versija spausdinimui
(0)
Pirmadienio prekyba JAV akcijų biržose pasižymėjo negatyviomis nuotaikomis. Pagrindiniai JAV akcijų indeksai smuko apie 1 proc. Tokią investuotojų reakciją nulėmė prasti darbo rinkos duomenys bei noras pasiimti per pastaruosius kelis mėnesius uždirbtą pelną. Vis daugiau garsių finansų specialistų teigia, kad JAV akcijų rinkai būtų sveika pasikoreguoti 5 – 10 proc.
„AOL Inc.“ akcijos pabrango net 43,32 proc., kai įmonė sutiko parduoti „Microsoft Corp.“ leidimą naudotis 800 patentų. „Microsoft Corp.“ už tai sumokės apie 1 mlrd. JAV dolerių. Tai sudaro apie 40 proc. „AOL Inc.“ rinkos vertės, atsižvelgus į pirmadienio akcijų uždarymo kainą.
Penktadienį buvo paskelbti kovo mėnesio JAV darbo rinkos duomenys. Kovą, palyginti su vasariu, bedarbystė JAV sumažėjo nuo 8,3 iki 8,2 proc. Tai lėmė sumažėjusi JAV darbo jėga, tačiau rinkos dalyvius nuliūdino, kad ne žemės ūkio sektoriuje buvo sukurta vos 120 tūkst. darbo vietų, kai buvo tikėtasi 205 tūkst. Palyginimui vasarį buvo sukurta 240 tūkst. darbo vietų.
Vakarų Europa
Po ilgojo Velykinio savaitgalio šįryt ateities sandoriai Europoje leidžia tikėtis neigiamos indeksų krypties. Investuotojai turėtų sekti vakarykščių JAV rinkų nuosmukiu – čia indeksai mažėjo po paskelbtų prastų darbo rinkos duomenų.
Azija
Šiandien dauguma Azijos akcijų indeksų smuko. Kinijos akcijų indeksas CSI 300 mažėjo labiausiai – 1,25 proc., o Honkongo akcijų indeksas Hang Seng krito 1,11 proc. Investuotojai neigiamai sureagavo į Kinijos užsienio prekybos balanso duomenis bei vakar skelbtą aukštesnę nei laukta infliaciją.
Generalinės muitinės administracijos duomenimis, Kinijos užsienio prekybos balansas kovą buvo teigiamas – perviršis siekė 5,35 mlrd. JAV dolerių. Analitikai laukė deficitinio balanso, bet vos 5,3 proc. tempu augusios importo apimtys ir daugiau nei laukta – 8,9 proc. išaugęs eksportas lėmė perviršį. Sulėtėjęs vidinės paklausos augimas galėtų būti skatinamas mažinamomis bazinėmis palūkanų normomis, tačiau vakar paskelbtas didesnis nei laukta kainų augimas šitą scenarijų gali kuriam laikui atidėti.
Japonijos centrinis bankas kaip ir buvo laukta nepakeitė bazinės palūkanų normos. Sustiprėjusi Japonijos jena šiandien buvo viena pagrindinių priežasčių dėl ko pigo eksportuojančių bendrovių akcijos. „Sony Corp.“ ir „Sharp Corp.“ akcijos pigo 3,5 ir 4,3 proc. atitinkamai.
Baltijos šalys
Penktadienį ir pirmadienį prekyba Baltijos akcijų biržose nevyko. Šiandien prekyba turėtų vykti įprastu režimu. „City service“ pranešė, kad bendrovės akcininkų susirinkimas įvyks balandžio 30 dienų. Bendrovės valdyba siūlo mokėti 0,0666 euro dydžio dividendus vienai akcijai (dividendinis pajamingumas – 3,7 proc.).
Per kovą Estijos vartotojų kainų indekso reikšmė pašoko net 1,0 proc., o metinė infliacija paspartėjo nuo 4,2 proc. iki 4,4 proc. Prie metinio kainų augimo labiausiai prisidėjo namų apyvokos prekių brangimas.
