versija spausdinimui
(0)
Vakar ilgai laukta FED vadovo kalba apie būsimus JAV centrinio banko monetarinės politikos veiksmus ir ekonomikos perspektyvas nenustebino investuotojų. Vis dėlto, buvo fiksuojami pelnai po stipraus akcijų indeksų kilimo savaitės pradžioje, o dalis investuotojų atsitraukė po to kai nebuvo paneigta, kad obligacijų supirkimo apimtis gali būti sumažinta dar šiemet. Dow Jones Industrial Average indekso reikšmė sumažėjo 1,35 proc., o S&P 500 indeksas krito 1,39 proc. Labiausiai pigo telekomunikacijų sektoriaus bendrovių akcijos. Atitinkamai pigo ir 10 metų trukmės JAV obligacijos, kurių pajamingumas šoktelėjo iki 2,33 proc. – aukščiausio lygio nuo 2012 metų kovo.
FED vadovas B. Bernankė vakar teigė, kad centrinis bankas ir toliau kas mėnesį pirks ilgalaikes JAV obligacijas už 85 mlrd. JAV dolerių kas mėnesį, o ekonomikos ir darbo rinkos situacija nuo rudens stipriai pagerėjo. Dar kartą buvo pakartota, kad FED sprendimai priklausys nuo nedarbo lygio šalyje bei infliacijos rodiklių. Buvo paskelbta prognozė, kad iki 2014 metų JAV nedarbo lygis sumažės iki 6,5-6,8 proc., o infliacija išliks arti 2 proc.
Tarp daugumos pigusių bendrovių akcijų, buvo ir keletas kurių akcijos brango. Pavyzdžiui, „Adobe Systems“ akcijų kaina pašoko 5,6 proc. – labiausiai iš visų S&P 500 indeksą sudarančių bendrovių. Bendrovė paskelbė ketvirčio, kuris baigėsi gegužę, rezultatus. Įmonės pelnas viršijo analitikų lūkesčius. Kitos technologijų sektoriaus bendrovės „Nvidia Corp.“ akcijos brango 3,1 proc. Didžiausia kompiuterių grafikos plokščių gamintoja pranešė apie planus licencijuoti savo technologiją ir ją parduodant kitoms bendrovėms taip praplėsti savo pajamų šaltinių spektrą.
Vakarų Europa
Vakar smuko didžioji dalis Vakarų Europos akcijų indeksų – 15 iš 18. Investuotojai laukė vakare žinių iš JAV FED ir buvo neramūs baimindamiesi, kad gali būti paskelbta apie mažesnį ekonomikos skatinimą.
Akcijų gretose vakar išsiskyrė „Nordea“ vertybiniai popieriai. Jie pigo 4,7 proc. kai Švedijos vyriausybė pardavė dalį turimų banko akcijų ir savo turimą nuosavybės dalį sumažino nuo 13,4 iki 7 proc. Suomijos inžinerijos bendrovė „Konecranes“ pigo 6,7 proc., kai šis didžiausias pasaulyje kranų tiekėja sumažino savo pelno prognozę.
Šiandien ateities sandoriai ir vėl rodo indeksų kritimą. Vakar vakare kalbėjęs FED vadovas patvirtini, kad kažkada vėliau šiais metais pinigų politikos stimulas bus mažinamas ir JAV akcijų rinka pasuko žemyn.
Azija
Ketvirtadienį pagrindinių Azijos akcijų indeksų vertės krito. Kinijos gamybos pirkimo vadybininkų indekso reikšmė birželį sumažėjo nuo 49,2 iki 48,3 – t.y. pramonės apimtys birželį dar sumažėjo. Pirkimų vadybininkų indekso vertė krito iki devynių mėnesių žemumų. Taip pat nerimaujama dėl didėjančių tarpbankinių palūkanų normų Kinijoje. Jei bus atnaujinti pirminiai vieši siūlymai (IPO) Kinijos biržose, tai padidins vertybinių popierių pasiūlą ir gali toliau smukdyti biržos indeksus. Vis gi kai kurių eksportuotojų akcijos brango, nes JAV doleris stiprėjo kartu su augančiu JAV VVP pajamingumu.
