Lietuvos statistikos departamentas išleido metinį leidinį „Finansų įmonių statistika 2011“, kuriame skelbiama statistinė informacija apie finansinės ir draudimo veiklos įmonių (komercinių bankų, kolektyvinio investavimo subjektų, finansinės išperkamosios nuomos (lizingo), draudimo įmonių, pensijų fondų ir kt.) veiklą.
Finansinės ir draudimo veiklos įmonės (be individualiųjų įmonių) 2011 m. pabaigoje sukaupė 129,7 mlrd. litų turtą – 6,4 procento daugiau nei 2010 m. pabaigoje. Komercinių bankų turtas per metus padidėjo 1,2 mlrd. litų, arba 1,4 procento, ir sudarė didžiausią visų finansų įmonių turto dalį – 63,9 procento. Per metus labiausiai padidėjo Lietuvos banko turtas – 4,5 mlrd. litų, arba 24,9 procento, kitų pagalbinių finansinių paslaugų, išskyrus draudimo ir pensijų lėšų kaupimo paslaugas, įmonių – 2,1 mlrd. litų, arba 2 kartus. Dalies finansų įmonių turtas per metus sumažėjo. Labiausiai sumažėjo finansinės išperkamosios nuomos (lizingo) įmonių turtas – 547,2 mln. litų, arba 8 procentais, ir ne gyvybės draudimo įmonių turtas– 300,2 mln. litų, arba 19,9 procento.
Dėl finansinio turto vertės sumažėjimo komerciniai bankai 2011 m. patyrė 3 mlrd. litų nuostolį. 2010 m. bankai patyrė 276,2 mln. litų nuostolį. Jei nebūtų nuvertintas finansinis turtas, 2011 m. bankai būtų uždirbę 631 mln. litų pelną. Komerciniai bankai 2011 m. uždirbo 1,5 mlrd. litų grynųjų palūkanų pajamų, arba 27,1 procento daugiau nei 2010 m.
Finansinės išperkamosios nuomos (lizingo) įmonių pajamos 2011 m. sudarė 611,3 mln. litų, arba 3,5 procento daugiau nei 2010 m. Šios įmonės 2011 m. uždirbo didžiausią – 405,4 mln. litų – pelną finansų įmonių sektoriuje (2010 m. – 27,1 mln. Lt). Didelę įtaką pelno augimui turėjo 2011 m. sumažinti ankstesniais metais suformuoti atidėjiniai ir turto vertės sumažinimai. Taip pat toliau mažėjo finansinės išperkamosios nuomos (lizingo) sutarčių vertė, kuri 2011 m. pabaigoje sudarė 4,8 mlrd. litų, arba 9,4 procento mažiau nei 2010 m. Per 2010 m. finansinės išperkamosios nuomos (lizingo) sutarčių vertė buvo sumažėjusi 26,3 procento.
Gyvybės draudimo įmonių bendra pasirašytų įmokų suma 2011 m. sudarė 385,7 mln. litų, t. y. 28,8 procento daugiau nei 2010 m., ne gyvybės draudimo įmonių įmokų suma – 660,5 mln. litų, arba 17,1 procento mažiau nei 2010 m. Gyvybės draudimo įmonės 2011 m. uždirbo 36,4 mln. litų pelną, t. y. 3,6 procento daugiau nei 2010 m. Ne gyvybės draudimo įmonės 2011 m. patyrė 47,9 mln. litų (2010 m. – 18,0 mln. Lt) nuostolį. Reikšmingą draudimo rinkos dalį užėmė kitų Europos ekonominės erdvės šalių draudimo įmonių filialai. 2011 m. pagal pasirašytas įmokas šių filialų dalis gyvybės draudimo rinkoje sudarė 41,1 procento, ne gyvybės draudimo rinkoje – 40,8 procento. Gyvybės draudimo įmonių filialų bendra pasirašytų įmokų suma 2011 m. siekė 268,8 mln. litų, arba 2,2 procento daugiau nei 2010 m., ne gyvybės draudimo įmonių filialų – 454,7 mln. litų, arba 2,3 karto daugiau nei 2010 m.
Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondai (II pakopos pensijų fondai) 2011 m. gavo 381,1 mln. litų pensijų įmokų, arba 17,4 procento daugiau nei 2010 m. Papildomo savanoriško pensijų kaupimo pensijų fondų (III pakopos pensijų fondai) pensijų įmokos, palyginti su 2010 m., padidėjo 3,7 procento ir sudarė 15,8 mln. litų. II pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius padidėjo 1,8 procento ir 2011 m. pabaigoje sudarė 1 054,4 tūkst. litų. III pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius per metus padidėjo 10,4 procento ir 2011 m. pabaigoje sudarė 26,4 tūkst. Tiek II, tiek III pakopos pensijų fondų 2011 m. investicinė veikla buvo nuostolinga: nuostolis sudarė atitinkamai 130,8 ir 9,6 mln. litų (2010 m. šių fondų veikla buvo pelninga – pelnas siekė atitinkamai 286,3 ir 11,3 mln. litų).
Leidinyje pateikiama informacija apie finansų įmonių skaičių, turtą ir įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pelną, investicijas, darbuotojų skaičių ir kt. Taip pat skelbiama statistinė informacija apie atitinkamais metais veikusias įmones, įskaitant bankrutuojančias, likviduojamas įmones, kurios nebuvo visiškai nutraukusios veiklos. Vietos vienetų skaičiaus, darbuotojų skaičiaus, algų ir atlyginimų, investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą rodikliai pateikiami ir pagal apskritis.