Vidurio ir Rytų Europa
Rusijos centrinis bankas ketvirtą mėnesį iš eilės nepakeitė bazinės palūkanų normos, kuri šiuo metu siekia 8,0 proc. Nors infliacija šiuo metu Rusijoje ir prislopusi, tačiau centrinis bankas atkreipė dėmesį, kad ji gali vėl padidėti dėl didėsiančių tarifų daugeliui reguliuojamų prekių kainų. Atsargiau vykdyti skatinančią politiką verčia ir darbo rinkos būklė, kur nedarbo lygis smuko iki kone visų laikų žemumų. Vasarį jis siekė 6,5 proc.
Žaliavos
Pirmąją šios savaitės dieną „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje krito 0,8 proc. Vienu metu kaina net buvo nusileidusi žemiau 101 JAV dolerio už barelį. Didžiausią įtaką naftos kainai turėjo dar penktadienį paskelbti prastesni nei laukta JAV darbo rinkos pokyčių kovo mėnesį duomenys. Jie perspėja, kad daugiausia naftos suvartojanti ekonomika vis dar negali labiau įsibėgėti. Be to, po truputį slopsta nerimas dėl Irano ir išsivysčiusių Vakarų valstybių priešpriešos – artimiausią šeštadienį Stambule įvyks Irano bei šešių šalių (JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Rusijos ir Kinijos) atstovų susitikimas, kuriame bus aptariama Irano branduolinė politika. Nors tikėtis, kad Iranas įsiklausytų į kitų šalių raginimus nutraukti branduolinio ginklo kūrimo programą, sudėtinga. Visgi vien tai, kad Iranas sutinka sėsti prie bendro derybų stalo su jai oponuojančiomis valstybėmis, padeda mažinti geopolitinę riziką. Artimiausiomis dienomis daugiausia dėmesio investuotojai skirs JAV naftos atsargų ataskaitoms. Tikimasi, kad per praėjusią savaitę žaliavinės naftos atsargos šalyje padidėjo 2,1 mln. barelių. Ateinančiomis dienomis taip pat bus įdomu stebėti, ar naftos kaina gali nusileisti žemiau 100 JAV dolerių ir ar palaikymas ties šia riba bus pakankamas.
„AOL Inc.“ akcijos pabrango net 43,32 proc., kai įmonė sutiko parduoti „Microsoft Corp.“ leidimą naudotis 800 patentų. „Microsoft Corp.“ už tai sumokės apie 1 mlrd. JAV dolerių. Tai sudaro apie 40 proc. „AOL Inc.“ rinkos vertės, atsižvelgus į pirmadienio akcijų uždarymo kainą.
Penktadienį buvo paskelbti kovo mėnesio JAV darbo rinkos duomenys. Kovą, palyginti su vasariu, bedarbystė JAV sumažėjo nuo 8,3 iki 8,2 proc. Tai lėmė sumažėjusi JAV darbo jėga, tačiau rinkos dalyvius nuliūdino, kad ne žemės ūkio sektoriuje buvo sukurta vos 120 tūkst. darbo vietų, kai buvo tikėtasi 205 tūkst. Palyginimui vasarį buvo sukurta 240 tūkst. darbo vietų.
Vakarų Europa
Po ilgojo Velykinio savaitgalio šįryt ateities sandoriai Europoje leidžia tikėtis neigiamos indeksų krypties. Investuotojai turėtų sekti vakarykščių JAV rinkų nuosmukiu – čia indeksai mažėjo po paskelbtų prastų darbo rinkos duomenų.
Azija
Šiandien dauguma Azijos akcijų indeksų smuko. Kinijos akcijų indeksas CSI 300 mažėjo labiausiai – 1,25 proc., o Honkongo akcijų indeksas Hang Seng krito 1,11 proc. Investuotojai neigiamai sureagavo į Kinijos užsienio prekybos balanso duomenis bei vakar skelbtą aukštesnę nei laukta infliaciją.