Baltijos šalys
Vakar Baltijos šalių akcijų indeksų kryptys išsiskyrė. Vilniaus biržoje dominavo pirkėjai, Talino – pardavėjai; Rygos indekso vertė nepakito. „Jarvevana” paskirta 798 tūkst. eurų bauda.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos pramonės produkcija smuko trečią mėnesį iš keturių. Palyginti su praėjusiais metais, gegužę ji sumažėjo 1,8 proc. Tai dar vienas rodiklis įsiliejantis į bendrą silpstančios Lenkijos ekonomikos vaizdą. Kol kas ūkio pagerėjimo ženklų nesimato ir Lenkijos centrinis bankas toliau gali papildomai skatinti ekonomiką.
Žaliavos
„WTI“ naftos kaina vakar krito 0,2 proc., „Brent“ sumažėjo 0,4 proc. Kainos kritimą lėmė FED vadovo B. Bernankės komentarai po centrinio banko vadovų susitikimo, kurie leidžia suprasti, kad jau šiais metais FED pradės mažinti obligacijų pirkimą rinkoje ir galutiniai jį nutrauks ateinančiais metais. Tai nėra netikėta naujiena investuotojams, nes panašių komentarų iš B. Bernankės jau laukta ir anksčiau, bet vis vien tai vakar prisidėjo prie JAV dolerio vertės sustiprėjimo svarbiausių valiutų atžvilgiu. Nenudžiugino investuotojų ir JAV energetikos administracijos pateikta informacija apie 313 tūkst. barelių išaugusias žaliavinės naftos atsargas JAV per praėjusią savaitę. Rinkos dalyviai tikėjosi, kad žaliavinės naftos atsargos turėjo sumažėti. Naftos kainai stipriau koreguotis artimiausiomis dienomis neleis įtempta padėtis Artimuosiuose Rytuose.
Aukso kaina vakar smuko 1,2 proc. ir prekyba užsidarė ties 1351,3 JAV dolerių už Trojos unciją kainos lygiu. Suprantama, kad neigiamą įtaką šio tauriojo metalo kainai turėjo FED vadovo B. Bernankės komentarai dėl galimo obligacijų pirkimo rinkoje pristabdymo jau šių metų antrą pusmetį, kurie iš dalies perspėja apie skatinamosios pinigų politikos programos artėjimą į pabaigą. Stiprėjęs JAV doleris svarbiausių valiutų atžvilgiu taip pat turėjo neigiamos įtakos aukso kainai. Įdomu tai, kad „SPDR Gold Trust“ fondo turimas aukso kiekis vakar nusileido žemiau 1000 tonų – pirmą kartą nuo 2009 m. vasario mėn. Primintina, kad šio didžiausio pasaulyje biržoje prekiaujamo aukso fondo turimas kiekis jau yra sumažėjęs 26 proc., arba 354 tonomis nuo pasiekto piko praėjusių metų gruodį.
FED vadovas B. Bernankė vakar teigė, kad centrinis bankas ir toliau kas mėnesį pirks ilgalaikes JAV obligacijas už 85 mlrd. JAV dolerių kas mėnesį, o ekonomikos ir darbo rinkos situacija nuo rudens stipriai pagerėjo. Dar kartą buvo pakartota, kad FED sprendimai priklausys nuo nedarbo lygio šalyje bei infliacijos rodiklių. Buvo paskelbta prognozė, kad iki 2014 metų JAV nedarbo lygis sumažės iki 6,5-6,8 proc., o infliacija išliks arti 2 proc.
Tarp daugumos pigusių bendrovių akcijų, buvo ir keletas kurių akcijos brango. Pavyzdžiui, „Adobe Systems“ akcijų kaina pašoko 5,6 proc. – labiausiai iš visų S&P 500 indeksą sudarančių bendrovių. Bendrovė paskelbė ketvirčio, kuris baigėsi gegužę, rezultatus. Įmonės pelnas viršijo analitikų lūkesčius. Kitos technologijų sektoriaus bendrovės „Nvidia Corp.“ akcijos brango 3,1 proc. Didžiausia kompiuterių grafikos plokščių gamintoja pranešė apie planus licencijuoti savo technologiją ir ją parduodant kitoms bendrovėms taip praplėsti savo pajamų šaltinių spektrą.
Vakarų Europa
Vakar smuko didžioji dalis Vakarų Europos akcijų indeksų – 15 iš 18. Investuotojai laukė vakare žinių iš JAV FED ir buvo neramūs baimindamiesi, kad gali būti paskelbta apie mažesnį ekonomikos skatinimą.
