versija spausdinimui
(2)
Lenkija – didžiausia rytinė Europos Sąjungos ekonomika, išsiskyrusi tuo, kad vienintelė išvengė ekonomikos nuosmukio 2009 metais. Kitaip nei kitų Europos Sąjungos narių, Lenkijos BVP ekonomikos krizės kulminacijos metais vis tiek sugebėjo paaugti 1,6 proc.
Tokį išskirtinumą lėmė šalies ekonomikos savybės, kurias kitomis aplinkybėmis veikiausiai būtų buvę galima įvardinti kaip trūkumą. Lenkijos ekonomika yra ganėtinai uždara palyginti su kitomis regiono ekonomikomis, jos eksporto dalis palyginti su BVP sudaro apie 40 proc. (žr. 5 pav.) Tad pasaulio mastu kilę ekonominiai sunkumai turėjo mažiau galimybių pakirsti Lenkijos ūkį. Be to, gana ilgą laiko tarpą Lenkijos ūkis pasižymėjo santykinai silpnesne plėtra palyginti su kitomis regiono valstybėmis (žr. 6 pav.) ir gana dideliu nedarbo lygiu, tad ir ekonominio augimo pokyčiai nebuvo tokie kontrastingi, kaip 2004-2007 metais sparčiai augusiose VRE kaimynėse. Ir trečia, Lenkija turi laisvai plaukiojančią valiutą, kurios nuvertėjimas 2008 metais pagelbėjo jos gamintojų konkurencingumui užsienio rinkose.
Praėjusiais metais Lenkijos ekonomika paaugo 4,3 proc. Visų 2011 metų bėgyje BVP augimo tempas buvo gana tvirtas, stabilus ir kito siauruose 4,2-4,5 proc. rėžiuose. Teigiamai prie plėtros prisidėjo iš esmės visi BVP komponentai pradedant vartojimu, baigiant grynuoju eksportu. Metų pabaigoje ekonomiką slėgti pradėjo blėstantis vartotojų pasitikėjimas ir netvirta darbo rinkos būklė (žr. 7 pav. ir 8 pav.). Privataus vartojimo išlaidų augimas lėtėjo, kartu nusitempdamas ir bendrą vartojimo išlaidų augimo tempą.
Kaip ir daugeliui Europos ekonomikų, kitąmet Lenkijos ūkiui prognozuojamas augimo sulėtėjimas. Ekonomistų prognozės svyruoja 1,5-3,6 proc. ribose, o mes tikimės 2,5 proc. plėtros. Privatus vartojimas veikiausiai liks apribotas dėl nepakankamai gerų darbo rinkos sąlygų. Viešojo sektoriaus išlaidos turėtų augti labai kukliai dėl vyriausybės planų vykdyti fiskalinės konsolidacijos politiką. Paramą ūkis gali jausti iš investicijų pusės. Iš dalies tai turėtų sąlygoti tolesnis Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos įsisavinimas. Kita vertus, šiemet Lenkijoje vyksiantis futbolo čempionatas paskatins viešųjų išlaidų infrastruktūrai augimą, o tuo pačiu lems ir investicijų komponentės didėjimą.
Vidutinė metinė infliacija Lenkijoje 2011 metų gruodį siekė 4,3 proc. palyginti su 2,6 proc. 2010 metų pabaigoje. Kainų augimą lėmė ne tik augusi šalies ekonomika, bet ir išorės veiksniai. Per 2011 metus Lenkijos zloto kursas euro atžvilgiu nusilpo 11 proc., be to, metų pradžioje infliaciją palaikė kilusios kuro ir maisto produktų kainos. Šiemet tikimasi kuklesnio kainų augimo tempo, kurį slopinti turėtų blankesnė vidaus paklausa, stabilizacija žaliavų – kuro ir maisto produktų – rinkose bei palyginamosios bazės efektas, dėl kurio vartotojų kainų indeksas taip pat nebeturėtų augti taip sparčiai.
Lenkijos zlotas yra šiemet labiausiai euro atžvilgiu brangusi valiuta pasaulyje – nuo metų pradžios ji sustiprėjo 9 proc. Tam palankias prielaidas sudarė tiek gerėjusi šalies ekonominė situacija, tiek bendra rinkų kryptis. Tačiau valiutos stiprėjimui netrukus gali ateiti pabaiga. Tikėtina, kad šiemet Lenkijos centrinis bankas gali pasukti lengvesnės pinigų politikos linkme. Bazinė palūkanų norma per 2011 metus buvo padidinta 100 bazinių punktų iki 4,5 proc. (žr. 3 pav.), tačiau artėjantis lėtesnės ekonominės plėtros laikotarpis ir nuosaikesnė infliacija gali iššaukti naują palūkanų normos mažinimo ciklą 2012-aisiais.
Lenkijos vyriausybės skola palyginti su BVP šiuo metu yra viena didžiausių tarp VRE valstybių. 2010 metais ji siekė 54,8 proc. BVP ir buvo pavojingai arti Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP). Europos Komisijos skaičiavimais 2011 metais valstybės skolos ir BVP santykis galėjo priartėti prie 56,7 proc. Praėjusių metų pabaigoje Lenkijos vyriausybė paskelbė apie planus imtis priemonių, kuriomis siekiama valstybės skolą sumažinti iki 47 proc. BVP 2015 metais ir 40 proc. BVP 2020-aisiais. Šaliai, turinčiai antrą pagal dydį skolą Vidurio Rytų Europoje, tokie pokyčiai yra itin reikalingi. Jei numatytų priemonių įgyvendinimas vyks sklandžiai, Lenkija ilgainiui gali pajusi naudą dėl gerinamų skolos reitingų, stiprėjančios valiutos bei atsiversiančių tvirtesnių galimybių narystei euro zonoje. Apie pastarąją nesenai prabilo šalies parlamento viešųjų finansų komiteto vadovas. Kitąmet Lenkija turėtų prisijungti prie valiutos kurso mechanizmo II, nubrėžiančio aiškias ribas, kiek gali svyruoti šalies valiuta. Tai – viena iš sąlygų, reikalingų būsimai narystei euro zonoje. Kaip galima euro įvedimo data buvo nurodyti 2016 metai, argumentuojant tuo, kad norima sulaukti ekonominės stabilizacijos ir pažiūrėti, kaip pinigų sąjungai pasiseks susitvarkyti su šiandienine viešųjų finansų krize. Vis dėlto, Lenkijos visuomenė pasižymi dideliu euro skepticizmu. Tad tokie ir priešingi pasisakymai dar bus dažnai girdimi, ir šaliai reikės įveikti nemažai politinių ir ekonominių kliūčių iki realesnių intencijų jungtis prie bendros Europos pinigų sąjungos.
Akcijų rinka
Varšuvos akcijų birža – pati didžiausia Vidurio Rytų Europos (VRE) regione ir viena iš labiausiai augančių Europoje. 2011 metais Varšuvos biržoje:
• pasiekta 51,6 proc. visos VRE regiono apyvartos;
• kotiruojamų bendrovių kapitalizacija sudarė 44 proc. visų VRE regiono akcijų biržose kotiruojamų bendrovių rinkos vertės;
• pagrindinės akcijų biržos apyvarta sudarė 268,1 mlrd. zlotų (65,4 mlrd. eurų) ir buvo didžiausia per visą biržos gyvavimo laikotarpį (žr. 13 pav.). Palyginimui, Baltijos biržų apyvarta 2011 metais siekė 848 mln. eurų.
• palyginti su 2010 metais, bendra biržos apyvarta išaugo 14 proc.
Varšuvos birža sudaryta iš dviejų dalių – pagrindinės akcijų biržos, kurioje kotiruojamos didelių įmonių akcijos, ir papildomos akcijų biržos „NewConnect“, skirtos smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių akcijoms.
Pagrindiniai Varšuvos biržos indeksai yra WIG ir WIG20, o taip pat mWIG40, sWIG80. WIG – plačiausias biržos indeksas, į kurį įeina visos pagrindinėje biržoje listinguojamos bendrovės, išskyrus užsienietiškas įmones ir investicinius fondus. Indeksą sudaro 352 bendrovės, o jo kapitalizacija siekia apie 220 mlrd. zlotų. WIG20 indeksą sudaro 20 didžiausių Varšuvoje kotiruojamų bendrovių. Šių bendrovių rinkos vertė sudaro apie 147 mlrd. zlotų ir yra apie 20 mlrd. didesnė nei 2011 metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas. Indeksą mWIG40 sudaro 40 vidutinio dydžio kotiruojamos bendrovės, kurių vidutinė rinkos kapitalizacija yra apie 1 mlrd. zlotų. Indeksui sWIG80 priklauso 80 mažų bendrovių, kurių rinkos vertė yra panaši į visų Baltijos akcijų biržose kotiruojamų bendrovių. Varšuvos akcijų birža yra sudariusi socialiai atsakingų bendrovių indeksą RESPECT. Šiuo metu šį indeksą sudaro 23 įmonės.
Iš viso 2011 metų paskutinę dieną Varšuvos akcijų biržose buvo listinguojamos 777 įmonių akcijos (žr. 12 pav.) – 426 pagrindinėje ir 351 papildomoje akcijų biržose. Lenkijos biržoje listinguojamos ne tik vietos, bet ir užsienio įmonių akcijos. Pagrindinėje biržoje jų skaičius siekia kiek daugiau nei 9 proc.
2011 metais Varšuvos akcijų birža buvo lyderė pagal nemažai parametrų:
• pirma pasaulyje pagal kotiruojamų įmonių skaičiaus augimą – jų per metus pagausėjo 33 proc.;
• pirminių viešų akcijų siūlymų (angl. IPO) skaičius siekė 204. Tai – didžiausias skaičius Europoje ir trečias pagal dydį pasaulyje;
• didžioji dalis pirminių viešų akcijų pasiūlymų buvo įgyvendinta papildomoje „NewConnect“ akcijų biržoje – 172.
Šiuo metu biržos tarpininkų skaičius Varšuvos akcijų biržoje siekia 61, tarp kurių yra pasaulyje gerai žinomos finansinės bendrovės arba jų padaliniai: „Nomura International PLC“, „HSBC Bank PLC“, Credit Suisse Securities (Europe Limited)“, „J.P. Morgan Securities Limited“, „Morgan Stanley & Co. International PLC“ ir „Merrill Lynch Inernational“.
Nors vietinių ir užsienio biržos tarpininkų skaičius yra beveik vienodas, užsienio biržos tarpininkų apyvarta sudarė 23 proc. visos Varšuvos akcijų biržos apyvartos. Didelę dalį apyvartos generuoja vietiniai pensijų fondai, kurių turtas siekia beveik 235 mlrd. zlotų. Šių fondų investicijos siekia apie 11 proc. visų kotiruojamų įmonių kapitalizacijos. Dėl Vyriausybės apribojimo investicijoms užsienyje (ne daugiau 5 proc.), Lenkijos pensijų fondai didelę dalį lėšų nukreipia į vietinę rinką. Pensijų fondams investicijoms į akcijas leidžiama skirti iki 40 proc. visų fondų lėšų. Kalbama, kad iki 2020 metų šis limitas gali būti padidintas iki 60 proc. (žr. 14 pav.). Per mėnesį Lenkijos pensijų fondai pritraukia apie 1 mlrd. zlotų., nors 2011 metais įmokų tarifas į pensijų fondus buvo sumažintas nuo 7,3 iki 2,3 proc. Antros pakopos pensijų fondai turi net 15,5 mln. dalyvių.
Varšuvos akcijų birža aktyviai stengiasi pritraukti kuo daugiau ne tik vietinio, bet ir užsienio kapitalo. 2011 metų viduryje vyko VRE regiono IPO rinkodaros renginiai. Juos organizavo Varšuvos akcijų birža ir Lenkijos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas kartu su Lenkijos finansų ministerija. Jų metu maždaug šimtui bendrovių iš Vengrijos, Slovėnijos, Ukrainos, Izraelio ir Lietuvos buvo pristatytos galimybės pritraukti kapitalą Varšuvos akcijų biržoje, šalies ekonomikos ir kapitalo rinkos plėtros galimybės ir planai. Panašaus tipo IPO rinkodaros susitikimai planuojami ir 2012 metų II ketv.
