versija spausdinimui
(0)
Penktadienį JAV akcijų indeksai krito, o bendras savaitinis pokytis taip pat buvo neigiamas. Dow Jones Industrial Average indeksas penktadienį smuko 0,46 proc., o per savaitę indeksas sumažėjo 1,3 proc. S&P 500 indeksas penktadienį sumažėjo 0,41 proc., o per savaitę krito 1,1 proc. Tiesa, praėjusi savaitė buvo vienintelė rugsėjo mėnesį, kai investuotojų nuotaikos buvo negatyvios, tad per mėnesį S&P 500 indeksas yra pakilęs 3,6 proc. Šiuo metu investuotojai yra sunerimę, kaip JAV vyriausybei seksis patvirtinti biudžetą. Jei Senatui šiandien to nepavyks padaryti, vyriausybė gali tapti neveiksni pirmą kartą per 17 metų.
Mičigano universitetas ir naujienų agentūra „Thomson Reuters“ penktadienį paskelbė galutinius rugsėjo mėnesio vartotojų pasitikėjimo indekso duomenis. Indekso reikšmė smuko iki 77,5 punkto – žemiausio lygio nuo balandžio. Rugpjūčio mėnesį indekso reikšmė siekė 82,1 punkto. Komercijos departamentas paskelbė geresnius nei tikėtasi vartojimo išlaidų duomenis. Rugpjūtį vartotojai pirko 0,3 proc. daugiau prekių ir paslaugų, palyginti su ankstesniu mėnesiu. Per metus gyventojų išlaidos vartojimui padidėjo 3,7 proc. Spartesnį nei tikėtasi augimą lėmė daugiausiai per šešis pastaruosius mėnesius padidėjusios gyventojų pajamos. Rugpjūčio mėnesį pajamos padidėjo 0,4 proc.
„Nike Inc.“ akcijos penktadienį brango 4,7 proc., kai bendrovė paskelbė ketvirčio finansinius rezultatus, kurie viršijo analitikų lūkesčius. „J.C. Penney Co.“ akcijos pigo net 13 proc., kai bendrovė pradėjo papildomą akcijų platinimą, norėdama pritraukti papildomai 932 mln. JAV dolerių.
Vakarų Europa
Praėjusi savaitė Europos akcijų rinkai nebuvo itin gera, mažėjo 14 iš 18 nacionalinių akcijų kainų indeksų. Penktadienį nuotaikos rinkoje taip pat vyravo nekokios, mažėjo 12 iš 18 indeksų. Investuotojai daugiausiai reikšmės praėjusią savaitę teikė JAV biudžeto klausimams ir nestabilumui Italijos politinėje arenoje. Investuotojai būgštauja, kad neišsprendus JAV skolos klausimo, bus paralyžuota vyriausybės veikla. Italijoje S. Berlusconi šalininkai grasina nepalaikyti koalicinės vyriausybės, jei Senatas pašalintų mokesčių slėpimu kaltinamą politiką. Dėl pastarųjų įvykių kentėjo tiek Italijos akcijų, tiek obligacijų rinka. FTSE MIB indeksas praėjusią savaitę prarado 1,8 proc., o per 10 metų trukmės vyriausybės obligacijų aukcioną jų pajamingumas pakilo nuo 4,46 iki 4,5 proc.
Euro zonos ekonomikos pasitikėjimo rodikliai rodo toliau gerėjantį pasitikėjimą rinkoje. Ekonomikos pasitikėjimo indeksas rugsėjį pakilo nuo 95,3 iki 96,9, kai ekonomistai laukė 96,0 punkto reikšmės.
Pirmadienį ateities sandoriai nerodo jokių esminių rinkos dalyvių nuotaikų pokyčių. Šiandien laukiama indeksų verčių mažėjimo dėl tų pačių priežasčių, kaip ir praėjusią savaitę – JAV biudžeto ir Italijos vyriausybės krizės.
Azija
Azijos rinkose šįryt investuotojai buvo nusiteikę negatyviai. Daug akcijų indeksų verčių kirto, o regiono indeksas MSCI Asia Pacific sumažėjo 1,1 proc. Azijos rinkose investuotojai taip pat būgštauja dėl JAV biudžeto. Jei dėl pastarojo vyriausybė nesusitars, tai nesutars ir dėl skolos limito. Skaičiuojama, kad negalėdama daugiau skolintis, JAV vyriausybė jau spalį gali tapti nemoki.
„Toyota“, gaunančios apie trečdalį pajamų JAV, akcijos šiandien pigo 1,7 proc. „BHP Billiton“ akcijų kaina mažėjo 1,3 proc. – šios didžiausios Australijoje naftos gamintojos akcijos pigo iš paskos krentančiai naftos kainai.
Kinijos gamybos pirkimo vadybininkų indeksas, kurį skaičiuoja „HSBC“, rugsėjį siekė 50,2 punkto. Tai tik šiek tiek daugiau nei ankstesnė 50,1 punkto reikšmė, o ekonomistai laukė padidėjimo iki 51,2.
Baltijos šalys
Penktadienį Baltijos šalių akcijų biržų indeksų vertės krito. Prekiauta neaktyviai, šimtatūkstantinę apyvartą peržengė tik prekyba „Tallink Grupp“ akcijomis. Šiandien įvyks „LESTO“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.
Žaliavos
Naftos kaina toliau ritasi žemyn, penktadienį „WTI“ prarado 0,16 proc. Naftos rinkos dalyviai nuogąstauja, kad JAV vyriausybei nepatvirtinus biudžeto, pirmą kartą per 17 metų sustos vyriausybės darbas. Tai, žinoma, atsilieptų ir JAV ekonominiam augimui bei paveiktų naftos produktų paklausą.