Akcijų gretose vakar išsiskyrė „Nordea“ vertybiniai popieriai. Jie pigo 4,7 proc. kai Švedijos vyriausybė pardavė dalį turimų banko akcijų ir savo turimą nuosavybės dalį sumažino nuo 13,4 iki 7 proc. Suomijos inžinerijos bendrovė „Konecranes“ pigo 6,7 proc., kai šis didžiausias pasaulyje kranų tiekėja sumažino savo pelno prognozę.
Šiandien ateities sandoriai ir vėl rodo indeksų kritimą. Vakar vakare kalbėjęs FED vadovas patvirtini, kad kažkada vėliau šiais metais pinigų politikos stimulas bus mažinamas ir JAV akcijų rinka pasuko žemyn.
Azija
Ketvirtadienį pagrindinių Azijos akcijų indeksų vertės krito. Kinijos gamybos pirkimo vadybininkų indekso reikšmė birželį sumažėjo nuo 49,2 iki 48,3 – t.y. pramonės apimtys birželį dar sumažėjo. Pirkimų vadybininkų indekso vertė krito iki devynių mėnesių žemumų. Taip pat nerimaujama dėl didėjančių tarpbankinių palūkanų normų Kinijoje. Jei bus atnaujinti pirminiai vieši siūlymai (IPO) Kinijos biržose, tai padidins vertybinių popierių pasiūlą ir gali toliau smukdyti biržos indeksus. Vis gi kai kurių eksportuotojų akcijos brango, nes JAV doleris stiprėjo kartu su augančiu JAV VVP pajamingumu.
Baltijos šalys
Vakar Baltijos šalių akcijų indeksų kryptys išsiskyrė. Vilniaus biržoje dominavo pirkėjai, Talino – pardavėjai; Rygos indekso vertė nepakito. „Jarvevana” paskirta 798 tūkst. eurų bauda.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos pramonės produkcija smuko trečią mėnesį iš keturių. Palyginti su praėjusiais metais, gegužę ji sumažėjo 1,8 proc. Tai dar vienas rodiklis įsiliejantis į bendrą silpstančios Lenkijos ekonomikos vaizdą. Kol kas ūkio pagerėjimo ženklų nesimato ir Lenkijos centrinis bankas toliau gali papildomai skatinti ekonomiką.
Žaliavos
„WTI“ naftos kaina vakar krito 0,2 proc., „Brent“ sumažėjo 0,4 proc. Kainos kritimą lėmė FED vadovo B. Bernankės komentarai po centrinio banko vadovų susitikimo, kurie leidžia suprasti, kad jau šiais metais FED pradės mažinti obligacijų pirkimą rinkoje ir galutiniai jį nutrauks ateinančiais metais. Tai nėra netikėta naujiena investuotojams, nes panašių komentarų iš B. Bernankės jau laukta ir anksčiau, bet vis vien tai vakar prisidėjo prie JAV dolerio vertės sustiprėjimo svarbiausių valiutų atžvilgiu. Nenudžiugino investuotojų ir JAV energetikos administracijos pateikta informacija apie 313 tūkst. barelių išaugusias žaliavinės naftos atsargas JAV per praėjusią savaitę. Rinkos dalyviai tikėjosi, kad žaliavinės naftos atsargos turėjo sumažėti. Naftos kainai stipriau koreguotis artimiausiomis dienomis neleis įtempta padėtis Artimuosiuose Rytuose.
Aukso kaina vakar smuko 1,2 proc. ir prekyba užsidarė ties 1351,3 JAV dolerių už Trojos unciją kainos lygiu. Suprantama, kad neigiamą įtaką šio tauriojo metalo kainai turėjo FED vadovo B. Bernankės komentarai dėl galimo obligacijų pirkimo rinkoje pristabdymo jau šių metų antrą pusmetį, kurie iš dalies perspėja apie skatinamosios pinigų politikos programos artėjimą į pabaigą. Stiprėjęs JAV doleris svarbiausių valiutų atžvilgiu taip pat turėjo neigiamos įtakos aukso kainai. Įdomu tai, kad „SPDR Gold Trust“ fondo turimas aukso kiekis vakar nusileido žemiau 1000 tonų – pirmą kartą nuo 2009 m. vasario mėn. Primintina, kad šio didžiausio pasaulyje biržoje prekiaujamo aukso fondo turimas kiekis jau yra sumažėjęs 26 proc., arba 354 tonomis nuo pasiekto piko praėjusių metų gruodį.