Naujausia Lenkijos privatizavimo programa 2012 -2013 metais turėtų būti patvirtinta artimiausiu metu. Dalis šių bendrovių debiutuos ir Varšuvos akcijų biržoje. 2012 metais Lenkijos finansų ministerija planuoja parduoti valstybės turtą, kurio vertė siekia apie 10 mlrd. zlotų. 2011 metais buvo parduota turto už 25 mlrd. zlotų. Lenkijos finansų ministras teigė, kad 2012–2013 metais 300–400 bendrovių bus visiškai arba dalinai privatizuotos. Planuojama, kad valstybė visiškai privatizuos chemijos pramonės bendroves per ateinančius dvejus metus.
Didelis dėmesys bus skirtas energetikos sektoriaus privatizacijai. Planuojama sujungti vienas didžiausių energetikos įmonių – „Enea“ ir „Energa“. 2012 metų rudenį planuojamas pirminis viešasis „ZE PAK“ akcijų pasiūlymas. Ši bendrovė pagamina apie 8,5 proc. visos Lenkijai reikalingos elektros energijos, o jos turtas siekia apie 4,5 mlrd. zlotų.
2012 metų I pusm. planuojamas pirminis viešasis nekilnojamo turto holdingo „Polski Holding Nieruchomosci“ (PHN) akcijų siūlymas. Šiam holdingui priklauso apie 2,3 mlrd. zlotų vertės nekilnojamas turtas, o per kelis artimiausius metus planuojama investicijoms skirti dar apie 1,9 mlrd. zlotų.
Varšuvos akcijų biržoje galima atrasti ir Baltijos bendrovių akcijas. Šiuo metu Lenkijoje yra kotiruojamos „Avia Solutions Group“, „Agrowill Group“, „Silvano Fashion Group“ ir „Olympic Entertainment Group“ akcijos. „Agrowill Group“, „Silvano Fashion Group“ ir „Olympic Entertainment Group“ akcijos taip pat kotiruojamos ir Baltijos akcijų biržose. Visų trijų akcijų dienos apyvartos Lenkijoje yra gerokai mažesnės nei namų akcijų rinkose (žr. 15 pav.). Pavyzdžiui, per visus 2011 metus Varšuvos akcijų biržoje buvo perleista maždaug 101,6 tūkst. „Olympic Entertainment Group“ akcijų, kai Talino akcijų biržoje maždaug tiek šių akcijų perleidžiama kasdien. Dėl likvidumo skirtumų, skirtingų Lenkijos ir Lietuvos akcijų biržose vyraujančių nuotaikų ir kitų priežasčių listingavimas dvejose biržose leidžia investuotojams pasinaudoti arbitražo galimybe, kai tam tikru laiko momentu tos pačios bendrovės paprastųjų akcijų kainos abejose biržose ženkliai išsiskiria.
5 lentelė. Pagrindinės Lenkijos ir kaimyninių VRE biržų indeksų charakteristikos
Nuo 2011 metų sausio 1 dienos Varšuvos akcijų biržos laikas buvo pratęstas 70 minučių, siekiant prisiderinti prie pagrindinių Europos akcijų biržų darbo laiko. Ilgesnė darbo diena lėmė, kad pagrindinėje akcijų biržoje sandorių skaičius išaugo nuo 12,2 iki 13,9 mln., t.y. 14,2 proc. Lietuvos laiku nepertraukiama prekyba akcijomis Lenkijoje vyksta nuo 10 valandos iki 18 valandos 20 minučių. Vėliau nuo 18 valandos 20 minučių iki 18 valandos 35 minučių vyksta uždarymo aukcionas.
Akcijų rinkos sektoriai
Statybos
Lenkijos statybų sektoriui 2012 metai turėtų būti labai įtempti. Mažėjančios Lenkijos valstybės išlaidos infrastruktūrai, aštri konkurencija ir dėl išaugusių žaliavų kainų mažėjančios pelno maržos – taip galime trumpai apibūdinti pagrindinius veiksnius, lemiančius statybų sektoriaus akcijų kainas pastaruoju metu. 2011 m. statybų sektoriaus indekso WIGCON reikšmė smuko labiausiai iš visų indeksų – beveik 55 proc., tačiau nuo šių metų pradžios sugebėjo padidėti daugiau nei 11 proc.
Verta pastebėti, kad daug Lenkijos statybų bendrovių, kotiruojamų Varšuvos akcijų biržoje, veikia kelių ir geležinkelių statybų sektoriuose. Būtent juose vyksta aršiausia konkurencinė kova. 2011 m. geležinkelių statybų sektorius pasiekė piką – darbų vertė buvo rekordinė ir siekė 3,1 mlrd. zlotų. Prognozuojama, kad 2012 – 2013 m. metinė darbų vertė mažės. 2011-aisiais kelių tiesimui ir atnaujinimui buvo skirta apie 25 mlrd. zlotų, o 2013 m. planuojama skirti beveik perpus mažiau.
Statybų sektoriaus ateitis priklausys nuo Europos Sąjungos struktūrinės paramos biudžeto 2014–2020 metams ir to, kokia suma bus skiriama Lenkijos susisiekimo infrastruktūrai gerinti. Varšuvos biržoje listinguojama bendrovė „Trakcja Tiltra“, kurios viena akcininkių yra „Invalda“ bei keli Lietuvos piliečiai, ypač priklauso nuo kelių ir geležinkelių statybos sektorių, nes iš čia gaunama didžioji dalis bendrovės pajamų. „Trakcja Tiltra“ pavadinimu veikianti bendrovė atsirado pernai metais, kai susijungė lenkiška „Trakcja Polska“ su lietuvių bendrove „Tiltra Group“. 2011 metais „Trakcja Tiltra“ akcijos buvo tarp penkių labiausiai pigusių akcijų pagrindinėje Varšuvos akcijų biržoje. 2011 metais šių akcijų vertė sumažėjo net 83,41 proc.
Didžiausios statybų bendrovės, tokios kaip „Polimex – Mostostal“ ir „Budimex“, turi labiau diversifikuotus užsakymų portfelius. Tiesa, trečia pagal dydį kotiruojama bendrovė „PBG“ daugiau nei trečdalį pajamų gauna iš kelių statybų sektoriaus. Be to, šios bendrovės akcijos po kovo 16 dienos prekybos sesijos bus išbrauktos iš prestižinio WIG20 indekso sudėties. Bent trumpu laikotarpiu tai turėtų neigiamai veikti „PBG“ akcijų kainą.
Finansai
Finansų sektorius Lenkijoje yra puikiai išvystytas, ir pasaulio ekonomikos krizę, kaip ir pats Lenkijos ūkis, jis atlaikė pavyzdingai. Net ir krizės metu didžiausi Lenkijos bankai uždirbo pelnus. Lenkijos bankų sektoriaus rezultatai glaudžiai priklauso nuo šalies ekonomikos situacijos. 2011-ieji buvo labai sėkmingi bankų sektoriui – pelnas išaugo apie 20 proc., o kai kurie bankai uždirbo visų laikų didžiausius metinius pelnus. Tiesa, dauguma analitikų tikisi pajamų ir pelno stabilizavimosi 2012 – 2013 m., grynasis pelnas turėtų augti vidutiniškai apie 5 proc. per metus. Jau 2011 metų IV ketv. rezultatai parodė, kad didėjanti konkurencija pritraukiant lėšas sumažino grynąsias bankų palūkanų maržas. Panašios tendencijos turėtų tęstis ir ateityje. 2013 m. turėtų pradėti galioti Europos Sąjungos mokestis už bankų operacijas, kuris sektoriaus pelną iki mokesčių sumažins apie 3,5 proc.
„PKO Bank Polski“ yra seniausias ir didžiausias bankas Lenkijoje, turintis 16,5 proc. paskolų ir 18,1 proc. indėlių rinkos dalį. „PKO Bank Polski“ rinkos vertė yra didžiausia iš visų Varšuvos akcijų biržoje kotiruojamų bendrovių. Tačiau pagal rinkos vertę nuo „PKO Bank Polski“ nedaug atsilieka ir „Bank Pekao“. Abu šie bankai yra aiškūs sektoriaus lyderiai ir užima beveik 30 proc. visos rinkos. 2010 metais „PKO Bank Polski“ dalyvavo Europos Sąjungos organizuotuose bankų testuose nepalankiausiomis sąlygomis. Banko pirmo lygio kapitalo pakankamumo rodiklis siekė 15,4 proc. ir tai buvo trečias geriausias rezultatas iš 91 banko, dalyvavusio testavime. 2012 m. vasario 28 d. didžiausias Ispanijos bankas „Banco Santander SA“ paskelbė, kad perka „Kredyt Bank“, kurį sujungs su jau turimu „Bank Zachodni“ banku. Po susijungimo tai bus trečias pagal dydį bankas Lenkijoje, kurio turtas turėtų siekti apie 23 mlrd. eurų.
Verta atkreipti dėmesį, kad kotiruojamų Lenkijos bankų vidutinis dividendinis pajamingumas yra didesnis už VRE regiono bankų ir siekia apie 3 proc. 2012 metais didžiausius dividendus iš didelės kapitalizacijos bankų turėtų išmokėti „Bank Pekao“, PKO Bank Polski“ ir „Bank Handlowy“.
Lenkijos bankų akcijų kainų svyravimai 2011 metais buvo kur kas mažesni nei kitų regiono šalių bankų. Pavyzdžiui, nuo 2011-ųjų rugpjūčio iki metų pabaigos Varšuvos biržos bankų indeksas sumažėjo tik apie 11 proc., kai didžiausių VRE regiono bankų „OTP“, „Erste“ ir „Raiffeisen“ akcijų kainos smuko nuo 30 iki 50 proc.
Chemija
2011 metai Lenkijos chemijos pramonei buvo ypač sėkmingi. Tai lėmė atsigaunanti pasaulio ekonomika, didėjantis besivystančių šalių apetitas žaliavoms ir 2011-ųjų pirmoje pusėje žymiai išaugusios žaliavų kainos. Praėjusiais metais įmonės džiaugėsi rekordiškai išaugusiomis pajamomis ir pelnais. Tai atspindėjo ir šio sektoriaus bendrovių akcijų kainos. 2011 m. Varšuvos biržos chemijos sektoriaus indekso WIGCHEM reikšmė išaugo beveik 17 proc.
Lenkijos chemijos pramonės bendrovėms ypač padeda tai, kad Lenkijos vidaus rinka yra viena didžiausių Europoje. Tai ypač aktualu trąšų gamintojams, nes Lenkija yra trečia Europoje pagal dirbamos žemės plotą. Ateityje Lenkijos chemijos bendrovių rezultatai labai priklausys nuo žaliavų kainų ir nuo Europos ekonomikos būklės. Tikėtina, kad šio sektoriaus pelno marža yra pasiekusi piką ir ateityje turėtų mažėti. Pabrėžtinas privalumas, kad Lenkijos chemijos pramonės bendrovės turi mažai skolų. Penkių didžiausių kotiruojamų chemijos pramonės bendrovių skola palyginti su turtu vidutiniškai siekia 16 proc., t.y. beveik tris kartus mažesnė nei 50 didžiausių VRE regiono įmonių vidurkis.
Išaugus chemijos bendrovių akcijų kainoms, Lenkijos vyriausybė ketina 2012 – 2013 metais visiškai privatizuoti visas šio sektoriaus įmones. Dalis didžiausių sektoriaus bendrovių „Zaklady Azotowe w Tarnowie – Moscicach SA“, „Zaklady Azotowe Pulawy SA“, „Ciech SA“, „Zaklady Chemiczne Police SA“ akcijų vis dar priklauso Lenkijos valstybei.
