versija spausdinimui
(0)
Antradienį JAV akcijų rinkų indeksai smuko penktą dieną iš eilės. Akcijoms tai buvo prasčiausia diena 2012 metais. S&P 500 ir Dow Jones Industrial Average indeksai smuko 1,71 ir 1,65 proc., o Nasdaq Composite – 1,83 proc. Korekcines nuotaikas nulėmė smarkiai išaugęs Ispanijos ir Italijos vyriausybių vertybinių popierių pajamingumas ir dėl to padidėjęs nerimas dėl euro zonos skolų krizės.
Vakar prasidėjo 2012 m. I ketv. finansinių rezultatų skelbimo maratonas. Po prekybos sesijos pirmoji I ketv. finansinius rezultatus pristatė didžiausia pasaulyje aliuminio gamintoja „Alcoa, Inc.“. Investuotojai teigiamai į juos sureagavo ir bendrovės akcijos poprekybinėje sesijoje brango apie 5 proc. „Alcoa, Inc.“ per ketvirtį gavo 6,006 mlrd. JAV dolerių pajamų, arba 1 proc. daugiau nei prieš metus. Buvo laukta, kad įmonės pajamos sieks 5,77 mlrd. JAV dolerių. Be to, įmonė sugebėjo gauti 94 mln. JAV dolerių grynąjį pelną, nors buvo tikėtasi, kad I ketv. bus nuostolingas. Prekybos sesijos pradžioje „Apple Inc.“ tapo antra bendrove istorijoje po „Microsoft Corporation“, kurios rinkos vertė pasiekė 600 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, vėliau „Apple Inc.“ akcijos pigo 1,22 proc. Palyginimui, per mėnesį bendrovės rinkos vertė išaugo apie 100 mlrd. JAV dolerių, t.y. 20 proc. Didžiausio elektronikos prekių mažmeninės prekybos centrų tinklo „Best Buy Co. Inc.“ akcijos pigo beveik 6 proc., kai iš generalinio direktoriaus pareigų atsistatydino Brian‘as Dunn‘as.
Vakarų Europa
Antradienį Vakarų Europos akcijų indeksai smuko į pastarųjų dvejų mėnesių žemumas. Mažėjo visi nacionaliniai akcijų indeksai išskyrus Islandijos ir Graikijos. Rinkos dalyvių gretose tvyrojo nuogąstavimai dėl pasaulio ekonomikos atsigavimo po to, kai JAV darbo rinkos statistika pasirodė nesanti tokia gera kaip norėtųsi. Toliau nerimauta ir dėl euro zonos skolos likimo ir vengta investuoti į cikliškais laikomų sektorių akcijas. Investuotojai pardavinėjo bankų akcijas, o Stoxx 600 bank indeksas sumažėjo 4,2 proc.
Keletą mėnesių didėjęs, euro zonos „Sentix“ investuotojų pasitikėjimo indeksas balandį smuko daugiau nei tikėtasi. Panašu, kad Europos centrinio banko pinigų injekcijos įkvėptas optimizmas rinkose ima blėsti ir toliau nuogąstaujama dėl euro zonos skolų likimo.
Geriau nei tikėtasi pasirodė Vokietijos eksportas. Per vasarį jis išaugo 1,6 proc., užuot kaip prognozuota smukęs 1,2 proc. Atsvarą prastėjančiai euro zonos ekonominei būklei pavyksta rasti alternatyviose rinkose. Vis dėlto, Europa yra pagrindinė Vokietijos eksporto rinka ir pagrindiniu ekonomikos augimo veiksniu šiemet gali būti šalies vidaus paklausa.
Šiandien rinkose toliau prognozuojamas akcijų indeksų verčių mažėjimas. Augantys Ispanijos ir Italijos vyriausybių vertybinių popierių pajamingumai vėl priminė euro zonos viešųjų finansų bėdas. Pasitikėjimo pasaulio ekonomine plėtra taip pat stinga.
Azija
Šiandien Azijos akcijų indeksai išlaikė kritimo tendenciją, kuri šiuo metu matoma beveik viso pasaulio akcijų rinkose. Honkongo akcijų indeksas Hang Seng krito 1,14 proc., o Japonijos akcijų indekso Nikkei 225 reikšmė sumažėjo 0,78 proc.