Generalinės muitinės administracijos duomenimis, Kinijos užsienio prekybos balansas kovą buvo teigiamas – perviršis siekė 5,35 mlrd. JAV dolerių. Analitikai laukė deficitinio balanso, bet vos 5,3 proc. tempu augusios importo apimtys ir daugiau nei laukta – 8,9 proc. išaugęs eksportas lėmė perviršį. Sulėtėjęs vidinės paklausos augimas galėtų būti skatinamas mažinamomis bazinėmis palūkanų normomis, tačiau vakar paskelbtas didesnis nei laukta kainų augimas šitą scenarijų gali kuriam laikui atidėti.
Japonijos centrinis bankas kaip ir buvo laukta nepakeitė bazinės palūkanų normos. Sustiprėjusi Japonijos jena šiandien buvo viena pagrindinių priežasčių dėl ko pigo eksportuojančių bendrovių akcijos. „Sony Corp.“ ir „Sharp Corp.“ akcijos pigo 3,5 ir 4,3 proc. atitinkamai.
Baltijos šalys
Penktadienį ir pirmadienį prekyba Baltijos akcijų biržose nevyko. Šiandien prekyba turėtų vykti įprastu režimu. „City service“ pranešė, kad bendrovės akcininkų susirinkimas įvyks balandžio 30 dienų. Bendrovės valdyba siūlo mokėti 0,0666 euro dydžio dividendus vienai akcijai (dividendinis pajamingumas – 3,7 proc.).
Per kovą Estijos vartotojų kainų indekso reikšmė pašoko net 1,0 proc., o metinė infliacija paspartėjo nuo 4,2 proc. iki 4,4 proc. Prie metinio kainų augimo labiausiai prisidėjo namų apyvokos prekių brangimas.
Vidurio ir Rytų Europa
Rusijos centrinis bankas ketvirtą mėnesį iš eilės nepakeitė bazinės palūkanų normos, kuri šiuo metu siekia 8,0 proc. Nors infliacija šiuo metu Rusijoje ir prislopusi, tačiau centrinis bankas atkreipė dėmesį, kad ji gali vėl padidėti dėl didėsiančių tarifų daugeliui reguliuojamų prekių kainų. Atsargiau vykdyti skatinančią politiką verčia ir darbo rinkos būklė, kur nedarbo lygis smuko iki kone visų laikų žemumų. Vasarį jis siekė 6,5 proc.
Žaliavos
Pirmąją šios savaitės dieną „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje krito 0,8 proc. Vienu metu kaina net buvo nusileidusi žemiau 101 JAV dolerio už barelį. Didžiausią įtaką naftos kainai turėjo dar penktadienį paskelbti prastesni nei laukta JAV darbo rinkos pokyčių kovo mėnesį duomenys. Jie perspėja, kad daugiausia naftos suvartojanti ekonomika vis dar negali labiau įsibėgėti. Be to, po truputį slopsta nerimas dėl Irano ir išsivysčiusių Vakarų valstybių priešpriešos – artimiausią šeštadienį Stambule įvyks Irano bei šešių šalių (JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Rusijos ir Kinijos) atstovų susitikimas, kuriame bus aptariama Irano branduolinė politika. Nors tikėtis, kad Iranas įsiklausytų į kitų šalių raginimus nutraukti branduolinio ginklo kūrimo programą, sudėtinga. Visgi vien tai, kad Iranas sutinka sėsti prie bendro derybų stalo su jai oponuojančiomis valstybėmis, padeda mažinti geopolitinę riziką. Artimiausiomis dienomis daugiausia dėmesio investuotojai skirs JAV naftos atsargų ataskaitoms. Tikimasi, kad per praėjusią savaitę žaliavinės naftos atsargos šalyje padidėjo 2,1 mln. barelių. Ateinančiomis dienomis taip pat bus įdomu stebėti, ar naftos kaina gali nusileisti žemiau 100 JAV dolerių ir ar palaikymas ties šia riba bus pakankamas.