Didžiausia šio sektoriaus bendrovė yra „Synthos SA“. Po kovo 16 dienos prekybos sesijos šios įmonės akcijos pakeis statybų bendrovės „PBG“ akcijas prestižiniame WIG20 indekse. „Synthos SA“ bus pirmoji chemijos pramonės bendrovė, kurios akcijos bus įtrauktos į šio indekso sudėtį. Be to, „Synthos SA“ yra didžiausia sintetinio kaučiuko ir trečia pagal dydį putų polistireno gamintoja Europoje. Pagal plėtrą aktyviausia sektoriuje yra bendrovė „Zaklady Azotowe w Tarnowie – Moscicach SA“, kuri 2011 metais įsigijo 66 proc. „Zaklady Chemiczne Police SA“ ir 40,86 proc. „Zaklady Azotowe Kedzierzyn“ ir dar keletą kitų mažesnių bendrovių. Lėšas šiems įsigijimams bendrovė gavo išplatinusi papildomą akcijų emisiją ir pasiskolinusi iš bankų. Tai leido „Zaklady Azotowe w Tarnowie – Moscicach SA“ tapti didžiausia trąšų gamintoja Lenkijoje ir padidinti įmonių grupės pajamas net apie tris kartus.
Nekilnojamasis turtas
Nekilnojamo turto vystymo bendrovių akcijos, kaip ir statybų bendrovių, buvo vienos iš labiausiai pigusių 2011 metais. Nuo 2012-ųjų pradžios šio sektoriaus akcijų kainų indeksas WIGDEV padidėjo daugiau nei 14 proc. Verta pažymėti, kad šiuo metu nekilnojamojo turto bendrovių akcijos kainuoja vidutiniškai tik apie 57 proc. buhalterinės vertės, tačiau didžiausių sektoriaus bendrovių vidutinis P/E yra neigiamas. Tai reiškia, kad dauguma šio sektoriaus bendrovių dirba nuostolingai. 2012–2013 metais daugumoje VRE regiono šalių prognozuojamas nekilnojamojo turto (NT) kainų mažėjimas. Lėtėjanti VRE (įskaitant ir Lenkijos ekonomiką) plėtra lems ir NT kainų stagnaciją šalyje.
Griežtėjantis bankų skolinimas ir brangstančios medžiagos artimiausiu metu didelių vilčių neatneš nekilnojamojo turto vystymo sektoriui. Geresnius finansinius rezultatus turėtų demonstruoti tos bendrovės, kurios didžiąją dalį projektų įgyvendina Lenkijoje. Viena iš tokių yra „Echo Investment SA“, kuri beveik visus NT projektus plėtoja Lenkijoje. Prognozuojama, kad 2012 – 2013 metais Lenkijoje, priešingai nei kaimyninėse valstybėse, NT kainos turėtų išlikti stabilios. VSE regione NT paklausos mažėjimą lems dėl skolų krizės Europoje lėtėjantis regiono ekonomikos augimas ir griežtėjantis paskolų išdavimas. Bendrovė „Echo Investment SA“ turi daug laisvų lėšų, tad vasario mėnesį supirkinėjo savo akcijas. Buvo supirkta apie 1,7 proc. įstatinio kapitalo. Ateityje galima tikėtis ir dar kelių savų akcijų supirkimų, nes įmonė 2008 metais yra patvirtinusi iki 10 proc. savų akcijų supirkimo programą, kuri galioja iki 2013 metų.
Energetika
Lenkijos energetikos sektoriaus bendrovių rezultatai priklauso nuo šalies ekonomikos būklės, reguliavimo ir žaliavų kainų. Šalies ekonominė situacija tiesiogiai veikia šį sektorių, nes augant ekonomikai, didėja elektros energijos suvartojimas ir atvirkščiai. Elektros energijos kainos privatiems vartotojams Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, yra reguliuojamos. Tad reguliatoriaus sprendimai lemia, kiek pelno iš privačių vartotojų galės uždirbti energetikos bendrovės. Tačiau Lenkijoje ta pati energetikos bendrovė gali ir gaminti, ir perduoti bei skirstyti elektros energiją. Lietuvoje, po energetikos sektoriaus restruktūrizavimo, šios veiklos turi būti atskirtos.
Elektros gamintojų išlaidos žaliavoms sudaro didžiąją dalį pagamintos elektros energijos savikainos. Lenkijoje 86 proc. elektros energijos pagaminama naudojant anglį, tad anglies kaina rinkoje yra labai aktuali energetikos bendrovėms. Pavyzdžiui, „PGE SA“ turi dvi rausvųjų anglių kasyklas, kurios tenkina 68 proc. žaliavų poreikį. Tad didžiausios Lenkijoje komunalinių paslaugų bendrovės „PGE SA“ elektros gamybos sąnaudos yra gerokai mažesnės už vidutines rinkoje. Be to, bendrovė yra mažiau priklausoma nuo žaliavų kainų biržose. Tai atsispindi ir bendrovės pelno maržoje, kuri siekia 33,4 proc. ir yra maždaug dvigubai didesnė nei konkurenčių.
Remiantis 2009 m. duomenimis, elektros energijos suvartojimas vienam žmogui Lenkijoje buvo net 42 proc. mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Lenkijoje vienam žmogui tenka 3,7 MWh sunaudotos elektros energijos, kai ES vidurkis siekia 6,4 MWh. Pagal elektros energijos suvartojimą vienam žmogui Lenkija taip pat atsilieka nuo tokių VRE regiono šalių, kaip Čekija, Bulgarija ir Vengrija. Ilguoju laikotarpiu šis elektros energijos suvartojimo atotrūkis turėtų mažėti. Prognozuojama, kad elektros energija Lenkijoje iki 2014 m. vidutiniškai brangs apie 4 proc. Tokį brangimą turėtų lemti ne tik dėl Lenkijos ekonomikos augimo didėjanti paklausa elektros energijai, bet ir Vokietijos politika atominių jėgainių atžvilgiu. Po Fukušimos avarijos Japonijoje Vokietijos valdžia nusprendė per artimiausius metus uždaryti septynis atominių jėgainių blokus. Tai turėtų gerokai sumažinti elektros energijos importą iš Vokietijos. 2013 metais Europos Sąjunga sumažins CO2 emisijų kvotų skaičių. Tai taip pat turėtų lemti elektros energijos kainos augimą Lenkijoje. Labiausiai CO2 emisijų kvotų skaičiaus sumažėjimas atsilieps toms energetikos ir pramonės bendrovėms, kurios išskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų į aplinką. Pavyzdžiui, didžiausia elektros gamintoja Lenkijoje „PGE SA“ iš ES gaus tik 50 proc. reikalingų CO2 emisijų kvotų, o likusią dalį taršos leidimų turės įsigyti iš kitų bendrovių. Šiuo metu „PGE SA“ perka tik 10 proc. reikalingų CO2 emisijų kvotų. Sumažintos kvotos gali neigiamai paveikti elektros energijos paklausą, nes dalis pramonės gali persikelti į ne Europos Sąjungos šalis, kurios liberaliau žiūri į CO2 emisijų mažinimą.
„PGE SA“ yra didžiausia vertikaliai integruota komunalinių paslaugų bendrovė Lenkijoje. „PGE SA“ tiekia apie 37 proc. visos pagaminamos elektros energijos ir užima net 30 proc. elektros skirstymo rinkos Lenkijoje. Didžiąją dalį bendrovės pajamų sudaro pagamintos elektros energijos pardavimai. Pastaruoju metu bendrovė vykdo veiklos optimizavimą ir išparduoda su tiesiogine veikla nesusijusį turtą. „PGE SA“ turi ambicingus tikslus iki 2020 metų. Bendrovė planuoja patrigubinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir pastatyti du naujus blokus Opole šiluminėje elektros jėgainėje. Lenkijos vyriausybė taip pat įpareigojo bendrovę iki 2035 metų Lenkijoje pastatyti dvi atomines jėgaines. Pirmoji iš jų turi būti pastatyta 2025 metais, o antroji – 2035 metais. Šios programos investicijų vertė turėtų siekti apie 80 mlrd. zlotų. „PGE SA“ dalyvavo ir Visagino atominės elektrinės statybos projekte, tačiau 2011 metų gruodį dalyvavimas buvo sustabdytas.
Be „PGE SA“ Varšuvos akcijų biržoje yra kotiruojamos Čekijos energetikos milžinės „CEZ AS“ akcijos, kurios rinkos vertė siekia daugiau nei 70 mlrd. zlotų. Tai didžiausia bendrovė, kotiruojama Varšuvoje.
11 lentelė. Energetikos sektoriaus akcijų charakteristikos
Informacinės technologijos
Lenkijos informacinių technologijų (IT) sektorius stipriai atsigavo po finansų krizės ir tai lėmė, kad 2011-ieji buvo labai sėkmingi IT sektoriaus bendrovėms. Prognozuojama, kad 2012 – 2016 metais Lenkijos IT rinka augs bent po 10 proc. kasmet. Tiesa, didžiąją dalį IT rinkos vis dar sudaro techninės įrangos pardavimai. Tai atskleidžia, kad Lenkijoje, kaip ir daugelyje VRE regiono šalių, IT rinka nėra subrendusi. Vakarų šalyse didžiausia dalis IT sektoriaus pardavimų atitenka būtent programinei įrangai ir IT paslaugoms. Prognozuojama, kad ateinančius ketverius metus programinės įrangos ir IT paslaugų pardavimų augimas Lenkijoje bus kur kas geresnis nei techninės įrangos pardavimų. Tikimasi, kad artimiausius dvejus metus labiausiai augs užsakymų skaičius valstybės ir pramonės sektoriuose. Europos Sąjungos parama pramonės bendrovių ir valstybinių įstaigų kompiuterizavimui vaidins labai svarbų vaidmenį.
Didžiausia šio sektoriaus bendrovė yra „Asseco Poland SA“, kurios rinkos kapitalizacija siekia daugiau nei 4 mlrd. zlotų. Du trečdalius bendrovės pajamų sudaro programinės įrangos ir IT paslaugų pardavimai. Planuojama, kad įmonių grupės „Asseco Poland SA“ akcijos artimiausiu metu bus listinguojamos ne tik Varšuvos akcijų biržoje, bet ir JAV Nasdaq akcijų biržoje. Taip pat Varšuvos biržoje yra listinguojamos ir trys „Asseco Poland SA“ dukterinės bendrovės, kurios yra tarp 10 didžiausių IT bendrovių Varšuvos biržoje. „Asseco Poland SA“ aktyviai stengiasi plėstis net tik organiškai, bet ir įsigydama kitas IT bendroves. 2010 m. buvo įsigytos Izraelio, Vengrijos, Turkijos ir Ispanijos bendrovės. 2012-ųjų vasario 22 dieną „Asseco Poland SA“ pateikė oficialų pasiūlymą įsigyti iki 100 proc. „Sygnity SA“ akcijų. Už 100 proc. „Sygnity SA“ akcijų „Asseco Poland“ ketina sumokėti 250 mln. zlotų. Tiesa, didžiausi „Sygnity SA“ akcininkai mano, kad pasiūlyta akcijų pirkimo kaina (21 zlotas už paprastąją vardinę „Sygnity SA“ akciją) yra per maža ir oficialūs siūlymas nebus sėkmingas.
12 lentelė. Informacinių technologijų sektoriaus akcijų charakteristikos
Žiniasklaida
Žiniasklaidos sektoriaus bendrovių rezultatų ir Lenkijos ekonomikos būklės koreliacija vis mažėja. Vis labiau šis sektorius tampa priklausomu nuo bendros Europos regiono ekonomikos. Tą ypač atskleidė paskutinis 2011 metų ketvirtis, kai reklamos rinka, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, susitraukė 3,7 proc., nors Lenkijos ekonomika augo 4,3 proc.
2012 metais reklamos rinkai didžiausią įtaką turės trys veiksniai: Europos futbolo čempionatas, zloto kursas ir Europos regiono šalių, ypač euro zonos, ekonomikos būklė. Skolų krizė euro zonoje ir buvo pagrindinis kaltininkas, kuris lėmė reklamos rinkos susitraukimą. Šiuo metu apie 30-40 proc. visų reklamai skirtų lėšų ateina iš užsienio, o televizijos reklamos srityje šis santykis siekia net apie 50 proc. Daugumą šių reklamai skirtų lėšų skiria didelės Europos ir JAV bendrovės. Šios bendrovės reklamos biudžetus tvirtina visam regionui, tad esant netvariai Europos ekonominei būklei, išlaidos reklamai sumažėjo ir Lenkijoje. Tiesa, šiokia tokia atsvara esti vis dar silpnoka Lenkijos valiuta. Užsienio bendrovės reklamos biudžetus tvirtina JAV doleriais arba eurais, tad Lenkijos zloto vertei sumenkus, atitinkamai išauga ir išlaidos reklamai zlotais. Situaciją reklamos rinkoje turėtų pagerinti šiais metais Lenkijoje ir Ukrainoje vyksiantis Europos futbolo čempionatas. Tikimasi, kad jis padidins reklamos rinkos pajamas maždaug 2 proc.