Japonija šiandien paskelbė geresnius nei laukta įrengimų užsakymų duomenis. Vasario mėnesį užsakymų skaičius išaugo 8,9 proc., palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2011 m. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, augimas siekė 4,8 proc. Tai teigiamas ženklas, rodantis, kad dideles grynųjų pinigų atsargas sukaupusios Japonijos įmonės pradėjo skirti didesnes sumas kapitalo investicijoms.
Didžiausios Japonijos elektronikos bendrovės „Sony Corp.“ ir „Sharp Corp.“ šiandien paskelbė sumažinančios savo pelno prognozes, tad investuotojai suskubo pardavinėti jų akcijas. „Sony Corp.“ akcijos pigo net 4,5 proc., o „Sharp Corp.“ akcijų kaina sumažėjo 3,2 proc.
Baltijos šalys
Vilniaus ir Rygos akcijų biržų indeksai kilo 0,23 ir 0,21 proc. Tiesa, Talino akcijų biržos indeksas smuko 1,15 proc. Aktyviausiai prekiauta Taline, kur bendra biržos apyvarta sudarė 843 tūkst. eurų. Vilniuje akcijų perleista už 623 tūkst. eurų, o Rygoje – už 32 tūkst. latų. Labiausiai brango „Vilniaus baldų“ ir „Klaipėdos naftos“ akcijos, kai šios bendrovės paskelbė apie planus mokėti didesnius nei tikėtasi dividendus.
Vartotojų kainų indeksas kovo mėnesį Lietuvoje padidėjo 1,0 proc. Kainų augimą skatino kilusios aprangos, maisto produktų ir degalų kainos. Tiesa, aprangos kainų šuolis tebuvo sezoninis pasirodžius naujoms kolekcijoms parduotuvėse ir susirūpinimo nekelia. Tačiau vis kylančios kitų dviejų itin svarbių prekių grupių kainos verčia nerimauti. Tokia tendencija yra ne vien tik Lietuvos, bet ir daugelio ekonomikų problema, kurią sąlygoja platesni rinkos dėsniai.
Nepaisant tokio kainų šuolio kovą, dėl spartaus kainų augimo praėjusiais metais metinė infliacija sumažėjo nuo 3,7 proc. iki 3,6 proc. Ši tendencija gali tęstis ir toliau. Šiemet vidutinė metinė infliacija gali sumažėti nuo 4,1 proc. iki 3,0 proc.
Žaliavos
Antradienį „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje vėl krito ir kelis kartus kaina buvo nusileidusi žemiau 101 JAV dolerio už barelį. Neigiamos įtakos naftos kainai turėjo suprastėjusios nuotaikos finansų rinkose, JAV energetikos administracijos sumažinta naftos paklausos prognozė šiems metams bei pranešimas apie vėl per praėjusią savaitę smarkiai išaugusias JAV naftos atsargas. JAV energetikos administracija tikisi, kad naftos paklausa pasaulyje 2012 m. padidės 0,89 mln. barelių per dieną, arba 0,17 mln. barelių mažiau nei anksčiau tikėtasi. 2013 m. paklausos augimo prognozė sumažinta 70 tūkst. barelių iki 1,3 mln. barelių per dieną. Artimiausiomis dienomis savo prognozes atnaujins ir Tarptautinė Energetikos Agentūra bei OPEC. Veikiausiai jos šiek tiek taip pat sumažins naftos paklausos prognozę. Beje, vakar Amerikos naftos institutas paskelbė, kad žaliavinės naftos atsargos per praėjusią savaitę išaugo net 6,6 mln. barelių. Tai nebe pirmas toks didelis atsargų šuolis pastarosiomis savaitėmis, o jį lemia didesnės naftos importo bei naftos gavybos apimtys. Jeigu panašias tendencijas parodys ir šiandien po pietų pasirodysianti JAV energetikos administracijos ataskaita, tai dar kiek turės neigiamos įtakos kainai. Tiesa, vakar rinką palaikė pranešimai, kad antrasis JAV lėktuvnešis atplaukė į Persijos įlanką bei tai, kad Iranas jau visiškai sustabdė naftos eksportą į Ispaniją. Kol kas akivaizdu, kad kainos palaikymas ties šiek tiek aukščiau 100 JAV dolerių už barelį yra labai stiprus.