Kitos priežastys, lemiančios mažesnę naftos kainą, yra pozityvesnio pobūdžio. Tai – atslūgusi įtampa dėl karinių veiksmų Sirijoje. Be to, gerėja diplomatiniai santykiai tarp JAV ir Irano. Šalių prezidentai pirmą kartą nuo 1979 metų bendraudami telefonu išreiškė norus spręsti branduolinės programos klausimus.
Mičigano universitetas ir naujienų agentūra „Thomson Reuters“ penktadienį paskelbė galutinius rugsėjo mėnesio vartotojų pasitikėjimo indekso duomenis. Indekso reikšmė smuko iki 77,5 punkto – žemiausio lygio nuo balandžio. Rugpjūčio mėnesį indekso reikšmė siekė 82,1 punkto. Komercijos departamentas paskelbė geresnius nei tikėtasi vartojimo išlaidų duomenis. Rugpjūtį vartotojai pirko 0,3 proc. daugiau prekių ir paslaugų, palyginti su ankstesniu mėnesiu. Per metus gyventojų išlaidos vartojimui padidėjo 3,7 proc. Spartesnį nei tikėtasi augimą lėmė daugiausiai per šešis pastaruosius mėnesius padidėjusios gyventojų pajamos. Rugpjūčio mėnesį pajamos padidėjo 0,4 proc.
„Nike Inc.“ akcijos penktadienį brango 4,7 proc., kai bendrovė paskelbė ketvirčio finansinius rezultatus, kurie viršijo analitikų lūkesčius. „J.C. Penney Co.“ akcijos pigo net 13 proc., kai bendrovė pradėjo papildomą akcijų platinimą, norėdama pritraukti papildomai 932 mln. JAV dolerių.
Vakarų Europa
Praėjusi savaitė Europos akcijų rinkai nebuvo itin gera, mažėjo 14 iš 18 nacionalinių akcijų kainų indeksų. Penktadienį nuotaikos rinkoje taip pat vyravo nekokios, mažėjo 12 iš 18 indeksų. Investuotojai daugiausiai reikšmės praėjusią savaitę teikė JAV biudžeto klausimams ir nestabilumui Italijos politinėje arenoje. Investuotojai būgštauja, kad neišsprendus JAV skolos klausimo, bus paralyžuota vyriausybės veikla. Italijoje S. Berlusconi šalininkai grasina nepalaikyti koalicinės vyriausybės, jei Senatas pašalintų mokesčių slėpimu kaltinamą politiką. Dėl pastarųjų įvykių kentėjo tiek Italijos akcijų, tiek obligacijų rinka. FTSE MIB indeksas praėjusią savaitę prarado 1,8 proc., o per 10 metų trukmės vyriausybės obligacijų aukcioną jų pajamingumas pakilo nuo 4,46 iki 4,5 proc.
Euro zonos ekonomikos pasitikėjimo rodikliai rodo toliau gerėjantį pasitikėjimą rinkoje. Ekonomikos pasitikėjimo indeksas rugsėjį pakilo nuo 95,3 iki 96,9, kai ekonomistai laukė 96,0 punkto reikšmės.
Pirmadienį ateities sandoriai nerodo jokių esminių rinkos dalyvių nuotaikų pokyčių. Šiandien laukiama indeksų verčių mažėjimo dėl tų pačių priežasčių, kaip ir praėjusią savaitę – JAV biudžeto ir Italijos vyriausybės krizės.
Azija
Azijos rinkose šįryt investuotojai buvo nusiteikę negatyviai. Daug akcijų indeksų verčių kirto, o regiono indeksas MSCI Asia Pacific sumažėjo 1,1 proc. Azijos rinkose investuotojai taip pat būgštauja dėl JAV biudžeto. Jei dėl pastarojo vyriausybė nesusitars, tai nesutars ir dėl skolos limito. Skaičiuojama, kad negalėdama daugiau skolintis, JAV vyriausybė jau spalį gali tapti nemoki.
„Toyota“, gaunančios apie trečdalį pajamų JAV, akcijos šiandien pigo 1,7 proc. „BHP Billiton“ akcijų kaina mažėjo 1,3 proc. – šios didžiausios Australijoje naftos gamintojos akcijos pigo iš paskos krentančiai naftos kainai.
Kinijos gamybos pirkimo vadybininkų indeksas, kurį skaičiuoja „HSBC“, rugsėjį siekė 50,2 punkto. Tai tik šiek tiek daugiau nei ankstesnė 50,1 punkto reikšmė, o ekonomistai laukė padidėjimo iki 51,2.
Baltijos šalys
Penktadienį Baltijos šalių akcijų biržų indeksų vertės krito. Prekiauta neaktyviai, šimtatūkstantinę apyvartą peržengė tik prekyba „Tallink Grupp“ akcijomis. Šiandien įvyks „LESTO“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.
Žaliavos
Naftos kaina toliau ritasi žemyn, penktadienį „WTI“ prarado 0,16 proc. Naftos rinkos dalyviai nuogąstauja, kad JAV vyriausybei nepatvirtinus biudžeto, pirmą kartą per 17 metų sustos vyriausybės darbas. Tai, žinoma, atsilieptų ir JAV ekonominiam augimui bei paveiktų naftos produktų paklausą.
Kitos priežastys, lemiančios mažesnę naftos kainą, yra pozityvesnio pobūdžio. Tai – atslūgusi įtampa dėl karinių veiksmų Sirijoje. Be to, gerėja diplomatiniai santykiai tarp JAV ir Irano. Šalių prezidentai pirmą kartą nuo 1979 metų bendraudami telefonu išreiškė norus spręsti branduolinės programos klausimus.