Didžiausią naudą iš Europos futbolo čempionato turėtų patirti „Cyfrowy Polsat SA“, kuriam priklauso čempionato varžybų transliavimo teisės. Taip pat 63 proc. šios bendrovės pajamų yra gaunama iš mokamos televizijos, tad bendrovės pajamos kiek mažiau priklauso nuo reklamos rinkos tendencijų, o labiau nuo vidaus paklausos.
Rizikingiausios iš žiniasklaidos bendrovių akcijų yra „Agora SA“. Čia 83 proc. EBITDA yra uždirbama iš spausdintinės reklamos, kuri yra labai cikliška ir jautriai reaguoja į bendras reklamos rinkos tendencijas. Be to, spausdintinės reklamos rinka išgyvena technologinius pokyčius, nes vis daugiau reklamos persikelia į virtualią erdvę.
Nafta ir dujos
Europos naftos perdirbimo sektorius šiuo metu išgyvena prastus laikus dėl smarkiai kritusių perdirbimo maržų ir degalų paklausos pokyčių. Vien 2011 metais Europoje buvo uždaryta virš 10 naftos perdirbimo gamyklų. Naftos perdirbėjų situaciją sunkina tai, kad naftos produktų paklausa Europos regione išlieka silpnoka. Europoje vis didėjant dyzelinių automobilių skaičiui, taip pat didėja ir dyzelinio kuro suvartojimas. Jau dabar daugiau nei pusė automobilių Europoje yra dyzeliniai. Naftos perdirbėjams lanksčiai persiorientuoti pagal degalų paklausos pokyčius nepavyksta dėl technologijos ypatybių. Bendrovė turi išleisti daug lėšų technologijų pakeitimams, kad pasikeistų šiuo metu gaminamų dyzelio ir benzino proporcijos.
Didžiausios Lenkijos naftos ir dujų sektoriaus bendrovės „Polski Koncern Naftowy SA“ ir „Grupa Lotos SA“ didžiąją dalį pajamų gauna būtent iš naftos perdirbimo. Vengrijos bendrovė „MOL Hungarian Oil and Gas PLC“ iš naftos perdirbimo gauna apie trečdalį pajamų. Šiokį tokį palengvėjimą naftos perdirbėjams suteiks didžiausios Europoje nepriklausomos naftos perdirbėjos „Petroplus“ kreipimasis dėl apsaugos nuo kreditorių. Bendrovė uždarė tris iš penkių savo naftos perdirbimo gamyklų Europoje. Šios „Petroplus“ gamyklos per dieną sugebėdavo perdirbti apie 2 proc. viso Europoje perdirbamo naftos kiekio. Tačiau Europoje vis dar jaučiamas per didelis naftos perdirbimo gamyklų skaičius ir artimiausiais metais jų vis dar bus uždaroma.
Didžiausios Lenkijos naftos ir dujų sektoriaus bendrovės yra puikiai pažįstamos lietuviams. Didžiausiai Lenkijos naftos perdirbimo bendrovei „Polski Koncern Naftowy SA“ priklauso „Orlen Lietuva“. Taip pat šiuo metu bendrovei Lietuvoje priklauso „Orlen“ ir „Ventus“ degalinių tinklai.
Kitas didelis naftos koncernas „Grupa Lotos SA“ Lietuvoje netiesiogiai valdo bendroves „Geonafta“, „Minijos nafta“, „Genčių nafta“, „Manifoldas“ ir „Naftos gavyba“. „Grupa Lotos SA“ didžiąją dalį pajamų gauna iš naftos perdirbimo, tačiau yra ir naftos išgavėja. Paskutiniu metu bendrovė pradėjo aktyviai investuoti į skalūnų dujų žvalgybą Lenkijoje ir Lietuvoje. Planuojama, kad „Grupa Lotos SA“ šioms žvalgyboms Lietuvoje gali išleisti nuo 10 iki 50 mln. litų.
„Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo SA“ („PGNiG“) yra didžiausias gamtinių dujų koncernas Lenkijoje. Beveik trys ketvirtadaliai šios įmonės akcijų priklauso Lenkijos valstybei. Pastaruoju metu „PGNiG“ jaučia didelį valstybės spaudimą dėl dviejų dalykų. Pirma, Lenkijos vyriausybė nori liberalizuoti gamtinių dujų rinką Lenkijoje ir taip padidinti konkurenciją joje. To vyriausybė sieks įvesdama papildomus mokesčius gamtinių dujų rinkoje. Antra, „PGNiG“ yra verčiama įsigyti kitos sektoriaus bendrovės „Grupa Lotos SA“ akcijų ir kartu su ja žvalgytis skalūninių dujų išteklių.
Taip pat Varšuvos akcijų biržoje yra kotiruojamos vienos iš didžiausių VRE regiono naftos ir dujų koncerno „MOL Hungarian Oil and Gas PLC“ akcijos. Ši bendrovė naftą ir dujas išgauna net 13-oje šalių, o jas perdirba septyniose.
Šiais metais didelių dividendų galima tikėtis iš bendrovės „Polski Koncern Naftowy SA“, kuri planuoja mokėti dividendus po trejų metų pertraukos. Įmonė turi sukaupusi daug laisvų lėšų, o pagrindiniai dideli projektai yra jau užbaigti. Tikimasi, kad ši bendrovė mokės apie 6 – 7 proc. dydžio dividendus. „MOL Hungarian Oil and Gas PLC“ turėtų išmokėti apie 4 proc. siekiančius dividendus. Dalis bendrovės akcijų vis dar priklauso Vengrijos valstybei, kuri, kaip ir Lietuva, biudžeto skyles šiais metais stengsis kamšyti išsimokėdama didelius dividendus iš valstybinių bendrovių.
Maisto produktai
Maisto produktų sektoriaus bendrovių rezultatai labai priklauso nuo žemės ūkio žaliavų rinkos kainų. 2011 metais žaliavų kainos buvo sukeltos/kilstelėjusios, tad žemės ūkio bendrovių pelnai buvo labai solidūs. Tačiau aukštos kainos neigiamai veikė tas įmones, kurios iš žemės ūkio produktų gamina maistą ir gėrimus. Šie veiksniai turėtų ir toliau tiesiogiai veikti sektoriaus bendrovių finansinius rezultatus.
Įdomu tai, kad dvi didžiausios pagal rinkos vertę maisto sektoriaus bendrovės Varšuvos akcijų biržoje yra iš Ukrainos. Didžiausia iš jų yra „Kernel Holding SA“, kuri beveik visas pajamas uždirba iš grūdų ir saulėgrąžų aliejaus pardavimų. Tai – didžiausia ukrainietiška žemės ūkio bendrovė. Įmonė aktyviai plečiasi įsigydama kitas bendroves. Per artimiausius metus „Kernel Holding SA“ įmonių įsigijimams ketina išleisti apie 300 mln. JAV dolerių. Antra pagal dydį šio sektoriaus bendrovė Varšuvos akcijų biržoje yra kita Ukrainos bendrovė „Astarta Holding NV“. Ji apie 65 proc. visų pajamų uždirba iš cukraus pardavimų. Abiems Ukrainos bendrovėms 2011 metai buvo labai sėkmingi.
„Wawel SA“ yra viena seniausių konditerinių produktų gamintoja Lenkijoje. Savo produkcijos asortimentu ši bendrovė primena Lietuvoje veikiančias bendroves „Rūta“ ir „Vilniaus pergalė“.
„Kofola SA“ yra viena didžiausių gaiviųjų gėrimų gamintojų CRE regione. Jos pajamos siekia apie 1,5 mlrd. zlotų. Iš šiai bendrovei priklausančių prekinių ženklų lietuviams labiausiai yra žinomi arbata „Pickwool“ ir gaiviųjų gėrimų koncentratai „Jupi“.
Neseniai Lenkijos maisto pramonę sudrebino skandalas, kuomet kai kurios bendrovės, ypač mėsos perdirbimo įmonės, naudojo pigesnę druską, skirtą chemijos pramonei. Lenkijos centrinė sanitarinė inspekcija nurodė patikrinti keliasdešimt tūkstančių maisto perdirbimo ir gamybos bendrovių. Trumpuoju laikotarpiu tai turėtų neigiamai veikti šio sektoriaus Lenkijos bendrovių pardavimus tiek vietinėje rinkoje, tiek ir eksporto rinkose.
Pagrindinės medžiagos
Lenkija gali didžiuotis pagrindiniame medžiagų sektoriuje turėdama labai stambias bendroves, kurios yra strategiškai svarbios Lenkijos ekonomikai ir yra vienos didžiausių Europoje. Šio sektoriaus bendrovių finansiniai rezultatai tiesiogiai priklauso nuo žaliavų kainų pasaulio rinkose.
„KGHM Polska Miedz SA“ yra viena iš didžiausių CRE regiono vario ir sidabro kasybos ir gavybos bendrovė. Tačiau „KGHM Polska Miedz SA“ priklauso ir ne su tiesiogine veikla susijusių bendrovių. 2011 metais „KGHM Polska Miedz SA“ pardavė turėtas telekomunikacijų bendrovių „Polkomtel SA“ ir „Dialog SA“akcijas. „KGHM Polska Miedz SA“ yra labai svarbi strateginė Lenkijos bendrovė. 2011 metais bendrovė uždirbo didžiausią visų laikų grynąjį pelną – 11,3 mlrd. zlotų. Tokio dydžio pelnas atitiktų maždaug trečdalį 2012 metams numatomo Lietuvos biudžeto pajamų. Tokius puikius finansinius rezultatus lėmė didžiausios per paskutinius 30 metų sidabro kainos ir iki rekordinių aukštumų 2011 metų I pusm. pakilusios vario kainos. „KGHM Polska Miedz SA“ yra patvirtinusi labai įdomią dividendų politiką. Jei bendrovės pelnas yra iki 700 mln. zlotų, dividendai nėra mokami. Jei metinis pelnas yra nuo 700 mln. iki 1,7 mlrd. zlotų, bendrovė gali išmokėti nuo 200 iki 700 mln. zlotų. Jei metinis pelnas yra nuo 1,7 iki 3,7 mlrd. zlotų, ji išmoka nuo 700 mln. iki 1,9 mlrd. zlotų dividendais. Jei „KGHM Polska Miedz SA“ pelnas viršytų 3,7 mlrd. zlotų, būtų išmokami didesni nei 1,9 mlrd. zlotų dividendai. Nuo 2004 metų „KGHM Polska Miedz SA“ pastoviai mokėjo dividendus, kuriems vidutiniškai skirdavo beveik 62 proc. uždirbto metinio pelno.
„Jastrzebska Spolka Weglowa SA“, didžiausia anglių kasybos bendrovė Europos Sąjungoje, šiais metais taip pat turėtų nudžiuginti dividendais. Lenkijos ekonomikos ministras išreiškė norą, kad dividendais būtų paskirstyta 30 proc. 2011 metų pelno. Tikimasi, kad 2012 metais anglių paklausa turėtų mažėti dėl Kinijos ir kitų didelių pasaulio šalių ekonomikų sulėtėjimo. Tai turėtų neigiamai atsispindėti ir „Jastrzebska Spolka Weglowa SA“ finansiniuose rezultatuose. Kitos trys didžiausios sektoriaus bendrovės taip pat yra anglių kasybos įmonės.
