versija spausdinimui
(0)
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius Litgrid po prekybos paviešino antrojo šių metų ketvirčio veiklos rezultatus. Paaiškėjo, jog veikla dėl laikinų veiksnių elektros energijos balansavimo rinkoje vėl buvo nuostolinga.
Per antrąjį šių metų ketvirtį minimos įmonės pajamos siekė 100,298 mln. eurų, arba virš aštuoniolikos procentų daugiau nei metais anksčiau. EBITDA šįkart buvo neigiama ir sudarė 12,494 mln. eurų, o grynasis nuostolis - 14,871 mln. eurų, kai per 2024 metų tą patį laikotarpį EBITDA buvo teigiama ir siekė 11,228 mln. eurų, o grynasis pelnas - 6,613 mln. eurų.
Bendrai po pirmojo šių metų pusmečio Litgrid pajamos siekia 209,023 mln. eurų, EBITDA yra neigiama ir sudaro 40,284 mln. eurų, o grynasis nuostolis - 41,915 mln. eurų. Prieš metus per tą patį laikotarpį pajamos siekė 197,733 mln. eurų, EBITDA buvo teigiama - 40,599 mln. eurų, o grynasis pelnas sudarė 28,123 mln. eurų.
Kaip skelbiama įmonės pranešime, neigiamus nekoreguotus pelno rodiklius daugiausia lėmė išaugusios papildomų paslaugų sąnaudos, susijusios su balansavimo rezervų sąnaudomis. Tuo tarpu koreguota pusmečio EBITDA buvo teigiama ir per lyginamąjį laikotarpį paaugo nuo 24,5 iki 26,8 mln. eurų, o koreguotas grynasis pelnas nepakito ir siekė 14,4 mln. eurų. Koreguotą EBITDA daugiausia didino didesni kapitalo kaštai dėl reguliuojamo turto vertės padidėjimo, o koreguotas pelno rodiklis nekito dėl didesnių nusidėvėjimo sąnaudų, blogesnio finansinės veiklos rezultato ir pelno mokesčio skaičiavimų.
„Praėjo jau šeši mėnesiai, kai be jokių trikdžių nutraukėme ryšius su Rusijos valdoma elektros sistema ir sklandžiai veikiame kartu su mūsų partneriais kontinentinės Europos elektros sistemoje. Įgyvendindami sinchronizacijos programą antrąjį ketvirtį užbaigėme energetinei nepriklausomybei svarbius projektus: paleidome trečiąjį sinchroninį kompensatorių, baigėme Neries pastotės rekonstrukciją ir linijos Vilnius–Neris statybos darbus, taip sustiprindami Vilniaus regiono elektros perdavimo tinklą. Taip pat užbaigėme elektros linijos Kruonio HAE–Bitėnai projektą“ – sako Litgrid vadovas Rokas Masiulis.
Pasak jo, taip pat sparčiai įgyvendinami naujos sausumos jungties su Lenkija Harmony Link darbai: per antrąjį ketvirtį buvo patvirtinta projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcija, Litgrid pradėjo linijos projektavimo darbus ir valdomų šuntinių reaktorių pirkimą.
„Balandžio mėnesį pasiekėme simbolinį tašką atsinaujinančių energijos išteklių plėtros kelyje: Lietuvoje įrengtos saulės ir vėjo elektrinės peržengė 4 GW galią, iki metų pabaigos tikimės pasiekti 5 GW. Antrąjį ketvirtį daugiau nei 90 procentų Lietuvos elektros poreikio užtikrino vietos elektrinės, o vien atsinaujinančios elektrinės – beveik du trečdalius. Dėdami pamatus atsinaujinančių išteklių plėtrai ateityje, kartu su Vokietijos ir Latvijos operatorėmis pradėjome pirmuosius darbus hibridinės jūrinės elektros jungties projekte, diegiame inovatyvią kintamo linijų pralaidumo technologiją“ – sako Litgrid vadovas.
Kaip skelbiama, Lietuvos perdavimo tinklais perduotos elektros energijos kiekis pirmąjį pusmetį sumažėjo. 2025 metų sausį – birželį perduota elektros energija šalies poreikiams siekė 4,459 TWh, tai 5,9 procento mažiau nei 2024 metų tuo pačiu laikotarpiu, kai perduota 4,739 TWh.
