versija spausdinimui
(0)
Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat šiandien pranešė, kad per antrą šių metų ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos ekonomika ūgtelėjo 0.3 procentais, arba sparčiau nei laukta rinkoje. Europos sąjungos ekonomika per minimą laikotarpį taip pat ūgtelėjo 0.3 procentais, na o Lietuvos paaugo dvigubai sparčiau.
Analitikai prognozavo, jog euro zonos ekonomika per antrą šių metų ketvirtį ūgtels vidutiniškai 0.2 procentais.
Ketvirtį prieš tai euro zonos bendrasis vidaus produktas smuktelėjo 0.3 procentais, Europos sąjungos krito 0.1 procentu, na o Lietuvos ekonomikos ketvirtinis augimas per pirmą šių metų ketvirtį sudarė 1.3 procentus.
Tuo tarpu šių metų antrąjį ketvirtį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, euro zonoje ekonomika krito 0.7 procentais, Europos sąjungos - 0.2 procentais, na o Lietuvos bendrasis vidaus produktas per tą patį laikotarpį ūgtelėjo 4.1 procentu. Per pirmą šių metų ketvirtį euro zonos ekonomikos metinis kritimas siekė 1.1 procentą, Europos sąjungos - 0.7 procentus, na o Lietuvos ekonomikos metinis augimas pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 4.2 procentus.
Vokietijos ekonomika, kuri tiek euro zonoje, tiek ir Europos sąjungoje yra didžiausia, per praėjusį ketvirtį ūgtelėjo sparčiau nei prognozuota, t.y. ji paaugo 0.7 procentais, kai laukta, jog augimas sudarys vidutiniškai 0.6 procentus. Ketvirtį prieš tai šios šalies bendrasis vidaus produktas išliko nepakitęs. Tuo tarpu metinis Vokietijos ekonomikos augimas per praėjusį ketvirtį sudarė 0.5 procentais, kai per pirmą šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, buvo užfiksuotas 0.3 procentų kritimas.
Prancūzijos bendrojo vidaus produkto augimo tempas per antrą šių metų ketvirtį taip pat pradžiugino, t.y. jis siekė 0.5 procentus, kai analitikai prognozavo, jog jis sudarys vidutiniškai tik 0.2 procentus. Ketvirtį prieš tai šios šalies ekonomika krito 0.2 procentais. Metinis Prancūzijos bendrojo vidaus produkto augimas per praėjusį ketvirtį siekė 0.3 procentus, kai ketvirtį prieš tai buvo užfiksuotas 0.5 procentų vertės kritimas.
Tuo tarpu Italijos ekonomika per praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, ir vėl smuktelėjo. Šįkart ji krito 0.2 procentais, kai ketvirtį prieš tai - 0.6 procentais. Metinis šios šalies bendrojo vidaus produkto nuosmukis per antrą šių metų ketvirtį siekė du procentus, kai per ankstesnį ketvirtį - 2.3 procentus. Ispanijos ekonomika taip pat ir toliau patiria recesiją. Per praėjusį ketvirtį ketvirtinis šios šalies ekonomikos nuosmukis sudarė 0.1 procentą, kai per pirmą šių metų ketvirtį šios šalies ekonomika krito 0.5 procentais. Metinis Ispanijos bendrojo vidaus produkto kritimas per praėjusį ketvirtį sudarė 1.7 procentus, kai ketvirtį prieš tai jis siekė du procentus.
Per praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenys yra žinomi, sparčiausiai ekonomika ūgtelėjo Portugalijoje (1.1 procentais), bei Suomijoje, Vokietijoje ir Čekijoje, kur ji paaugo po 0.7 procentus. Tuo tarpu labiausiai per minimą laikotarpį ekonomika krito Kipre (1.4 procentais), bei Italijoje ir Olandijoje, kur ji susitraukė po 0.2 procentus.
Per metus tarp Europos sąjungos šalių didžiausias ekonomikos augimas buvo užfiksuotas kaimyninėje Latvijoje ir Lietuvoje, kur jis siekė atitinkamai 4.3 ir 4.1 procentą. Na o labiausiai per minimą laikotarpį smuktelėjo Kipro bendrasis vidaus produktas, kuris susitraukė 5.2 procentais, o Graikijos krito 4.6 procentais.
Analitikai prognozavo, jog euro zonos ekonomika per antrą šių metų ketvirtį ūgtels vidutiniškai 0.2 procentais.
Ketvirtį prieš tai euro zonos bendrasis vidaus produktas smuktelėjo 0.3 procentais, Europos sąjungos krito 0.1 procentu, na o Lietuvos ekonomikos ketvirtinis augimas per pirmą šių metų ketvirtį sudarė 1.3 procentus.
Tuo tarpu šių metų antrąjį ketvirtį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, euro zonoje ekonomika krito 0.7 procentais, Europos sąjungos - 0.2 procentais, na o Lietuvos bendrasis vidaus produktas per tą patį laikotarpį ūgtelėjo 4.1 procentu. Per pirmą šių metų ketvirtį euro zonos ekonomikos metinis kritimas siekė 1.1 procentą, Europos sąjungos - 0.7 procentus, na o Lietuvos ekonomikos metinis augimas pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 4.2 procentus.
Vokietijos ekonomika, kuri tiek euro zonoje, tiek ir Europos sąjungoje yra didžiausia, per praėjusį ketvirtį ūgtelėjo sparčiau nei prognozuota, t.y. ji paaugo 0.7 procentais, kai laukta, jog augimas sudarys vidutiniškai 0.6 procentus. Ketvirtį prieš tai šios šalies bendrasis vidaus produktas išliko nepakitęs. Tuo tarpu metinis Vokietijos ekonomikos augimas per praėjusį ketvirtį sudarė 0.5 procentais, kai per pirmą šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, buvo užfiksuotas 0.3 procentų kritimas.
Tuo tarpu Italijos ekonomika per praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, ir vėl smuktelėjo. Šįkart ji krito 0.2 procentais, kai ketvirtį prieš tai - 0.6 procentais. Metinis šios šalies bendrojo vidaus produkto nuosmukis per antrą šių metų ketvirtį siekė du procentus, kai per ankstesnį ketvirtį - 2.3 procentus. Ispanijos ekonomika taip pat ir toliau patiria recesiją. Per praėjusį ketvirtį ketvirtinis šios šalies ekonomikos nuosmukis sudarė 0.1 procentą, kai per pirmą šių metų ketvirtį šios šalies ekonomika krito 0.5 procentais. Metinis Ispanijos bendrojo vidaus produkto kritimas per praėjusį ketvirtį sudarė 1.7 procentus, kai ketvirtį prieš tai jis siekė du procentus.
Per praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenys yra žinomi, sparčiausiai ekonomika ūgtelėjo Portugalijoje (1.1 procentais), bei Suomijoje, Vokietijoje ir Čekijoje, kur ji paaugo po 0.7 procentus. Tuo tarpu labiausiai per minimą laikotarpį ekonomika krito Kipre (1.4 procentais), bei Italijoje ir Olandijoje, kur ji susitraukė po 0.2 procentus.
Per metus tarp Europos sąjungos šalių didžiausias ekonomikos augimas buvo užfiksuotas kaimyninėje Latvijoje ir Lietuvoje, kur jis siekė atitinkamai 4.3 ir 4.1 procentą. Na o labiausiai per minimą laikotarpį smuktelėjo Kipro bendrasis vidaus produktas, kuris susitraukė 5.2 procentais, o Graikijos krito 4.6 procentais.