Informacijos šaltinis – įmonių teikiamos statistinės ataskaitos, Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos pateikti duomenys.
Finansinės ir draudimo veiklos įmonės (be individualiųjų įmonių) 2011 m. pabaigoje sukaupė 129,7 mlrd. litų turtą – 6,4 procento daugiau nei 2010 m. pabaigoje. Komercinių bankų turtas per metus padidėjo 1,2 mlrd. litų, arba 1,4 procento, ir sudarė didžiausią visų finansų įmonių turto dalį – 63,9 procento. Per metus labiausiai padidėjo Lietuvos banko turtas – 4,5 mlrd. litų, arba 24,9 procento, kitų pagalbinių finansinių paslaugų, išskyrus draudimo ir pensijų lėšų kaupimo paslaugas, įmonių – 2,1 mlrd. litų, arba 2 kartus. Dalies finansų įmonių turtas per metus sumažėjo. Labiausiai sumažėjo finansinės išperkamosios nuomos (lizingo) įmonių turtas – 547,2 mln. litų, arba 8 procentais, ir ne gyvybės draudimo įmonių turtas– 300,2 mln. litų, arba 19,9 procento.
Dėl finansinio turto vertės sumažėjimo komerciniai bankai 2011 m. patyrė 3 mlrd. litų nuostolį. 2010 m. bankai patyrė 276,2 mln. litų nuostolį. Jei nebūtų nuvertintas finansinis turtas, 2011 m. bankai būtų uždirbę 631 mln. litų pelną. Komerciniai bankai 2011 m. uždirbo 1,5 mlrd. litų grynųjų palūkanų pajamų, arba 27,1 procento daugiau nei 2010 m.
Finansinės išperkamosios nuomos (lizingo) įmonių pajamos 2011 m. sudarė 611,3 mln. litų, arba 3,5 procento daugiau nei 2010 m. Šios įmonės 2011 m. uždirbo didžiausią – 405,4 mln. litų – pelną finansų įmonių sektoriuje (2010 m. – 27,1 mln. Lt). Didelę įtaką pelno augimui turėjo 2011 m. sumažinti ankstesniais metais suformuoti atidėjiniai ir turto vertės sumažinimai. Taip pat toliau mažėjo finansinės išperkamosios nuomos (lizingo) sutarčių vertė, kuri 2011 m. pabaigoje sudarė 4,8 mlrd. litų, arba 9,4 procento mažiau nei 2010 m. Per 2010 m. finansinės išperkamosios nuomos (lizingo) sutarčių vertė buvo sumažėjusi 26,3 procento.
Gyvybės draudimo įmonių bendra pasirašytų įmokų suma 2011 m. sudarė 385,7 mln. litų, t. y. 28,8 procento daugiau nei 2010 m., ne gyvybės draudimo įmonių įmokų suma – 660,5 mln. litų, arba 17,1 procento mažiau nei 2010 m. Gyvybės draudimo įmonės 2011 m. uždirbo 36,4 mln. litų pelną, t. y. 3,6 procento daugiau nei 2010 m. Ne gyvybės draudimo įmonės 2011 m. patyrė 47,9 mln. litų (2010 m. – 18,0 mln. Lt) nuostolį. Reikšmingą draudimo rinkos dalį užėmė kitų Europos ekonominės erdvės šalių draudimo įmonių filialai. 2011 m. pagal pasirašytas įmokas šių filialų dalis gyvybės draudimo rinkoje sudarė 41,1 procento, ne gyvybės draudimo rinkoje – 40,8 procento. Gyvybės draudimo įmonių filialų bendra pasirašytų įmokų suma 2011 m. siekė 268,8 mln. litų, arba 2,2 procento daugiau nei 2010 m., ne gyvybės draudimo įmonių filialų – 454,7 mln. litų, arba 2,3 karto daugiau nei 2010 m.
Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondai (II pakopos pensijų fondai) 2011 m. gavo 381,1 mln. litų pensijų įmokų, arba 17,4 procento daugiau nei 2010 m. Papildomo savanoriško pensijų kaupimo pensijų fondų (III pakopos pensijų fondai) pensijų įmokos, palyginti su 2010 m., padidėjo 3,7 procento ir sudarė 15,8 mln. litų. II pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius padidėjo 1,8 procento ir 2011 m. pabaigoje sudarė 1 054,4 tūkst. litų. III pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius per metus padidėjo 10,4 procento ir 2011 m. pabaigoje sudarė 26,4 tūkst. Tiek II, tiek III pakopos pensijų fondų 2011 m. investicinė veikla buvo nuostolinga: nuostolis sudarė atitinkamai 130,8 ir 9,6 mln. litų (2010 m. šių fondų veikla buvo pelninga – pelnas siekė atitinkamai 286,3 ir 11,3 mln. litų).
Leidinyje pateikiama informacija apie finansų įmonių skaičių, turtą ir įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pelną, investicijas, darbuotojų skaičių ir kt. Taip pat skelbiama statistinė informacija apie atitinkamais metais veikusias įmones, įskaitant bankrutuojančias, likviduojamas įmones, kurios nebuvo visiškai nutraukusios veiklos. Vietos vienetų skaičiaus, darbuotojų skaičiaus, algų ir atlyginimų, investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą rodikliai pateikiami ir pagal apskritis.
Informacijos šaltinis – įmonių teikiamos statistinės ataskaitos, Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos pateikti duomenys.