Telekomunikacijos
Lenkijos telekomunikacijų rinką galime apibūdinti taip – vienas didelis rinkos žaidėjas ir daug vidutinių ir smulkių bendrovių. Tokia rinkos situacija labai primena Lietuvos rinką, kur „TEO“ užima labai didelę rinkos dalį. Lenkijoje „TEO“ atitikmuo yra įmonių grupė „Telekomunikacja Polska“. Antros pagal dydį Lenkijos telekomunikacijų įmonės „Netia“, kuri kotiruojama Varšuvos akcijų biržoje, rinkos vertė yra net dešimt kartų mažesnė už „Telekomunikacja Polska“. Pastaroji įmonė turėdama geriausiai išvystytą telekomunikacijų infrastruktūrą, už fiksuotas didmenines kainas leidžia ja naudotis ir kitoms telekomunikacijų bendrovėms. Kaip Lietuvoje, taip ir Lenkijoje, fiksuoto ryšio klientų skaičius stabiliai mažėja, o mobiliojo ryšio rinkoje vyksta arši konkurencija. Tiesa, mobiliojo ryšio rinkoje pelno maržų mažėjimas sulėtėjo, nes didžioji dalis bendrovių pradėjo labiau orientuotis į paslaugų kokybę, o ne į mažesnę jų kainą.
Iš visų telekomunikacijų indeksą sudarančių bendrovių pastovius dividendus moka tik „Telekomunikacja Polska“. Bendrovė 1,5 zloto dydžio dividendus akcijai mokėjo nuo 2008-ųjų ir tai planuoja daryti artimiausiais metais. Taip pat 2011 m. įmonė pradėjo savų akcijų supirkimo programą, kurios vertė yra 800 mln. zlotų. Pernai savų akcijų buvo supirkta už 200 mln. zlotų. Paskutiniais metais „Telekomunikacja Polska“ jaučia padidėjusį spaudimą iš Europos ir Lenkijos priežiūros įstaigų dėl dominuojančios padėties rinkoje. 2011 metais Europos komisija bendrovei „Telekomunikacja Polska“ skyrė 127 mln. eurų baudą, o Lenkijos konkurencijos tarnyba skyrė apie 100 mln. zlotų baudą. Bendrovė ilgą laiką buvo įsivėlusi į teisminius ginčus su Danijos telekomunikacijų bendrove „DPTG“ dėl šviesolaidinių kabelių tiesimo darbų 1991 metais. 10 metų trukę teisminiai ginčai buvo baigti 2012-ųjų sausį, kai „Telekomunikacja Polska“ sutiko sumokėti 550 mln. zlotų kompensaciją „DPTG“. 2008 metais elektroninių ryšių tarnyba ketino įmonių grupę „Telekomunikacja Polska“ suskaidyti į kelias nesusijusias bendroves, siekiant padidinti konkurenciją telekomunikacijų sektoriuje. Tiesa, šių planų buvo atsisakyta, kai abii organizacijos pasirašė taip vadinamą „supratingumo memorandumą“.
2011 metais vyko aktyvi telekomunikacijų rinkos konsolidacija, o dideliu apetitu įsigyti konkurentus išsiskyrė bendrovė „Netia“. Pernai ši įmonė įsigijo dvi konkurentes - „Telefon Dialog S.A.“ ir „Crowley Data Poland LLC“. Tam „Netia“ išleido šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. zlotų. Be šių didesnių įsigijimų įmonė įgijo keletą smulkių interneto tiekėjų. Taip pat bendrovė yra pareiškusi norą įsigyti dalį bendrovių „Exatel“ ir „TK Telekom“ akcijų. Šias įmones ketinama visiškai privatizuoti artimiausiu metu. Iki 2013 metų „Netia“ ketina padidinti fiksuoto interneto ryšio rinkos dalį Lenkijoje nuo 11,5 iki 20 proc.
Šaltiniai: Bloomberg, kotiruojamos įmonės ir „Finasta“
Rūta Medaiskytė
Makroekonomistė
Žilvinas Speteliūnas
Finansų maklerio asistentas
AB bankas „Finasta“
Tokį išskirtinumą lėmė šalies ekonomikos savybės, kurias kitomis aplinkybėmis veikiausiai būtų buvę galima įvardinti kaip trūkumą. Lenkijos ekonomika yra ganėtinai uždara palyginti su kitomis regiono ekonomikomis, jos eksporto dalis palyginti su BVP sudaro apie 40 proc. (žr. 5 pav.) Tad pasaulio mastu kilę ekonominiai sunkumai turėjo mažiau galimybių pakirsti Lenkijos ūkį. Be to, gana ilgą laiko tarpą Lenkijos ūkis pasižymėjo santykinai silpnesne plėtra palyginti su kitomis regiono valstybėmis (žr. 6 pav.) ir gana dideliu nedarbo lygiu, tad ir ekonominio augimo pokyčiai nebuvo tokie kontrastingi, kaip 2004-2007 metais sparčiai augusiose VRE kaimynėse. Ir trečia, Lenkija turi laisvai plaukiojančią valiutą, kurios nuvertėjimas 2008 metais pagelbėjo jos gamintojų konkurencingumui užsienio rinkose.
Praėjusiais metais Lenkijos ekonomika paaugo 4,3 proc. Visų 2011 metų bėgyje BVP augimo tempas buvo gana tvirtas, stabilus ir kito siauruose 4,2-4,5 proc. rėžiuose. Teigiamai prie plėtros prisidėjo iš esmės visi BVP komponentai pradedant vartojimu, baigiant grynuoju eksportu. Metų pabaigoje ekonomiką slėgti pradėjo blėstantis vartotojų pasitikėjimas ir netvirta darbo rinkos būklė (žr. 7 pav. ir 8 pav.). Privataus vartojimo išlaidų augimas lėtėjo, kartu nusitempdamas ir bendrą vartojimo išlaidų augimo tempą.
Kaip ir daugeliui Europos ekonomikų, kitąmet Lenkijos ūkiui prognozuojamas augimo sulėtėjimas. Ekonomistų prognozės svyruoja 1,5-3,6 proc. ribose, o mes tikimės 2,5 proc. plėtros. Privatus vartojimas veikiausiai liks apribotas dėl nepakankamai gerų darbo rinkos sąlygų. Viešojo sektoriaus išlaidos turėtų augti labai kukliai dėl vyriausybės planų vykdyti fiskalinės konsolidacijos politiką. Paramą ūkis gali jausti iš investicijų pusės. Iš dalies tai turėtų sąlygoti tolesnis Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos įsisavinimas. Kita vertus, šiemet Lenkijoje vyksiantis futbolo čempionatas paskatins viešųjų išlaidų infrastruktūrai augimą, o tuo pačiu lems ir investicijų komponentės didėjimą.
Vidutinė metinė infliacija Lenkijoje 2011 metų gruodį siekė 4,3 proc. palyginti su 2,6 proc. 2010 metų pabaigoje. Kainų augimą lėmė ne tik augusi šalies ekonomika, bet ir išorės veiksniai. Per 2011 metus Lenkijos zloto kursas euro atžvilgiu nusilpo 11 proc., be to, metų pradžioje infliaciją palaikė kilusios kuro ir maisto produktų kainos. Šiemet tikimasi kuklesnio kainų augimo tempo, kurį slopinti turėtų blankesnė vidaus paklausa, stabilizacija žaliavų – kuro ir maisto produktų – rinkose bei palyginamosios bazės efektas, dėl kurio vartotojų kainų indeksas taip pat nebeturėtų augti taip sparčiai.
Lenkijos zlotas yra šiemet labiausiai euro atžvilgiu brangusi valiuta pasaulyje – nuo metų pradžios ji sustiprėjo 9 proc. Tam palankias prielaidas sudarė tiek gerėjusi šalies ekonominė situacija, tiek bendra rinkų kryptis. Tačiau valiutos stiprėjimui netrukus gali ateiti pabaiga. Tikėtina, kad šiemet Lenkijos centrinis bankas gali pasukti lengvesnės pinigų politikos linkme. Bazinė palūkanų norma per 2011 metus buvo padidinta 100 bazinių punktų iki 4,5 proc. (žr. 3 pav.), tačiau artėjantis lėtesnės ekonominės plėtros laikotarpis ir nuosaikesnė infliacija gali iššaukti naują palūkanų normos mažinimo ciklą 2012-aisiais.
Lenkijos vyriausybės skola palyginti su BVP šiuo metu yra viena didžiausių tarp VRE valstybių. 2010 metais ji siekė 54,8 proc. BVP ir buvo pavojingai arti Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP). Europos Komisijos skaičiavimais 2011 metais valstybės skolos ir BVP santykis galėjo priartėti prie 56,7 proc. Praėjusių metų pabaigoje Lenkijos vyriausybė paskelbė apie planus imtis priemonių, kuriomis siekiama valstybės skolą sumažinti iki 47 proc. BVP 2015 metais ir 40 proc. BVP 2020-aisiais. Šaliai, turinčiai antrą pagal dydį skolą Vidurio Rytų Europoje, tokie pokyčiai yra itin reikalingi. Jei numatytų priemonių įgyvendinimas vyks sklandžiai, Lenkija ilgainiui gali pajusi naudą dėl gerinamų skolos reitingų, stiprėjančios valiutos bei atsiversiančių tvirtesnių galimybių narystei euro zonoje. Apie pastarąją nesenai prabilo šalies parlamento viešųjų finansų komiteto vadovas. Kitąmet Lenkija turėtų prisijungti prie valiutos kurso mechanizmo II, nubrėžiančio aiškias ribas, kiek gali svyruoti šalies valiuta. Tai – viena iš sąlygų, reikalingų būsimai narystei euro zonoje. Kaip galima euro įvedimo data buvo nurodyti 2016 metai, argumentuojant tuo, kad norima sulaukti ekonominės stabilizacijos ir pažiūrėti, kaip pinigų sąjungai pasiseks susitvarkyti su šiandienine viešųjų finansų krize. Vis dėlto, Lenkijos visuomenė pasižymi dideliu euro skepticizmu. Tad tokie ir priešingi pasisakymai dar bus dažnai girdimi, ir šaliai reikės įveikti nemažai politinių ir ekonominių kliūčių iki realesnių intencijų jungtis prie bendros Europos pinigų sąjungos.
Akcijų rinka
Varšuvos akcijų birža – pati didžiausia Vidurio Rytų Europos (VRE) regione ir viena iš labiausiai augančių Europoje. 2011 metais Varšuvos biržoje:
• pasiekta 51,6 proc. visos VRE regiono apyvartos;
• kotiruojamų bendrovių kapitalizacija sudarė 44 proc. visų VRE regiono akcijų biržose kotiruojamų bendrovių rinkos vertės;
• pagrindinės akcijų biržos apyvarta sudarė 268,1 mlrd. zlotų (65,4 mlrd. eurų) ir buvo didžiausia per visą biržos gyvavimo laikotarpį (žr. 13 pav.). Palyginimui, Baltijos biržų apyvarta 2011 metais siekė 848 mln. eurų.
• palyginti su 2010 metais, bendra biržos apyvarta išaugo 14 proc.
Varšuvos birža sudaryta iš dviejų dalių – pagrindinės akcijų biržos, kurioje kotiruojamos didelių įmonių akcijos, ir papildomos akcijų biržos „NewConnect“, skirtos smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių akcijoms.
Pagrindiniai Varšuvos biržos indeksai yra WIG ir WIG20, o taip pat mWIG40, sWIG80. WIG – plačiausias biržos indeksas, į kurį įeina visos pagrindinėje biržoje listinguojamos bendrovės, išskyrus užsienietiškas įmones ir investicinius fondus. Indeksą sudaro 352 bendrovės, o jo kapitalizacija siekia apie 220 mlrd. zlotų. WIG20 indeksą sudaro 20 didžiausių Varšuvoje kotiruojamų bendrovių. Šių bendrovių rinkos vertė sudaro apie 147 mlrd. zlotų ir yra apie 20 mlrd. didesnė nei 2011 metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas. Indeksą mWIG40 sudaro 40 vidutinio dydžio kotiruojamos bendrovės, kurių vidutinė rinkos kapitalizacija yra apie 1 mlrd. zlotų. Indeksui sWIG80 priklauso 80 mažų bendrovių, kurių rinkos vertė yra panaši į visų Baltijos akcijų biržose kotiruojamų bendrovių. Varšuvos akcijų birža yra sudariusi socialiai atsakingų bendrovių indeksą RESPECT. Šiuo metu šį indeksą sudaro 23 įmonės.
