalės. Rinkos analitikai paskaičiavo, kad privačiuose fonduose turi likti daugiau nei 50 proc. esamų dalyvių, kad įplaukos į fondus viršytų išmokas bei pervedimus į valstybės socialinį draudimą. Tad rinkoje lieka baimė, kad pensijų fondai artimiausiais metais bus didžiausiais akcijų pardavėjais Varšuvos biržoje.
Stipriausios Lenkijos statybos bendrovės „Budimex“ akcijos per savaitę brango net 10,6 proc. įmonės dukterinei įmonei, užsiimančiai NT vystymu, paskelbus, kad per III ketv. pardavė 214 butų ir kitų NT vienetų, o tai yra beveik dvigubai daugiau nei prieš metus. Apskritai, beveik visų NT vystymo bendrovių III ketv. pardavimai viršijo praėjusių metų rezultatą, tad leidžia investuotojams viltingiau žiūrėti į ateitį ir teigti, kad NT rinkos dugnas jau praeityje.
Didžiausios Lenkijos mažmeninės prekybos bendrovės „LPP SA“ akcijos pigo 4,0 proc. Kaina koregavosi po užpraėjusios savaitės, kai buvo pasiektas rekordinis akcijos kainos lygis. Bendrovės viceprezidentas Dariusz Pachla žiniasklaidai patvirtino, kad bendrovė svarsto ne tik apie plėtrą Turkijoje bei Kinijoje, tačiau ir apie įėjimą į Vakarų Europos mažmeninę rinką. „LPP SA“ ketina ir 2016 m. išlaikyti 25 proc. pardavimų augimą, o tam jau būtina išeiti iš Vidurio ir Rytų Europos regiono. Bendrovės akcijos per metus jau yra užbrangusios 140 proc., tad bent trumpalaikė kainos korekcija turi būti neišvengiama.
Paskelbta, kad dėl didžiausios Kroatijos valstybinės draudimo bendrovės „Croatia Osiguranje“ liko kovoti dvi įmonės: lenkų draudimo milžinė „PZU“ ir kroatų investicinė bendrovė „Adris Group“. Nors pastarosios įmonės pasiūlymo vertė, įtraukiant skolos kapitalizavimą, yra aukštesnė, didesnė tikimybė, kad „PZU“ laimės privatizavimo konkursą. Jai tai labai svarbus pirkinys, galintis padėti įmonei įeiti į kitas Balkanų rinkas. „PZU“ akcijos per savaitę pabrango 1,8 proc.
Vario gamybos bendrovės „KGHM“ akcijos brango 1,8 proc. įmonei pranešus, kad atidedamas kartu su „Tauron“ vykdomas 850 MW Blachowni elektrinės vystymo projektas dėl jo neatsiperkamumo. Beje, „KGHM“ užsiminė, kad kitų metų biudžetas kuriamas remiantis prielaida, kad vidutinė vario kaina bus nuo 7000 iki 7200 JAV dolerių už toną. Primintina, kad dabar varis kainuoja apie 7100 JAV dolerių už barelį., tad biudžetas formuojamas atsargiai.
Rūta Medaiskytė
Vyr. ekonomistė
Tadas Povilauskas
Analitikas
AB bankas „Finasta“