versija spausdinimui
(0)
JAV politikams nerandant susitarimo dėl biudžeto – reali valdžios aparato paralyžiaus grėsmė. Akcijos krenta visame pasaulyje.
JAV akcijos penktadienio sesiją pabaigė kritimu. Iškilo reali grėsmė, jog nesusitarus kongresmenams pirmąkart per 17 metų nemaža dalis JAV valdžios institucijų nutrauks darbą jau nuo spalio 1 d. Respublikonų dauguma Atstovų rūmuose praktiškai iškėlė ultimatumą demokratams (Senatui ir prezidentui), kadangi į kitų fiskalinių metų, kurie prasideda jau antradienį, biudžeto tvirtinimo projektą įtraukė papildomą klausimą dėl sveikatos apsaugos reformos atidėjimo metams. Reformos iniciatorius Barack Obama (dėl to ji vadinama „Obamacare“) griežtai laikosi savo pozicijos pradėti reformos įgyvendinimą ir jei per pirmadienio balsavimus nebus rastas kompromisas, valdžios įstaigos negaus finansavimo, todėl nutrauks darbą. Nors pagrindinės viešosios paslaugos bus teikiamos (policija, sveikatos priežiūra ir kt.), tačiau dėl statistikos agentūrų priverstinių „atostogų“ investuotojai greičiausiai nesulauktų nemažos dalies rodiklių (pvz., gamyklų užsakymai, mažmenininkų pardavimai, BVP). Kad ir kaip būtų nuogąstaujama dėl šios situacijos – daug didesnę grėsmę kelia tolimesnės politikų batalijos dėl skolos lubų pakėlimo (plačiau apie tai toliau apžvalgoje).
Azijoje akcijos smigo žemyn, itin jautriai reagavo įmonių, kurios didžia dalimi savo eksporto priklauso nuo JAV, akcijos – Toyota, kuri virš 30% pardavimų gauna iš JAV, akcijos krito 2,6%. Be to, eksportuotojams nerimą toliau kelia stiprėjanti jena. Savo ruožtu Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe rytoj sakys kalbą, kurioje investuotojai sieks išgirsti plačiau apie ketinimus kelti pardavimų mokestį (tai vartojimo mokestis, panašus į PVM) 3 proc. punktais iki 8%. Tuo pačiu, siekiant išvengti tokių veiksmų neigiamo poveikio ekonomikai, turėtų būti pranešta ir apie tolimesnį ekonomikos skatinimo paketą. Azijoje šią savaitę nusimato pasyvesnė prekyba, nes iki spalio 8 d. nedirbs Kinijos Šanchajaus birža. Honkongo birža nedirbs tik antradienį.
Į Europą atvilnijo analogiškos neigiamos nuotaikos iš JAV, tad akcijos irgi smunka. Papildomai Europą užplūdo ir vietinių prastų naujienų srautas. Antradienį pasirodys nedarbo lygio rodiklis, kuris, kaip prognozuojama, parodys, jog euro zonoje rugpjūtį išsilaikė rekordiškai aukštai (12,1%), o struktūrinio nedarbo problemos nepanašu, jog greitai išsispręs (pvz., prognozuojama, kad Ispanijoje ir Graikijoje 2014 m. nedarbas išsilaikys virš 25%). Taip pat atsinaujino Italijos vyriausybės krizė – iš penkis mėnesius teveikiančios vyriausybės penki Silvio Berlusconi pavaldūs ministrai atsistatydino, todėl trečiadienį vyks balsavimas dėl pasitikėjimo ministru pirmininku Enrico Letta.
Šiandien sulauksime Čikagos pramonės pasitikėjimo indekso, tačiau, žinoma, daugiausia dėmesio sulauks balsavimai Kongrese. Trečiadienį vyks Europos centrinio banko susitikimas, kuriame didelių permainų nelaukiama – bazinė palūkanų norma turėtų išlikti ties 0,5%. Šią savaitę turėtų pasirodyti ir nemažai JAV darbo rinkos rodiklių, tačiau investuotojai, kaip jau minėta, gali jų ir nesulaukti, jei dėl JAV biudžeto nebus susitarta. Rytoj savo ketvirtojo finansinių metų rezultatus skelbs didžiausia JAV vaistų mažmenininkė Walgreen – tikimasi, jog pelnas akcijai per metus išaugs 12% iki 0,72 USD. Taip pat vėliau šią savaitę sulauksime ir vienos didžiausių pesticidų gamintojos Walgreen bei pasaulio didžiausios vynų gamintojos Constellation Brands pasiekimus.