Iš viso 2011 metų paskutinę dieną Varšuvos akcijų biržose buvo listinguojamos 777 įmonių akcijos (žr. 12 pav.) – 426 pagrindinėje ir 351 papildomoje akcijų biržose. Lenkijos biržoje listinguojamos ne tik vietos, bet ir užsienio įmonių akcijos. Pagrindinėje biržoje jų skaičius siekia kiek daugiau nei 9 proc.
2011 metais Varšuvos akcijų birža buvo lyderė pagal nemažai parametrų:
• pirma pasaulyje pagal kotiruojamų įmonių skaičiaus augimą – jų per metus pagausėjo 33 proc.;
• pirminių viešų akcijų siūlymų (angl. IPO) skaičius siekė 204. Tai – didžiausias skaičius Europoje ir trečias pagal dydį pasaulyje;
• didžioji dalis pirminių viešų akcijų pasiūlymų buvo įgyvendinta papildomoje „NewConnect“ akcijų biržoje – 172.
Šiuo metu biržos tarpininkų skaičius Varšuvos akcijų biržoje siekia 61, tarp kurių yra pasaulyje gerai žinomos finansinės bendrovės arba jų padaliniai: „Nomura International PLC“, „HSBC Bank PLC“, Credit Suisse Securities (Europe Limited)“, „J.P. Morgan Securities Limited“, „Morgan Stanley & Co. International PLC“ ir „Merrill Lynch Inernational“.
Nors vietinių ir užsienio biržos tarpininkų skaičius yra beveik vienodas, užsienio biržos tarpininkų apyvarta sudarė 23 proc. visos Varšuvos akcijų biržos apyvartos. Didelę dalį apyvartos generuoja vietiniai pensijų fondai, kurių turtas siekia beveik 235 mlrd. zlotų. Šių fondų investicijos siekia apie 11 proc. visų kotiruojamų įmonių kapitalizacijos. Dėl Vyriausybės apribojimo investicijoms užsienyje (ne daugiau 5 proc.), Lenkijos pensijų fondai didelę dalį lėšų nukreipia į vietinę rinką. Pensijų fondams investicijoms į akcijas leidžiama skirti iki 40 proc. visų fondų lėšų. Kalbama, kad iki 2020 metų šis limitas gali būti padidintas iki 60 proc. (žr. 14 pav.). Per mėnesį Lenkijos pensijų fondai pritraukia apie 1 mlrd. zlotų., nors 2011 metais įmokų tarifas į pensijų fondus buvo sumažintas nuo 7,3 iki 2,3 proc. Antros pakopos pensijų fondai turi net 15,5 mln. dalyvių.
Varšuvos akcijų birža aktyviai stengiasi pritraukti kuo daugiau ne tik vietinio, bet ir užsienio kapitalo. 2011 metų viduryje vyko VRE regiono IPO rinkodaros renginiai. Juos organizavo Varšuvos akcijų birža ir Lenkijos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas kartu su Lenkijos finansų ministerija. Jų metu maždaug šimtui bendrovių iš Vengrijos, Slovėnijos, Ukrainos, Izraelio ir Lietuvos buvo pristatytos galimybės pritraukti kapitalą Varšuvos akcijų biržoje, šalies ekonomikos ir kapitalo rinkos plėtros galimybės ir planai. Panašaus tipo IPO rinkodaros susitikimai planuojami ir 2012 metų II ketv.
Naujausia Lenkijos privatizavimo programa 2012 -2013 metais turėtų būti patvirtinta artimiausiu metu. Dalis šių bendrovių debiutuos ir Varšuvos akcijų biržoje. 2012 metais Lenkijos finansų ministerija planuoja parduoti valstybės turtą, kurio vertė siekia apie 10 mlrd. zlotų. 2011 metais buvo parduota turto už 25 mlrd. zlotų. Lenkijos finansų ministras teigė, kad 2012–2013 metais 300–400 bendrovių bus visiškai arba dalinai privatizuotos. Planuojama, kad valstybė visiškai privatizuos chemijos pramonės bendroves per ateinančius dvejus metus.
Didelis dėmesys bus skirtas energetikos sektoriaus privatizacijai. Planuojama sujungti vienas didžiausių energetikos įmonių – „Enea“ ir „Energa“. 2012 metų rudenį planuojamas pirminis viešasis „ZE PAK“ akcijų pasiūlymas. Ši bendrovė pagamina apie 8,5 proc. visos Lenkijai reikalingos elektros energijos, o jos turtas siekia apie 4,5 mlrd. zlotų.
2012 metų I pusm. planuojamas pirminis viešasis nekilnojamo turto holdingo „Polski Holding Nieruchomosci“ (PHN) akcijų siūlymas. Šiam holdingui priklauso apie 2,3 mlrd. zlotų vertės nekilnojamas turtas, o per kelis artimiausius metus planuojama investicijoms skirti dar apie 1,9 mlrd. zlotų.
Varšuvos akcijų biržoje galima atrasti ir Baltijos bendrovių akcijas. Šiuo metu Lenkijoje yra kotiruojamos „Avia Solutions Group“, „Agrowill Group“, „Silvano Fashion Group“ ir „Olympic Entertainment Group“ akcijos. „Agrowill Group“, „Silvano Fashion Group“ ir „Olympic Entertainment Group“ akcijos taip pat kotiruojamos ir Baltijos akcijų biržose. Visų trijų akcijų dienos apyvartos Lenkijoje yra gerokai mažesnės nei namų akcijų rinkose (žr. 15 pav.). Pavyzdžiui, per visus 2011 metus Varšuvos akcijų biržoje buvo perleista maždaug 101,6 tūkst. „Olympic Entertainment Group“ akcijų, kai Talino akcijų biržoje maždaug tiek šių akcijų perleidžiama kasdien. Dėl likvidumo skirtumų, skirtingų Lenkijos ir Lietuvos akcijų biržose vyraujančių nuotaikų ir kitų priežasčių listingavimas dvejose biržose leidžia investuotojams pasinaudoti arbitražo galimybe, kai tam tikru laiko momentu tos pačios bendrovės paprastųjų akcijų kainos abejose biržose ženkliai išsiskiria.
5 lentelė. Pagrindinės Lenkijos ir kaimyninių VRE biržų indeksų charakteristikos
Nuo 2011 metų sausio 1 dienos Varšuvos akcijų biržos laikas buvo pratęstas 70 minučių, siekiant prisiderinti prie pagrindinių Europos akcijų biržų darbo laiko. Ilgesnė darbo diena lėmė, kad pagrindinėje akcijų biržoje sandorių skaičius išaugo nuo 12,2 iki 13,9 mln., t.y. 14,2 proc. Lietuvos laiku nepertraukiama prekyba akcijomis Lenkijoje vyksta nuo 10 valandos iki 18 valandos 20 minučių. Vėliau nuo 18 valandos 20 minučių iki 18 valandos 35 minučių vyksta uždarymo aukcionas.
Akcijų rinkos sektoriai
Statybos
Lenkijos statybų sektoriui 2012 metai turėtų būti labai įtempti. Mažėjančios Lenkijos valstybės išlaidos infrastruktūrai, aštri konkurencija ir dėl išaugusių žaliavų kainų mažėjančios pelno maržos – taip galime trumpai apibūdinti pagrindinius veiksnius, lemiančius statybų sektoriaus akcijų kainas pastaruoju metu. 2011 m. statybų sektoriaus indekso WIGCON reikšmė smuko labiausiai iš visų indeksų – beveik 55 proc., tačiau nuo šių metų pradžios sugebėjo padidėti daugiau nei 11 proc.
Verta pastebėti, kad daug Lenkijos statybų bendrovių, kotiruojamų Varšuvos akcijų biržoje, veikia kelių ir geležinkelių statybų sektoriuose. Būtent juose vyksta aršiausia konkurencinė kova. 2011 m. geležinkelių statybų sektorius pasiekė piką – darbų vertė buvo rekordinė ir siekė 3,1 mlrd. zlotų. Prognozuojama, kad 2012 – 2013 m. metinė darbų vertė mažės. 2011-aisiais kelių tiesimui ir atnaujinimui buvo skirta apie 25 mlrd. zlotų, o 2013 m. planuojama skirti beveik perpus mažiau.
Statybų sektoriaus ateitis priklausys nuo Europos Sąjungos struktūrinės paramos biudžeto 2014–2020 metams ir to, kokia suma bus skiriama Lenkijos susisiekimo infrastruktūrai gerinti. Varšuvos biržoje listinguojama bendrovė „Trakcja Tiltra“, kurios viena akcininkių yra „Invalda“ bei keli Lietuvos piliečiai, ypač priklauso nuo kelių ir geležinkelių statybos sektorių, nes iš čia gaunama didžioji dalis bendrovės pajamų. „Trakcja Tiltra“ pavadinimu veikianti bendrovė atsirado pernai metais, kai susijungė lenkiška „Trakcja Polska“ su lietuvių bendrove „Tiltra Group“. 2011 metais „Trakcja Tiltra“ akcijos buvo tarp penkių labiausiai pigusių akcijų pagrindinėje Varšuvos akcijų biržoje. 2011 metais šių akcijų vertė sumažėjo net 83,41 proc.
Didžiausios statybų bendrovės, tokios kaip „Polimex – Mostostal“ ir „Budimex“, turi labiau diversifikuotus užsakymų portfelius. Tiesa, trečia pagal dydį kotiruojama bendrovė „PBG“ daugiau nei trečdalį pajamų gauna iš kelių statybų sektoriaus. Be to, šios bendrovės akcijos po kovo 16 dienos prekybos sesijos bus išbrauktos iš prestižinio WIG20 indekso sudėties. Bent trumpu laikotarpiu tai turėtų neigiamai veikti „PBG“ akcijų kainą.
Finansai
Finansų sektorius Lenkijoje yra puikiai išvystytas, ir pasaulio ekonomikos krizę, kaip ir pats Lenkijos ūkis, jis atlaikė pavyzdingai. Net ir krizės metu didžiausi Lenkijos bankai uždirbo pelnus. Lenkijos bankų sektoriaus rezultatai glaudžiai priklauso nuo šalies ekonomikos situacijos. 2011-ieji buvo labai sėkmingi bankų sektoriui – pelnas išaugo apie 20 proc., o kai kurie bankai uždirbo visų laikų didžiausius metinius pelnus. Tiesa, dauguma analitikų tikisi pajamų ir pelno stabilizavimosi 2012 – 2013 m., grynasis pelnas turėtų augti vidutiniškai apie 5 proc. per metus. Jau 2011 metų IV ketv. rezultatai parodė, kad didėjanti konkurencija pritraukiant lėšas sumažino grynąsias bankų palūkanų maržas. Panašios tendencijos turėtų tęstis ir ateityje. 2013 m. turėtų pradėti galioti Europos Sąjungos mokestis už bankų operacijas, kuris sektoriaus pelną iki mokesčių sumažins apie 3,5 proc.
„PKO Bank Polski“ yra seniausias ir didžiausias bankas Lenkijoje, turintis 16,5 proc. paskolų ir 18,1 proc. indėlių rinkos dalį. „PKO Bank Polski“ rinkos vertė yra didžiausia iš visų Varšuvos akcijų biržoje kotiruojamų bendrovių. Tačiau pagal rinkos vertę nuo „PKO Bank Polski“ nedaug atsilieka ir „Bank Pekao“. Abu šie bankai yra aiškūs sektoriaus lyderiai ir užima beveik 30 proc. visos rinkos. 2010 metais „PKO Bank Polski“ dalyvavo Europos Sąjungos organizuotuose bankų testuose nepalankiausiomis sąlygomis. Banko pirmo lygio kapitalo pakankamumo rodiklis siekė 15,4 proc. ir tai buvo trečias geriausias rezultatas iš 91 banko, dalyvavusio testavime. 2012 m. vasario 28 d. didžiausias Ispanijos bankas „Banco Santander SA“ paskelbė, kad perka „Kredyt Bank“, kurį sujungs su jau turimu „Bank Zachodni“ banku. Po susijungimo tai bus trečias pagal dydį bankas Lenkijoje, kurio turtas turėtų siekti apie 23 mlrd. eurų.
Verta atkreipti dėmesį, kad kotiruojamų Lenkijos bankų vidutinis dividendinis pajamingumas yra didesnis už VRE regiono bankų ir siekia apie 3 proc. 2012 metais didžiausius dividendus iš didelės kapitalizacijos bankų turėtų išmokėti „Bank Pekao“, PKO Bank Polski“ ir „Bank Handlowy“.