Nuo šių metų pradžios Litgrid akcijos pabrango apie tris procentus, o per pastaruosius vienerius metus - virš penkiolikos procentų.
Per antrąjį šių metų ketvirtį minimos įmonės pajamos siekė 100,298 mln. eurų, arba virš aštuoniolikos procentų daugiau nei metais anksčiau. EBITDA šįkart buvo neigiama ir sudarė 12,494 mln. eurų, o grynasis nuostolis - 14,871 mln. eurų, kai per 2024 metų tą patį laikotarpį EBITDA buvo teigiama ir siekė 11,228 mln. eurų, o grynasis pelnas - 6,613 mln. eurų.
Bendrai po pirmojo šių metų pusmečio Litgrid pajamos siekia 209,023 mln. eurų, EBITDA yra neigiama ir sudaro 40,284 mln. eurų, o grynasis nuostolis - 41,915 mln. eurų. Prieš metus per tą patį laikotarpį pajamos siekė 197,733 mln. eurų, EBITDA buvo teigiama - 40,599 mln. eurų, o grynasis pelnas sudarė 28,123 mln. eurų.
Kaip skelbiama įmonės pranešime, neigiamus nekoreguotus pelno rodiklius daugiausia lėmė išaugusios papildomų paslaugų sąnaudos, susijusios su balansavimo rezervų sąnaudomis. Tuo tarpu koreguota pusmečio EBITDA buvo teigiama ir per lyginamąjį laikotarpį paaugo nuo 24,5 iki 26,8 mln. eurų, o koreguotas grynasis pelnas nepakito ir siekė 14,4 mln. eurų. Koreguotą EBITDA daugiausia didino didesni kapitalo kaštai dėl reguliuojamo turto vertės padidėjimo, o koreguotas pelno rodiklis nekito dėl didesnių nusidėvėjimo sąnaudų, blogesnio finansinės veiklos rezultato ir pelno mokesčio skaičiavimų.
„Praėjo jau šeši mėnesiai, kai be jokių trikdžių nutraukėme ryšius su Rusijos valdoma elektros sistema ir sklandžiai veikiame kartu su mūsų partneriais kontinentinės Europos elektros sistemoje. Įgyvendindami sinchronizacijos programą antrąjį ketvirtį užbaigėme energetinei nepriklausomybei svarbius projektus: paleidome trečiąjį sinchroninį kompensatorių, baigėme Neries pastotės rekonstrukciją ir linijos Vilnius–Neris statybos darbus, taip sustiprindami Vilniaus regiono elektros perdavimo tinklą. Taip pat užbaigėme elektros linijos Kruonio HAE–Bitėnai projektą“ – sako Litgrid vadovas Rokas Masiulis.
Pasak jo, taip pat sparčiai įgyvendinami naujos sausumos jungties su Lenkija Harmony Link darbai: per antrąjį ketvirtį buvo patvirtinta projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcija, Litgrid pradėjo linijos projektavimo darbus ir valdomų šuntinių reaktorių pirkimą.
„Balandžio mėnesį pasiekėme simbolinį tašką atsinaujinančių energijos išteklių plėtros kelyje: Lietuvoje įrengtos saulės ir vėjo elektrinės peržengė 4 GW galią, iki metų pabaigos tikimės pasiekti 5 GW. Antrąjį ketvirtį daugiau nei 90 procentų Lietuvos elektros poreikio užtikrino vietos elektrinės, o vien atsinaujinančios elektrinės – beveik du trečdalius. Dėdami pamatus atsinaujinančių išteklių plėtrai ateityje, kartu su Vokietijos ir Latvijos operatorėmis pradėjome pirmuosius darbus hibridinės jūrinės elektros jungties projekte, diegiame inovatyvią kintamo linijų pralaidumo technologiją“ – sako Litgrid vadovas.
Kaip skelbiama, Lietuvos perdavimo tinklais perduotos elektros energijos kiekis pirmąjį pusmetį sumažėjo. 2025 metų sausį – birželį perduota elektros energija šalies poreikiams siekė 4,459 TWh, tai 5,9 procento mažiau nei 2024 metų tuo pačiu laikotarpiu, kai perduota 4,739 TWh.
Nuo šių metų pradžios Litgrid akcijos pabrango apie tris procentus, o per pastaruosius vienerius metus - virš penkiolikos procentų.