Šiuo metu visą pasaulio žiniasklaidą okupavo JAV biudžeto problemos tema. Analitikai jau suskubo skaičiuoti ir potencialius nuostolius: Moody‘s Analytics ekonomistai skaičiuoja, kad poros mėnesių valstybinių institucijų darbo sutrikdymas sukeltų ir antrą recesiją. Jei nedirbama būtų apie 3-4 savaites, tai nubrauktų nuo laukiamo 4 ketvirčio 2,5% sumetinto BVP augimo tempo net apie 1,4 proc. punkto. Jei nedirbama būtų apie 2 savaites – remiantis prognozėmis, tokio termino kaina būtų apie 0,3% mažesnis ekonomikos augimas. Visgi, net jei kovos Kongrese baisis sėkmingai, tuoj pat lauks naujas iššūkis - kur kas rimtesnė problema nei biudžeto tvirtinimas yra JAV skolos ribų pakėlimas. Kaip teigia JAV finansų ministerija, lėšų turėtų užtekti tik iki spalio 17 d., tad gyvybiškai bus svarbu sutarti skolos lubas pakelti virš esamos 16,7 trilijonų USD ribos.
Aukso kaina kyla, o grynosios ilgos ateities ir pasirinkimo sandorių pozicijos ūgtelėjo 12% per savaitę, pasibaigusią rugsėjo 24 d. Šį ketvirtį aukso kaina jau pakilusi virš 9% (po to, kai balandį buvo įžengta į „meškų rinką“), o tokią situaciją lemia JAV centrinio banko nesiryžimas apkarpyti ekonomikos skatinimo programos bei dabartinės problemos dėl biudžeto. Naftos kaina leidžiasi žemyn dėl potencialiai mažėsiančio JAV, kuri yra didžiausia naftos vartotoja, BVP (nustojus dirbti valstybės tarnautojams). Nemažiau svarbūs ir geopolitiniai veiksniai: Barack Obama ir Irano prezidentas Hassan Rouhani pirmąkart nuo 1979 m. Irano revoliucijos tiesiogiai kalbėjosi telefonu dėl Irano branduolinės programos. Įtampa taip pat atslūgsta ir Sirijoje, kur JT taryba pritarė planui dėl Sirijos cheminių ginklų sunaikinimo. Euras stiprėja dolerio atžvilgiu.
JAV akcijos penktadienio sesiją pabaigė kritimu. Iškilo reali grėsmė, jog nesusitarus kongresmenams pirmąkart per 17 metų nemaža dalis JAV valdžios institucijų nutrauks darbą jau nuo spalio 1 d. Respublikonų dauguma Atstovų rūmuose praktiškai iškėlė ultimatumą demokratams (Senatui ir prezidentui), kadangi į kitų fiskalinių metų, kurie prasideda jau antradienį, biudžeto tvirtinimo projektą įtraukė papildomą klausimą dėl sveikatos apsaugos reformos atidėjimo metams. Reformos iniciatorius Barack Obama (dėl to ji vadinama „Obamacare“) griežtai laikosi savo pozicijos pradėti reformos įgyvendinimą ir jei per pirmadienio balsavimus nebus rastas kompromisas, valdžios įstaigos negaus finansavimo, todėl nutrauks darbą. Nors pagrindinės viešosios paslaugos bus teikiamos (policija, sveikatos priežiūra ir kt.), tačiau dėl statistikos agentūrų priverstinių „atostogų“ investuotojai greičiausiai nesulauktų nemažos dalies rodiklių (pvz., gamyklų užsakymai, mažmenininkų pardavimai, BVP). Kad ir kaip būtų nuogąstaujama dėl šios situacijos – daug didesnę grėsmę kelia tolimesnės politikų batalijos dėl skolos lubų pakėlimo (plačiau apie tai toliau apžvalgoje).
Azijoje akcijos smigo žemyn, itin jautriai reagavo įmonių, kurios didžia dalimi savo eksporto priklauso nuo JAV, akcijos – Toyota, kuri virš 30% pardavimų gauna iš JAV, akcijos krito 2,6%. Be to, eksportuotojams nerimą toliau kelia stiprėjanti jena. Savo ruožtu Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe rytoj sakys kalbą, kurioje investuotojai sieks išgirsti plačiau apie ketinimus kelti pardavimų mokestį (tai vartojimo mokestis, panašus į PVM) 3 proc. punktais iki 8%. Tuo pačiu, siekiant išvengti tokių veiksmų neigiamo poveikio ekonomikai, turėtų būti pranešta ir apie tolimesnį ekonomikos skatinimo paketą. Azijoje šią savaitę nusimato pasyvesnė prekyba, nes iki spalio 8 d. nedirbs Kinijos Šanchajaus birža. Honkongo birža nedirbs tik antradienį.
