versija spausdinimui
(0)
Praėjusį trečiadienį, dviem pagrindinėms Graikijos partijoms „Pasok“ ir „Naujajai Demokratijai“ suformavus koalicinę vyriausybę, euro zonoje pasirodė vilties prošvaistė. Investuotojams susidarė įspūdis, kad į negandų ištiktą Europos dalį palengva grįžta stabilumas ar bent jau galima matyti, kad rimtai stengiamas šį stabilumą pasiekti. Geros naujienos pagerino nuotaikas rinkoje ir euras pakilo iki 1,2718, – nors ir trumpam. Euro zonos džiūgavimą iš karto nutraukė JAV Federalinio bankų rezervo (FED) sprendimas iki metų pabaigos pratęsti obligacijų portfelio trukmės pailginimo operaciją (angl. Operation Twist) – monetarinės politikos programą, susijusią su obligacijų pirkimu ir pardavimu. Šis sprendimas buvo priimtas kaip alternatyva trečiajam monetariniam skatinimui (QE3), tad naujienos smarkiai kilstelėjo dolerio kursą kitų valiutų atžvilgiu. Euras likusią savaitės dalį krito ir penktadienį prekybą baigė ties 1,2568. Euro silpnumą iš esmės lėmė Miunchene įsikūrusio „Ifo“ instituto pranešimas apie tai, kad Vokietijos verslo pasitikėjimo indeksas nukrito iki 105,3 ir yra žemiausias per dvejus metus. Faktas, kad euro zonos krizė paveikė visagalę Vokietijos ekonomiką, kelia ypač didelį nerimą ir primena, jog krizės poveikis jaučiamas visose euro zonos šalyse narėse. Šią savaitę, nepaisant ketvirtadienį-penktadienį Briuselyje vyksiančio ES vadovų susitikimo, euro kursas toliau smuko ir atsikratė pirmadienį pasiekto 1,2500 lygio. Investuotojų nepasitikėjimas, demonstruojamas prieš euro zonos lyderių susitikimą, akivaizdžiai rodo, kiek mažai vilties, jog jame bus pasiekta kokių nors apčiuopiamų ar veiksmingų skolų krizės sprendimų. Prie besikaupiančių ekonomikos problemų pirmadienį prisidėjo žinia, kad Kipras galiausiai paprašė finansinės pagalbos iš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF)/Europos finansinio stabilumo mechanizmo (ESM). Taigi antradienį euro kursas nukrito žemiausiai per dvi savaites iki 1,2440, tačiau po naujienų, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel svarsto pasiūlymą, pagal kurį ESM būtų leista skolinti nacionalinių bankų pagalbos fondams tiesiogiai, pakilo iki 1,249. Po to, kai Ispanijos skolos kaina pakilo aukščiausiai nuo lapkričio mėnesio, antradienį euras nuvertėjo ir jenos atžvilgiu, jų kursas pasiekė 99,04.
JAV Federalinio rezervų banko sprendimas pratęsti obligacijų portfelio trukmės pailginimo operaciją daugeliui investuotojų ir ekonomistų buvo netikėtas, nes jie manė, kad Bernanke negalėtų dar ilgiau atidėlioti QE3. Sprendimas paskelbtas tokiu metu, kai JAV nenumaldomai artėjai prie ribos, kai bus reikalinga fiskalinės politikos reforma, o FED, rodos, radikaliai keičia monetarinę politiką. Šis sprendimas susilaukė daug kritikos. „Politikos formuotojai per daug optimistiškai galvoja, jog viskas, ką jie turi daryti, tai grąžinti ekonomiką į jos trajektoriją, tuomet jie galės sėdėti rankas sudėję,“ šią naujieną komentuoja Ethanas Harris, vienas iš „Bank of America“ pasaulio ekonominės analizės skyriaus vadovų. Bernanke nuolat kartoja, jog, reikalui esant, bus imtasi papildomų priemonių, tačiau kol kas jų nesiima. Vadinasi, jam neatrodo, kad ekonomikai reikalingas niuksas. Vietoje to dėl visos pasaulio ekonomikos sulėtėjimo JAV linksta kaltinti padidėjusį ekonominį netikrumą Europoje. Iš tiesų, JAV ekonomikos padėtis pastaruoju metu pagerėjo ir tai paskatino teigiamus lūkesčius. Pavyzdžiui, naujų būstų pardavimai birželį ūgtelėjo 7,9%, tačiau tai tik vienas ekonomikos sektorius ir netgi ne pats svarbiausias. Nedarbo lygis vis dar aukštas ir nepaisant nežymaus progreso tie mėnesiai, kuriuos amerikiečiai praleidžia be darbo, turi daug skaudesnes pasekmes nei matyti paviršiuje. Antradienį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) perspėjo JAV, kad tokie ilgi bedarbystės laikotarpiai ne tik kenkia darbuotojų įgūdžiams, bet ir mažina tikimybę išlikti darbo jėgos dalimi.