Lenkijos bankų akcijų kainų svyravimai 2011 metais buvo kur kas mažesni nei kitų regiono šalių bankų. Pavyzdžiui, nuo 2011-ųjų rugpjūčio iki metų pabaigos Varšuvos biržos bankų indeksas sumažėjo tik apie 11 proc., kai didžiausių VRE regiono bankų „OTP“, „Erste“ ir „Raiffeisen“ akcijų kainos smuko nuo 30 iki 50 proc.
Chemija
2011 metai Lenkijos chemijos pramonei buvo ypač sėkmingi. Tai lėmė atsigaunanti pasaulio ekonomika, didėjantis besivystančių šalių apetitas žaliavoms ir 2011-ųjų pirmoje pusėje žymiai išaugusios žaliavų kainos. Praėjusiais metais įmonės džiaugėsi rekordiškai išaugusiomis pajamomis ir pelnais. Tai atspindėjo ir šio sektoriaus bendrovių akcijų kainos. 2011 m. Varšuvos biržos chemijos sektoriaus indekso WIGCHEM reikšmė išaugo beveik 17 proc.
Lenkijos chemijos pramonės bendrovėms ypač padeda tai, kad Lenkijos vidaus rinka yra viena didžiausių Europoje. Tai ypač aktualu trąšų gamintojams, nes Lenkija yra trečia Europoje pagal dirbamos žemės plotą. Ateityje Lenkijos chemijos bendrovių rezultatai labai priklausys nuo žaliavų kainų ir nuo Europos ekonomikos būklės. Tikėtina, kad šio sektoriaus pelno marža yra pasiekusi piką ir ateityje turėtų mažėti. Pabrėžtinas privalumas, kad Lenkijos chemijos pramonės bendrovės turi mažai skolų. Penkių didžiausių kotiruojamų chemijos pramonės bendrovių skola palyginti su turtu vidutiniškai siekia 16 proc., t.y. beveik tris kartus mažesnė nei 50 didžiausių VRE regiono įmonių vidurkis.
Išaugus chemijos bendrovių akcijų kainoms, Lenkijos vyriausybė ketina 2012 – 2013 metais visiškai privatizuoti visas šio sektoriaus įmones. Dalis didžiausių sektoriaus bendrovių „Zaklady Azotowe w Tarnowie – Moscicach SA“, „Zaklady Azotowe Pulawy SA“, „Ciech SA“, „Zaklady Chemiczne Police SA“ akcijų vis dar priklauso Lenkijos valstybei.
Didžiausia šio sektoriaus bendrovė yra „Synthos SA“. Po kovo 16 dienos prekybos sesijos šios įmonės akcijos pakeis statybų bendrovės „PBG“ akcijas prestižiniame WIG20 indekse. „Synthos SA“ bus pirmoji chemijos pramonės bendrovė, kurios akcijos bus įtrauktos į šio indekso sudėtį. Be to, „Synthos SA“ yra didžiausia sintetinio kaučiuko ir trečia pagal dydį putų polistireno gamintoja Europoje. Pagal plėtrą aktyviausia sektoriuje yra bendrovė „Zaklady Azotowe w Tarnowie – Moscicach SA“, kuri 2011 metais įsigijo 66 proc. „Zaklady Chemiczne Police SA“ ir 40,86 proc. „Zaklady Azotowe Kedzierzyn“ ir dar keletą kitų mažesnių bendrovių. Lėšas šiems įsigijimams bendrovė gavo išplatinusi papildomą akcijų emisiją ir pasiskolinusi iš bankų. Tai leido „Zaklady Azotowe w Tarnowie – Moscicach SA“ tapti didžiausia trąšų gamintoja Lenkijoje ir padidinti įmonių grupės pajamas net apie tris kartus.
Nekilnojamasis turtas
Nekilnojamo turto vystymo bendrovių akcijos, kaip ir statybų bendrovių, buvo vienos iš labiausiai pigusių 2011 metais. Nuo 2012-ųjų pradžios šio sektoriaus akcijų kainų indeksas WIGDEV padidėjo daugiau nei 14 proc. Verta pažymėti, kad šiuo metu nekilnojamojo turto bendrovių akcijos kainuoja vidutiniškai tik apie 57 proc. buhalterinės vertės, tačiau didžiausių sektoriaus bendrovių vidutinis P/E yra neigiamas. Tai reiškia, kad dauguma šio sektoriaus bendrovių dirba nuostolingai. 2012–2013 metais daugumoje VRE regiono šalių prognozuojamas nekilnojamojo turto (NT) kainų mažėjimas. Lėtėjanti VRE (įskaitant ir Lenkijos ekonomiką) plėtra lems ir NT kainų stagnaciją šalyje.
Griežtėjantis bankų skolinimas ir brangstančios medžiagos artimiausiu metu didelių vilčių neatneš nekilnojamojo turto vystymo sektoriui. Geresnius finansinius rezultatus turėtų demonstruoti tos bendrovės, kurios didžiąją dalį projektų įgyvendina Lenkijoje. Viena iš tokių yra „Echo Investment SA“, kuri beveik visus NT projektus plėtoja Lenkijoje. Prognozuojama, kad 2012 – 2013 metais Lenkijoje, priešingai nei kaimyninėse valstybėse, NT kainos turėtų išlikti stabilios. VSE regione NT paklausos mažėjimą lems dėl skolų krizės Europoje lėtėjantis regiono ekonomikos augimas ir griežtėjantis paskolų išdavimas. Bendrovė „Echo Investment SA“ turi daug laisvų lėšų, tad vasario mėnesį supirkinėjo savo akcijas. Buvo supirkta apie 1,7 proc. įstatinio kapitalo. Ateityje galima tikėtis ir dar kelių savų akcijų supirkimų, nes įmonė 2008 metais yra patvirtinusi iki 10 proc. savų akcijų supirkimo programą, kuri galioja iki 2013 metų.
Energetika
Lenkijos energetikos sektoriaus bendrovių rezultatai priklauso nuo šalies ekonomikos būklės, reguliavimo ir žaliavų kainų. Šalies ekonominė situacija tiesiogiai veikia šį sektorių, nes augant ekonomikai, didėja elektros energijos suvartojimas ir atvirkščiai. Elektros energijos kainos privatiems vartotojams Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, yra reguliuojamos. Tad reguliatoriaus sprendimai lemia, kiek pelno iš privačių vartotojų galės uždirbti energetikos bendrovės. Tačiau Lenkijoje ta pati energetikos bendrovė gali ir gaminti, ir perduoti bei skirstyti elektros energiją. Lietuvoje, po energetikos sektoriaus restruktūrizavimo, šios veiklos turi būti atskirtos.
Elektros gamintojų išlaidos žaliavoms sudaro didžiąją dalį pagamintos elektros energijos savikainos. Lenkijoje 86 proc. elektros energijos pagaminama naudojant anglį, tad anglies kaina rinkoje yra labai aktuali energetikos bendrovėms. Pavyzdžiui, „PGE SA“ turi dvi rausvųjų anglių kasyklas, kurios tenkina 68 proc. žaliavų poreikį. Tad didžiausios Lenkijoje komunalinių paslaugų bendrovės „PGE SA“ elektros gamybos sąnaudos yra gerokai mažesnės už vidutines rinkoje. Be to, bendrovė yra mažiau priklausoma nuo žaliavų kainų biržose. Tai atsispindi ir bendrovės pelno maržoje, kuri siekia 33,4 proc. ir yra maždaug dvigubai didesnė nei konkurenčių.
Remiantis 2009 m. duomenimis, elektros energijos suvartojimas vienam žmogui Lenkijoje buvo net 42 proc. mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Lenkijoje vienam žmogui tenka 3,7 MWh sunaudotos elektros energijos, kai ES vidurkis siekia 6,4 MWh. Pagal elektros energijos suvartojimą vienam žmogui Lenkija taip pat atsilieka nuo tokių VRE regiono šalių, kaip Čekija, Bulgarija ir Vengrija. Ilguoju laikotarpiu šis elektros energijos suvartojimo atotrūkis turėtų mažėti. Prognozuojama, kad elektros energija Lenkijoje iki 2014 m. vidutiniškai brangs apie 4 proc. Tokį brangimą turėtų lemti ne tik dėl Lenkijos ekonomikos augimo didėjanti paklausa elektros energijai, bet ir Vokietijos politika atominių jėgainių atžvilgiu. Po Fukušimos avarijos Japonijoje Vokietijos valdžia nusprendė per artimiausius metus uždaryti septynis atominių jėgainių blokus. Tai turėtų gerokai sumažinti elektros energijos importą iš Vokietijos. 2013 metais Europos Sąjunga sumažins CO2 emisijų kvotų skaičių. Tai taip pat turėtų lemti elektros energijos kainos augimą Lenkijoje. Labiausiai CO2 emisijų kvotų skaičiaus sumažėjimas atsilieps toms energetikos ir pramonės bendrovėms, kurios išskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų į aplinką. Pavyzdžiui, didžiausia elektros gamintoja Lenkijoje „PGE SA“ iš ES gaus tik 50 proc. reikalingų CO2 emisijų kvotų, o likusią dalį taršos leidimų turės įsigyti iš kitų bendrovių. Šiuo metu „PGE SA“ perka tik 10 proc. reikalingų CO2 emisijų kvotų. Sumažintos kvotos gali neigiamai paveikti elektros energijos paklausą, nes dalis pramonės gali persikelti į ne Europos Sąjungos šalis, kurios liberaliau žiūri į CO2 emisijų mažinimą.
„PGE SA“ yra didžiausia vertikaliai integruota komunalinių paslaugų bendrovė Lenkijoje. „PGE SA“ tiekia apie 37 proc. visos pagaminamos elektros energijos ir užima net 30 proc. elektros skirstymo rinkos Lenkijoje. Didžiąją dalį bendrovės pajamų sudaro pagamintos elektros energijos pardavimai. Pastaruoju metu bendrovė vykdo veiklos optimizavimą ir išparduoda su tiesiogine veikla nesusijusį turtą. „PGE SA“ turi ambicingus tikslus iki 2020 metų. Bendrovė planuoja patrigubinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir pastatyti du naujus blokus Opole šiluminėje elektros jėgainėje. Lenkijos vyriausybė taip pat įpareigojo bendrovę iki 2035 metų Lenkijoje pastatyti dvi atomines jėgaines. Pirmoji iš jų turi būti pastatyta 2025 metais, o antroji – 2035 metais. Šios programos investicijų vertė turėtų siekti apie 80 mlrd. zlotų. „PGE SA“ dalyvavo ir Visagino atominės elektrinės statybos projekte, tačiau 2011 metų gruodį dalyvavimas buvo sustabdytas.
Be „PGE SA“ Varšuvos akcijų biržoje yra kotiruojamos Čekijos energetikos milžinės „CEZ AS“ akcijos, kurios rinkos vertė siekia daugiau nei 70 mlrd. zlotų. Tai didžiausia bendrovė, kotiruojama Varšuvoje.
11 lentelė. Energetikos sektoriaus akcijų charakteristikos
Informacinės technologijos
Lenkijos informacinių technologijų (IT) sektorius stipriai atsigavo po finansų krizės ir tai lėmė, kad 2011-ieji buvo labai sėkmingi IT sektoriaus bendrovėms. Prognozuojama, kad 2012 – 2016 metais Lenkijos IT rinka augs bent po 10 proc. kasmet. Tiesa, didžiąją dalį IT rinkos vis dar sudaro techninės įrangos pardavimai. Tai atskleidžia, kad Lenkijoje, kaip ir daugelyje VRE regiono šalių, IT rinka nėra subrendusi. Vakarų šalyse didžiausia dalis IT sektoriaus pardavimų atitenka būtent programinei įrangai ir IT paslaugoms. Prognozuojama, kad ateinančius ketverius metus programinės įrangos ir IT paslaugų pardavimų augimas Lenkijoje bus kur kas geresnis nei techninės įrangos pardavimų. Tikimasi, kad artimiausius dvejus metus labiausiai augs užsakymų skaičius valstybės ir pramonės sektoriuose. Europos Sąjungos parama pramonės bendrovių ir valstybinių įstaigų kompiuterizavimui vaidins labai svarbų vaidmenį.