Į Europą atvilnijo analogiškos neigiamos nuotaikos iš JAV, tad akcijos irgi smunka. Papildomai Europą užplūdo ir vietinių prastų naujienų srautas. Antradienį pasirodys nedarbo lygio rodiklis, kuris, kaip prognozuojama, parodys, jog euro zonoje rugpjūtį išsilaikė rekordiškai aukštai (12,1%), o struktūrinio nedarbo problemos nepanašu, jog greitai išsispręs (pvz., prognozuojama, kad Ispanijoje ir Graikijoje 2014 m. nedarbas išsilaikys virš 25%). Taip pat atsinaujino Italijos vyriausybės krizė – iš penkis mėnesius teveikiančios vyriausybės penki Silvio Berlusconi pavaldūs ministrai atsistatydino, todėl trečiadienį vyks balsavimas dėl pasitikėjimo ministru pirmininku Enrico Letta.
Šiandien sulauksime Čikagos pramonės pasitikėjimo indekso, tačiau, žinoma, daugiausia dėmesio sulauks balsavimai Kongrese. Trečiadienį vyks Europos centrinio banko susitikimas, kuriame didelių permainų nelaukiama – bazinė palūkanų norma turėtų išlikti ties 0,5%. Šią savaitę turėtų pasirodyti ir nemažai JAV darbo rinkos rodiklių, tačiau investuotojai, kaip jau minėta, gali jų ir nesulaukti, jei dėl JAV biudžeto nebus susitarta. Rytoj savo ketvirtojo finansinių metų rezultatus skelbs didžiausia JAV vaistų mažmenininkė Walgreen – tikimasi, jog pelnas akcijai per metus išaugs 12% iki 0,72 USD. Taip pat vėliau šią savaitę sulauksime ir vienos didžiausių pesticidų gamintojos Walgreen bei pasaulio didžiausios vynų gamintojos Constellation Brands pasiekimus.
Šiuo metu visą pasaulio žiniasklaidą okupavo JAV biudžeto problemos tema. Analitikai jau suskubo skaičiuoti ir potencialius nuostolius: Moody‘s Analytics ekonomistai skaičiuoja, kad poros mėnesių valstybinių institucijų darbo sutrikdymas sukeltų ir antrą recesiją. Jei nedirbama būtų apie 3-4 savaites, tai nubrauktų nuo laukiamo 4 ketvirčio 2,5% sumetinto BVP augimo tempo net apie 1,4 proc. punkto. Jei nedirbama būtų apie 2 savaites – remiantis prognozėmis, tokio termino kaina būtų apie 0,3% mažesnis ekonomikos augimas. Visgi, net jei kovos Kongrese baisis sėkmingai, tuoj pat lauks naujas iššūkis - kur kas rimtesnė problema nei biudžeto tvirtinimas yra JAV skolos ribų pakėlimas. Kaip teigia JAV finansų ministerija, lėšų turėtų užtekti tik iki spalio 17 d., tad gyvybiškai bus svarbu sutarti skolos lubas pakelti virš esamos 16,7 trilijonų USD ribos.
Aukso kaina kyla, o grynosios ilgos ateities ir pasirinkimo sandorių pozicijos ūgtelėjo 12% per savaitę, pasibaigusią rugsėjo 24 d. Šį ketvirtį aukso kaina jau pakilusi virš 9% (po to, kai balandį buvo įžengta į „meškų rinką“), o tokią situaciją lemia JAV centrinio banko nesiryžimas apkarpyti ekonomikos skatinimo programos bei dabartinės problemos dėl biudžeto. Naftos kaina leidžiasi žemyn dėl potencialiai mažėsiančio JAV, kuri yra didžiausia naftos vartotoja, BVP (nustojus dirbti valstybės tarnautojams). Nemažiau svarbūs ir geopolitiniai veiksniai: Barack Obama ir Irano prezidentas Hassan Rouhani pirmąkart nuo 1979 m. Irano revoliucijos tiesiogiai kalbėjosi telefonu dėl Irano branduolinės programos. Įtampa taip pat atslūgsta ir Sirijoje, kur JT taryba pritarė planui dėl Sirijos cheminių ginklų sunaikinimo. Euras stiprėja dolerio atžvilgiu.