versija spausdinimui
(0)
Pirmadienį, priešingai nei daugelyje pasaulio biržų, JAV pagrindiniai akcijų indeksai fiksavo reikšmingus neigiamus pokyčius. Nasdaq Composite indeksas sumažėjo 1,7 proc., o Dow Jones Industrial Average ir S&P 500 – po 1,14 ir 1,26 proc. Įtampą akcijų rinkose lėmė birželio 17 dieną vyksiantys Graikijos parlamento rinkimai ir laukimas naujų skatinimų priemonių iš Europos centrinio banko bei JAV Federalinio rezervų banko.
Vakar labiausiai atpigo finansų ir technologijų sektoriaus bendrovių akcijos, o telekomunikacijų sektoriaus bendrovių akcijos buvo atspariausios pardavėjų spaudimui. “Apple Inc.” akcijų kaina sumažėjo 1,58 proc. po to kai buvo pristatyti naujausi kompiuterių ir programinės įrangos atnaujinimai konferencijoje San Franciske. Nuo metų pradžios įmonės akcijos vis dar yra pabrangusios apie 40 proc.
Vakarų Europa
Pirmadienį Vakarų Europos akcijų rinkų indeksai baigė neigiamais pokyčiais. Prekybos pradžios pozityvios nuotaikos dėl finansinės pagalbos Ispanijai išblėso ir smuko 12 iš 18 nacionalinių Europos akcijų kainų indeksų. Investuotojai ėmė nuogąstauti, kad 100 mlrd. eurų paskola Ispanijos problemų neišspręs. „Fitch“ reitingų agentūra pablogino dviejų didžiausių Ispanijos bankų – „Santander“ ir „BBVA“ – reitingus. Po šios žinutės jų akcijų kainos vakar nusirito atitinkamai 4,84 ir 5,15 proc.
Azija
Šiandien Azijos akcijų rinkose nuotaikos nebebuvo tokios optimistinės. Pirminis entuziazmas dėl Ispanijai skirtos paramos dingo ir dauguma pasaulio akcijų indeksų nusidažė raudona spalva. Labiausiai Azijos regione krito Japonijos akcijų indeksas Nikkei 225 – 1,14 proc. Kitų indeksų reikšmės sumažėjo kiek mažiau – iki 1 proc. Nuo metų pradžios bendras Azijos akcijų indeksas MSCI Asia Pacific yra nukritęs 0,3 proc.
Ir toliau mažėjanti naftos kaina sudaro spaudimą šią žaliavą išgaunančių bendrovių akcijų kainoms. Šiandien „JX Holdings Inc.“ Ir „Inpex Corp.“ akcijos pigo 0,7 proc. Reikšmingą dalį pajamų Europoje gaunančios bendrovės šiandien buvo vienas pagrindinių pardavėjų taikinių. „Mazda Motor Co.“ akcijos pigo 3 proc., o „Sony Corp.“ akcijų kaina sumažėjo 2,1 proc.
Baltijos šalys
Pirmadienį Baltijos akcijų biržose vyravo teigiamos nuotaikos. Vilniaus akcijų biržos indeksas pakilo 0,8 proc., Talino – 0,17 proc. Tiesa, Rygoje fiksuotas 0,22 proc. neigiamas pokytis. Iš viso Baltijos akcijų biržose brango net 26 bendrovių akcijos, o pigo tik 8 akcijos. Aktyviausiai buvo prekiauta Vilniuje, kur dienos apyvarta sudarė 452 tūkst. eurų. Vakar buvo paskutinė diena, kada investuotojai galėjo pasirašyti dėl naujai platinamų „Klaipėdos naftos“ akcijų. „Vilkyškių pieninės“ ir „Ekspress Grupp“ gegužės mėnesio pardavimai augo ir viršijo lūkesčius.
Gegužės mėnesį nedarbo lygis Estijoje sumažėjo nuo 7,2 proc. iki 6,6 proc.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos vyriausybė vakar išplatino 1,5 mlrd. eurų Euroobligacijų emisiją, išperkamą 2023 metais. Tai buvo pirmas toks platinimas per pastaruosius penketą mėnesių. Pastarosiomis dienomis rinkoms vėl labiau pamėgus riziką, Lenkija nusprendė pasinaudoti palankiomis aplinkybėmis. Šaliai reikia rasit papildomų lėšų biudžetui finansuoti šias metais.