Vakar prasidėjo 2012 m. I ketv. finansinių rezultatų skelbimo maratonas. Po prekybos sesijos pirmoji I ketv. finansinius rezultatus pristatė didžiausia pasaulyje aliuminio gamintoja „Alcoa, Inc.“. Investuotojai teigiamai į juos sureagavo ir bendrovės akcijos poprekybinėje sesijoje brango apie 5 proc. „Alcoa, Inc.“ per ketvirtį gavo 6,006 mlrd. JAV dolerių pajamų, arba 1 proc. daugiau nei prieš metus. Buvo laukta, kad įmonės pajamos sieks 5,77 mlrd. JAV dolerių. Be to, įmonė sugebėjo gauti 94 mln. JAV dolerių grynąjį pelną, nors buvo tikėtasi, kad I ketv. bus nuostolingas. Prekybos sesijos pradžioje „Apple Inc.“ tapo antra bendrove istorijoje po „Microsoft Corporation“, kurios rinkos vertė pasiekė 600 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, vėliau „Apple Inc.“ akcijos pigo 1,22 proc. Palyginimui, per mėnesį bendrovės rinkos vertė išaugo apie 100 mlrd. JAV dolerių, t.y. 20 proc. Didžiausio elektronikos prekių mažmeninės prekybos centrų tinklo „Best Buy Co. Inc.“ akcijos pigo beveik 6 proc., kai iš generalinio direktoriaus pareigų atsistatydino Brian‘as Dunn‘as.
Vakarų Europa
Antradienį Vakarų Europos akcijų indeksai smuko į pastarųjų dvejų mėnesių žemumas. Mažėjo visi nacionaliniai akcijų indeksai išskyrus Islandijos ir Graikijos. Rinkos dalyvių gretose tvyrojo nuogąstavimai dėl pasaulio ekonomikos atsigavimo po to, kai JAV darbo rinkos statistika pasirodė nesanti tokia gera kaip norėtųsi. Toliau nerimauta ir dėl euro zonos skolos likimo ir vengta investuoti į cikliškais laikomų sektorių akcijas. Investuotojai pardavinėjo bankų akcijas, o Stoxx 600 bank indeksas sumažėjo 4,2 proc.
Keletą mėnesių didėjęs, euro zonos „Sentix“ investuotojų pasitikėjimo indeksas balandį smuko daugiau nei tikėtasi. Panašu, kad Europos centrinio banko pinigų injekcijos įkvėptas optimizmas rinkose ima blėsti ir toliau nuogąstaujama dėl euro zonos skolų likimo.
Geriau nei tikėtasi pasirodė Vokietijos eksportas. Per vasarį jis išaugo 1,6 proc., užuot kaip prognozuota smukęs 1,2 proc. Atsvarą prastėjančiai euro zonos ekonominei būklei pavyksta rasti alternatyviose rinkose. Vis dėlto, Europa yra pagrindinė Vokietijos eksporto rinka ir pagrindiniu ekonomikos augimo veiksniu šiemet gali būti šalies vidaus paklausa.
Šiandien rinkose toliau prognozuojamas akcijų indeksų verčių mažėjimas. Augantys Ispanijos ir Italijos vyriausybių vertybinių popierių pajamingumai vėl priminė euro zonos viešųjų finansų bėdas. Pasitikėjimo pasaulio ekonomine plėtra taip pat stinga.
Azija
Šiandien Azijos akcijų indeksai išlaikė kritimo tendenciją, kuri šiuo metu matoma beveik viso pasaulio akcijų rinkose. Honkongo akcijų indeksas Hang Seng krito 1,14 proc., o Japonijos akcijų indekso Nikkei 225 reikšmė sumažėjo 0,78 proc.