Japonijoje antradienį buvo pritarta ministro pirmininko Yoshihiko Nodos planui per trejus metus padvigubinti Japonijos pajamų mokestį. Šis sprendimas Japonijos vyriausybėje sukėlė daug diskusijų, nes paties „Nodos“ partija buvo nusistačiusi prieš jo sprendimą, tačiau tuo pačiu metu norėjo parodyti Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), kad Japonija pasiryžusi įgyvendinti monetarinės politikos reformą. Atrodo, kad jenos kursas nuo šių naujienų nė kiek nenukentėjo: USD/JPY trumpam šoktelėjo ir vėliau apsistojo ties 79,29, o EUR/JPY nukrito iki 99,04, parodydamas, kad trumpalaikiai trukdžiai Japonijoje negali nei užgožti euro zonos krizės, nei sunaikinti mažiau rizikingų aktyvų paklausos.
Peter Leonidou
Pardavimų vadovas
„Alpari Financial Services” („Alpari FS”)
www.alparifs.com
Pastaba: šiame straipsnyje pateikiama asmeninė nuomonė ir idėjos, jis neturėtų būti priimamas ar klaidingai suprantamas kaip investavimo patarimas.
JAV Federalinio rezervų banko sprendimas pratęsti obligacijų portfelio trukmės pailginimo operaciją daugeliui investuotojų ir ekonomistų buvo netikėtas, nes jie manė, kad Bernanke negalėtų dar ilgiau atidėlioti QE3. Sprendimas paskelbtas tokiu metu, kai JAV nenumaldomai artėjai prie ribos, kai bus reikalinga fiskalinės politikos reforma, o FED, rodos, radikaliai keičia monetarinę politiką. Šis sprendimas susilaukė daug kritikos. „Politikos formuotojai per daug optimistiškai galvoja, jog viskas, ką jie turi daryti, tai grąžinti ekonomiką į jos trajektoriją, tuomet jie galės sėdėti rankas sudėję,“ šią naujieną komentuoja Ethanas Harris, vienas iš „Bank of America“ pasaulio ekonominės analizės skyriaus vadovų. Bernanke nuolat kartoja, jog, reikalui esant, bus imtasi papildomų priemonių, tačiau kol kas jų nesiima. Vadinasi, jam neatrodo, kad ekonomikai reikalingas niuksas. Vietoje to dėl visos pasaulio ekonomikos sulėtėjimo JAV linksta kaltinti padidėjusį ekonominį netikrumą Europoje. Iš tiesų, JAV ekonomikos padėtis pastaruoju metu pagerėjo ir tai paskatino teigiamus lūkesčius. Pavyzdžiui, naujų būstų pardavimai birželį ūgtelėjo 7,9%, tačiau tai tik vienas ekonomikos sektorius ir netgi ne pats svarbiausias. Nedarbo lygis vis dar aukštas ir nepaisant nežymaus progreso tie mėnesiai, kuriuos amerikiečiai praleidžia be darbo, turi daug skaudesnes pasekmes nei matyti paviršiuje. Antradienį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) perspėjo JAV, kad tokie ilgi bedarbystės laikotarpiai ne tik kenkia darbuotojų įgūdžiams, bet ir mažina tikimybę išlikti darbo jėgos dalimi.
Japonijoje antradienį buvo pritarta ministro pirmininko Yoshihiko Nodos planui per trejus metus padvigubinti Japonijos pajamų mokestį. Šis sprendimas Japonijos vyriausybėje sukėlė daug diskusijų, nes paties „Nodos“ partija buvo nusistačiusi prieš jo sprendimą, tačiau tuo pačiu metu norėjo parodyti Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), kad Japonija pasiryžusi įgyvendinti monetarinės politikos reformą. Atrodo, kad jenos kursas nuo šių naujienų nė kiek nenukentėjo: USD/JPY trumpam šoktelėjo ir vėliau apsistojo ties 79,29, o EUR/JPY nukrito iki 99,04, parodydamas, kad trumpalaikiai trukdžiai Japonijoje negali nei užgožti euro zonos krizės, nei sunaikinti mažiau rizikingų aktyvų paklausos.
Peter Leonidou
Pardavimų vadovas
„Alpari Financial Services” („Alpari FS”)
www.alparifs.com
Pastaba: šiame straipsnyje pateikiama asmeninė nuomonė ir idėjos, jis neturėtų būti priimamas ar klaidingai suprantamas kaip investavimo patarimas.