Pasak Lenkijos centinio banko atstovų, neatmestina galimybė, kad ateinantį mėnesį bazinė palūkanų norma ir vėl bus didinama. Europos Komisijos prognozės rodo, kad šalies BVP šiemet augs sparčiausiai Europos Sąjungoje. O tai prielaida tolesniam infliaciniam spaudimui, kurio siekiama išvengti. Balandį Lenkijos centrinis bankas kovodamas su šia problema padidino bazinę palūkanų normą 25 baziniais punktais iki 4,75 proc.
Žaliavos
Vakar „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje krito 3 proc. iki žemiausio lygio per pastaruosius aštuonis mėnesius. Nors prekybos pradžioje dar vyravo teigiamos nuotaikos dėl Ispanijos bankams pažadėtos 100 mlrd. eurų siekiančios paramos, vėliau optimizmas išgaravo ir peraugo į pakankamai aktyvų naftos ateities sandorių pardavinėjimą, numušusį kainą prie 81 JAV dolerio už barelį. Rinkoje baiminamasi, kad po Ispanijos bankų sistemos problemų sprendimo seks rūpesčiai dėl Italijos, tad tai neigiamai veiks euro zonos ekonomiką ir atitinkamai naftos suvartojimą. Be to, Saudo Arabijos naftos ministras, atvykęs į Vieną, kur ketvirtadienį įvyks pirmasis šiais metais OPEC narių susitikimas, žiniasklaidai užsiminė apie galimą siūlymą didinti dabartines oficialias naftos gavybos kvotas. Toks užmojis yra labai netikėtas ir kitų šalių atstovai veikiausiai prieštaraus tokiam siūlymui, nes mažėjanti naftos kaina rinkoje rodo, kad naftos pasiūla tikrai viršija paklausą, tad imtis dar kainą mažinančių sprendimų būtų nepalanku tokioms šalims kaip Iranas ar Irakas, kurios nori didesnių naftos kainų, siekiant subalansuoti valstybinius biudžetus. Artimiausiomis dienomis investuotojai vėl daug dėmesio skirs JAV naftos atsargų ataskaitoms. Laukiama, kad žaliavinės naftos atsargos sumažėjo apie 1,5 mln. barelių.
Vakar labiausiai atpigo finansų ir technologijų sektoriaus bendrovių akcijos, o telekomunikacijų sektoriaus bendrovių akcijos buvo atspariausios pardavėjų spaudimui. “Apple Inc.” akcijų kaina sumažėjo 1,58 proc. po to kai buvo pristatyti naujausi kompiuterių ir programinės įrangos atnaujinimai konferencijoje San Franciske. Nuo metų pradžios įmonės akcijos vis dar yra pabrangusios apie 40 proc.
Vakarų Europa
Pirmadienį Vakarų Europos akcijų rinkų indeksai baigė neigiamais pokyčiais. Prekybos pradžios pozityvios nuotaikos dėl finansinės pagalbos Ispanijai išblėso ir smuko 12 iš 18 nacionalinių Europos akcijų kainų indeksų. Investuotojai ėmė nuogąstauti, kad 100 mlrd. eurų paskola Ispanijos problemų neišspręs. „Fitch“ reitingų agentūra pablogino dviejų didžiausių Ispanijos bankų – „Santander“ ir „BBVA“ – reitingus. Po šios žinutės jų akcijų kainos vakar nusirito atitinkamai 4,84 ir 5,15 proc.
Azija
Šiandien Azijos akcijų rinkose nuotaikos nebebuvo tokios optimistinės. Pirminis entuziazmas dėl Ispanijai skirtos paramos dingo ir dauguma pasaulio akcijų indeksų nusidažė raudona spalva. Labiausiai Azijos regione krito Japonijos akcijų indeksas Nikkei 225 – 1,14 proc. Kitų indeksų reikšmės sumažėjo kiek mažiau – iki 1 proc. Nuo metų pradžios bendras Azijos akcijų indeksas MSCI Asia Pacific yra nukritęs 0,3 proc.