Japonija šiandien paskelbė geresnius nei laukta įrengimų užsakymų duomenis. Vasario mėnesį užsakymų skaičius išaugo 8,9 proc., palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2011 m. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, augimas siekė 4,8 proc. Tai teigiamas ženklas, rodantis, kad dideles grynųjų pinigų atsargas sukaupusios Japonijos įmonės pradėjo skirti didesnes sumas kapitalo investicijoms.
Didžiausios Japonijos elektronikos bendrovės „Sony Corp.“ ir „Sharp Corp.“ šiandien paskelbė sumažinančios savo pelno prognozes, tad investuotojai suskubo pardavinėti jų akcijas. „Sony Corp.“ akcijos pigo net 4,5 proc., o „Sharp Corp.“ akcijų kaina sumažėjo 3,2 proc.
Baltijos šalys
Vilniaus ir Rygos akcijų biržų indeksai kilo 0,23 ir 0,21 proc. Tiesa, Talino akcijų biržos indeksas smuko 1,15 proc. Aktyviausiai prekiauta Taline, kur bendra biržos apyvarta sudarė 843 tūkst. eurų. Vilniuje akcijų perleista už 623 tūkst. eurų, o Rygoje – už 32 tūkst. latų. Labiausiai brango „Vilniaus baldų“ ir „Klaipėdos naftos“ akcijos, kai šios bendrovės paskelbė apie planus mokėti didesnius nei tikėtasi dividendus.
Vartotojų kainų indeksas kovo mėnesį Lietuvoje padidėjo 1,0 proc. Kainų augimą skatino kilusios aprangos, maisto produktų ir degalų kainos. Tiesa, aprangos kainų šuolis tebuvo sezoninis pasirodžius naujoms kolekcijoms parduotuvėse ir susirūpinimo nekelia. Tačiau vis kylančios kitų dviejų itin svarbių prekių grupių kainos verčia nerimauti. Tokia tendencija yra ne vien tik Lietuvos, bet ir daugelio ekonomikų problema, kurią sąlygoja platesni rinkos dėsniai.
Nepaisant tokio kainų šuolio kovą, dėl spartaus kainų augimo praėjusiais metais metinė infliacija sumažėjo nuo 3,7 proc. iki 3,6 proc. Ši tendencija gali tęstis ir toliau. Šiemet vidutinė metinė infliacija gali sumažėti nuo 4,1 proc. iki 3,0 proc.
Žaliavos
Antradienį „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje vėl krito ir kelis kartus kaina buvo nusileidusi žemiau 101 JAV dolerio už barelį. Neigiamos įtakos naftos kainai turėjo suprastėjusios nuotaikos finansų rinkose, JAV energetikos administracijos sumažinta naftos paklausos prognozė šiems metams bei pranešimas apie vėl per praėjusią savaitę smarkiai išaugusias JAV naftos atsargas. JAV energetikos administracija tikisi, kad naftos paklausa pasaulyje 2012 m. padidės 0,89 mln. barelių per dieną, arba 0,17 mln. barelių mažiau nei anksčiau tikėtasi. 2013 m. paklausos augimo prognozė sumažinta 70 tūkst. barelių iki 1,3 mln. barelių per dieną. Artimiausiomis dienomis savo prognozes atnaujins ir Tarptautinė Energetikos Agentūra bei OPEC. Veikiausiai jos šiek tiek taip pat sumažins naftos paklausos prognozę. Beje, vakar Amerikos naftos institutas paskelbė, kad žaliavinės naftos atsargos per praėjusią savaitę išaugo net 6,6 mln. barelių. Tai nebe pirmas toks didelis atsargų šuolis pastarosiomis savaitėmis, o jį lemia didesnės naftos importo bei naftos gavybos apimtys. Jeigu panašias tendencijas parodys ir šiandien po pietų pasirodysianti JAV energetikos administracijos ataskaita, tai dar kiek turės neigiamos įtakos kainai. Tiesa, vakar rinką palaikė pranešimai, kad antrasis JAV lėktuvnešis atplaukė į Persijos įlanką bei tai, kad Iranas jau visiškai sustabdė naftos eksportą į Ispaniją. Kol kas akivaizdu, kad kainos palaikymas ties šiek tiek aukščiau 100 JAV dolerių už barelį yra labai stiprus.