Ir toliau mažėjanti naftos kaina sudaro spaudimą šią žaliavą išgaunančių bendrovių akcijų kainoms. Šiandien „JX Holdings Inc.“ Ir „Inpex Corp.“ akcijos pigo 0,7 proc. Reikšmingą dalį pajamų Europoje gaunančios bendrovės šiandien buvo vienas pagrindinių pardavėjų taikinių. „Mazda Motor Co.“ akcijos pigo 3 proc., o „Sony Corp.“ akcijų kaina sumažėjo 2,1 proc.
Baltijos šalys
Pirmadienį Baltijos akcijų biržose vyravo teigiamos nuotaikos. Vilniaus akcijų biržos indeksas pakilo 0,8 proc., Talino – 0,17 proc. Tiesa, Rygoje fiksuotas 0,22 proc. neigiamas pokytis. Iš viso Baltijos akcijų biržose brango net 26 bendrovių akcijos, o pigo tik 8 akcijos. Aktyviausiai buvo prekiauta Vilniuje, kur dienos apyvarta sudarė 452 tūkst. eurų. Vakar buvo paskutinė diena, kada investuotojai galėjo pasirašyti dėl naujai platinamų „Klaipėdos naftos“ akcijų. „Vilkyškių pieninės“ ir „Ekspress Grupp“ gegužės mėnesio pardavimai augo ir viršijo lūkesčius.
Gegužės mėnesį nedarbo lygis Estijoje sumažėjo nuo 7,2 proc. iki 6,6 proc.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos vyriausybė vakar išplatino 1,5 mlrd. eurų Euroobligacijų emisiją, išperkamą 2023 metais. Tai buvo pirmas toks platinimas per pastaruosius penketą mėnesių. Pastarosiomis dienomis rinkoms vėl labiau pamėgus riziką, Lenkija nusprendė pasinaudoti palankiomis aplinkybėmis. Šaliai reikia rasit papildomų lėšų biudžetui finansuoti šias metais.
Pasak Lenkijos centinio banko atstovų, neatmestina galimybė, kad ateinantį mėnesį bazinė palūkanų norma ir vėl bus didinama. Europos Komisijos prognozės rodo, kad šalies BVP šiemet augs sparčiausiai Europos Sąjungoje. O tai prielaida tolesniam infliaciniam spaudimui, kurio siekiama išvengti. Balandį Lenkijos centrinis bankas kovodamas su šia problema padidino bazinę palūkanų normą 25 baziniais punktais iki 4,75 proc.
Žaliavos
Vakar „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje krito 3 proc. iki žemiausio lygio per pastaruosius aštuonis mėnesius. Nors prekybos pradžioje dar vyravo teigiamos nuotaikos dėl Ispanijos bankams pažadėtos 100 mlrd. eurų siekiančios paramos, vėliau optimizmas išgaravo ir peraugo į pakankamai aktyvų naftos ateities sandorių pardavinėjimą, numušusį kainą prie 81 JAV dolerio už barelį. Rinkoje baiminamasi, kad po Ispanijos bankų sistemos problemų sprendimo seks rūpesčiai dėl Italijos, tad tai neigiamai veiks euro zonos ekonomiką ir atitinkamai naftos suvartojimą. Be to, Saudo Arabijos naftos ministras, atvykęs į Vieną, kur ketvirtadienį įvyks pirmasis šiais metais OPEC narių susitikimas, žiniasklaidai užsiminė apie galimą siūlymą didinti dabartines oficialias naftos gavybos kvotas. Toks užmojis yra labai netikėtas ir kitų šalių atstovai veikiausiai prieštaraus tokiam siūlymui, nes mažėjanti naftos kaina rinkoje rodo, kad naftos pasiūla tikrai viršija paklausą, tad imtis dar kainą mažinančių sprendimų būtų nepalanku tokioms šalims kaip Iranas ar Irakas, kurios nori didesnių naftos kainų, siekiant subalansuoti valstybinius biudžetus. Artimiausiomis dienomis investuotojai vėl daug dėmesio skirs JAV naftos atsargų ataskaitoms. Laukiama, kad žaliavinės naftos atsargos sumažėjo apie 1,5 mln. barelių.