Didžiausia šio sektoriaus bendrovė yra „Asseco Poland SA“, kurios rinkos kapitalizacija siekia daugiau nei 4 mlrd. zlotų. Du trečdalius bendrovės pajamų sudaro programinės įrangos ir IT paslaugų pardavimai. Planuojama, kad įmonių grupės „Asseco Poland SA“ akcijos artimiausiu metu bus listinguojamos ne tik Varšuvos akcijų biržoje, bet ir JAV Nasdaq akcijų biržoje. Taip pat Varšuvos biržoje yra listinguojamos ir trys „Asseco Poland SA“ dukterinės bendrovės, kurios yra tarp 10 didžiausių IT bendrovių Varšuvos biržoje. „Asseco Poland SA“ aktyviai stengiasi plėstis net tik organiškai, bet ir įsigydama kitas IT bendroves. 2010 m. buvo įsigytos Izraelio, Vengrijos, Turkijos ir Ispanijos bendrovės. 2012-ųjų vasario 22 dieną „Asseco Poland SA“ pateikė oficialų pasiūlymą įsigyti iki 100 proc. „Sygnity SA“ akcijų. Už 100 proc. „Sygnity SA“ akcijų „Asseco Poland“ ketina sumokėti 250 mln. zlotų. Tiesa, didžiausi „Sygnity SA“ akcininkai mano, kad pasiūlyta akcijų pirkimo kaina (21 zlotas už paprastąją vardinę „Sygnity SA“ akciją) yra per maža ir oficialūs siūlymas nebus sėkmingas.
12 lentelė. Informacinių technologijų sektoriaus akcijų charakteristikos
Žiniasklaida
Žiniasklaidos sektoriaus bendrovių rezultatų ir Lenkijos ekonomikos būklės koreliacija vis mažėja. Vis labiau šis sektorius tampa priklausomu nuo bendros Europos regiono ekonomikos. Tą ypač atskleidė paskutinis 2011 metų ketvirtis, kai reklamos rinka, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, susitraukė 3,7 proc., nors Lenkijos ekonomika augo 4,3 proc.
2012 metais reklamos rinkai didžiausią įtaką turės trys veiksniai: Europos futbolo čempionatas, zloto kursas ir Europos regiono šalių, ypač euro zonos, ekonomikos būklė. Skolų krizė euro zonoje ir buvo pagrindinis kaltininkas, kuris lėmė reklamos rinkos susitraukimą. Šiuo metu apie 30-40 proc. visų reklamai skirtų lėšų ateina iš užsienio, o televizijos reklamos srityje šis santykis siekia net apie 50 proc. Daugumą šių reklamai skirtų lėšų skiria didelės Europos ir JAV bendrovės. Šios bendrovės reklamos biudžetus tvirtina visam regionui, tad esant netvariai Europos ekonominei būklei, išlaidos reklamai sumažėjo ir Lenkijoje. Tiesa, šiokia tokia atsvara esti vis dar silpnoka Lenkijos valiuta. Užsienio bendrovės reklamos biudžetus tvirtina JAV doleriais arba eurais, tad Lenkijos zloto vertei sumenkus, atitinkamai išauga ir išlaidos reklamai zlotais. Situaciją reklamos rinkoje turėtų pagerinti šiais metais Lenkijoje ir Ukrainoje vyksiantis Europos futbolo čempionatas. Tikimasi, kad jis padidins reklamos rinkos pajamas maždaug 2 proc.
Didžiausią naudą iš Europos futbolo čempionato turėtų patirti „Cyfrowy Polsat SA“, kuriam priklauso čempionato varžybų transliavimo teisės. Taip pat 63 proc. šios bendrovės pajamų yra gaunama iš mokamos televizijos, tad bendrovės pajamos kiek mažiau priklauso nuo reklamos rinkos tendencijų, o labiau nuo vidaus paklausos.
Rizikingiausios iš žiniasklaidos bendrovių akcijų yra „Agora SA“. Čia 83 proc. EBITDA yra uždirbama iš spausdintinės reklamos, kuri yra labai cikliška ir jautriai reaguoja į bendras reklamos rinkos tendencijas. Be to, spausdintinės reklamos rinka išgyvena technologinius pokyčius, nes vis daugiau reklamos persikelia į virtualią erdvę.
Nafta ir dujos
Europos naftos perdirbimo sektorius šiuo metu išgyvena prastus laikus dėl smarkiai kritusių perdirbimo maržų ir degalų paklausos pokyčių. Vien 2011 metais Europoje buvo uždaryta virš 10 naftos perdirbimo gamyklų. Naftos perdirbėjų situaciją sunkina tai, kad naftos produktų paklausa Europos regione išlieka silpnoka. Europoje vis didėjant dyzelinių automobilių skaičiui, taip pat didėja ir dyzelinio kuro suvartojimas. Jau dabar daugiau nei pusė automobilių Europoje yra dyzeliniai. Naftos perdirbėjams lanksčiai persiorientuoti pagal degalų paklausos pokyčius nepavyksta dėl technologijos ypatybių. Bendrovė turi išleisti daug lėšų technologijų pakeitimams, kad pasikeistų šiuo metu gaminamų dyzelio ir benzino proporcijos.
Didžiausios Lenkijos naftos ir dujų sektoriaus bendrovės „Polski Koncern Naftowy SA“ ir „Grupa Lotos SA“ didžiąją dalį pajamų gauna būtent iš naftos perdirbimo. Vengrijos bendrovė „MOL Hungarian Oil and Gas PLC“ iš naftos perdirbimo gauna apie trečdalį pajamų. Šiokį tokį palengvėjimą naftos perdirbėjams suteiks didžiausios Europoje nepriklausomos naftos perdirbėjos „Petroplus“ kreipimasis dėl apsaugos nuo kreditorių. Bendrovė uždarė tris iš penkių savo naftos perdirbimo gamyklų Europoje. Šios „Petroplus“ gamyklos per dieną sugebėdavo perdirbti apie 2 proc. viso Europoje perdirbamo naftos kiekio. Tačiau Europoje vis dar jaučiamas per didelis naftos perdirbimo gamyklų skaičius ir artimiausiais metais jų vis dar bus uždaroma.
Didžiausios Lenkijos naftos ir dujų sektoriaus bendrovės yra puikiai pažįstamos lietuviams. Didžiausiai Lenkijos naftos perdirbimo bendrovei „Polski Koncern Naftowy SA“ priklauso „Orlen Lietuva“. Taip pat šiuo metu bendrovei Lietuvoje priklauso „Orlen“ ir „Ventus“ degalinių tinklai.
Kitas didelis naftos koncernas „Grupa Lotos SA“ Lietuvoje netiesiogiai valdo bendroves „Geonafta“, „Minijos nafta“, „Genčių nafta“, „Manifoldas“ ir „Naftos gavyba“. „Grupa Lotos SA“ didžiąją dalį pajamų gauna iš naftos perdirbimo, tačiau yra ir naftos išgavėja. Paskutiniu metu bendrovė pradėjo aktyviai investuoti į skalūnų dujų žvalgybą Lenkijoje ir Lietuvoje. Planuojama, kad „Grupa Lotos SA“ šioms žvalgyboms Lietuvoje gali išleisti nuo 10 iki 50 mln. litų.
„Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo SA“ („PGNiG“) yra didžiausias gamtinių dujų koncernas Lenkijoje. Beveik trys ketvirtadaliai šios įmonės akcijų priklauso Lenkijos valstybei. Pastaruoju metu „PGNiG“ jaučia didelį valstybės spaudimą dėl dviejų dalykų. Pirma, Lenkijos vyriausybė nori liberalizuoti gamtinių dujų rinką Lenkijoje ir taip padidinti konkurenciją joje. To vyriausybė sieks įvesdama papildomus mokesčius gamtinių dujų rinkoje. Antra, „PGNiG“ yra verčiama įsigyti kitos sektoriaus bendrovės „Grupa Lotos SA“ akcijų ir kartu su ja žvalgytis skalūninių dujų išteklių.
Taip pat Varšuvos akcijų biržoje yra kotiruojamos vienos iš didžiausių VRE regiono naftos ir dujų koncerno „MOL Hungarian Oil and Gas PLC“ akcijos. Ši bendrovė naftą ir dujas išgauna net 13-oje šalių, o jas perdirba septyniose.
Šiais metais didelių dividendų galima tikėtis iš bendrovės „Polski Koncern Naftowy SA“, kuri planuoja mokėti dividendus po trejų metų pertraukos. Įmonė turi sukaupusi daug laisvų lėšų, o pagrindiniai dideli projektai yra jau užbaigti. Tikimasi, kad ši bendrovė mokės apie 6 – 7 proc. dydžio dividendus. „MOL Hungarian Oil and Gas PLC“ turėtų išmokėti apie 4 proc. siekiančius dividendus. Dalis bendrovės akcijų vis dar priklauso Vengrijos valstybei, kuri, kaip ir Lietuva, biudžeto skyles šiais metais stengsis kamšyti išsimokėdama didelius dividendus iš valstybinių bendrovių.
Maisto produktai
Maisto produktų sektoriaus bendrovių rezultatai labai priklauso nuo žemės ūkio žaliavų rinkos kainų. 2011 metais žaliavų kainos buvo sukeltos/kilstelėjusios, tad žemės ūkio bendrovių pelnai buvo labai solidūs. Tačiau aukštos kainos neigiamai veikė tas įmones, kurios iš žemės ūkio produktų gamina maistą ir gėrimus. Šie veiksniai turėtų ir toliau tiesiogiai veikti sektoriaus bendrovių finansinius rezultatus.
Įdomu tai, kad dvi didžiausios pagal rinkos vertę maisto sektoriaus bendrovės Varšuvos akcijų biržoje yra iš Ukrainos. Didžiausia iš jų yra „Kernel Holding SA“, kuri beveik visas pajamas uždirba iš grūdų ir saulėgrąžų aliejaus pardavimų. Tai – didžiausia ukrainietiška žemės ūkio bendrovė. Įmonė aktyviai plečiasi įsigydama kitas bendroves. Per artimiausius metus „Kernel Holding SA“ įmonių įsigijimams ketina išleisti apie 300 mln. JAV dolerių. Antra pagal dydį šio sektoriaus bendrovė Varšuvos akcijų biržoje yra kita Ukrainos bendrovė „Astarta Holding NV“. Ji apie 65 proc. visų pajamų uždirba iš cukraus pardavimų. Abiems Ukrainos bendrovėms 2011 metai buvo labai sėkmingi.
„Wawel SA“ yra viena seniausių konditerinių produktų gamintoja Lenkijoje. Savo produkcijos asortimentu ši bendrovė primena Lietuvoje veikiančias bendroves „Rūta“ ir „Vilniaus pergalė“.
„Kofola SA“ yra viena didžiausių gaiviųjų gėrimų gamintojų CRE regione. Jos pajamos siekia apie 1,5 mlrd. zlotų. Iš šiai bendrovei priklausančių prekinių ženklų lietuviams labiausiai yra žinomi arbata „Pickwool“ ir gaiviųjų gėrimų koncentratai „Jupi“.
Neseniai Lenkijos maisto pramonę sudrebino skandalas, kuomet kai kurios bendrovės, ypač mėsos perdirbimo įmonės, naudojo pigesnę druską, skirtą chemijos pramonei. Lenkijos centrinė sanitarinė inspekcija nurodė patikrinti keliasdešimt tūkstančių maisto perdirbimo ir gamybos bendrovių. Trumpuoju laikotarpiu tai turėtų neigiamai veikti šio sektoriaus Lenkijos bendrovių pardavimus tiek vietinėje rinkoje, tiek ir eksporto rinkose.
Pagrindinės medžiagos
Lenkija gali didžiuotis pagrindiniame medžiagų sektoriuje turėdama labai stambias bendroves, kurios yra strategiškai svarbios Lenkijos ekonomikai ir yra vienos didžiausių Europoje. Šio sektoriaus bendrovių finansiniai rezultatai tiesiogiai priklauso nuo žaliavų kainų pasaulio rinkose.
„KGHM Polska Miedz SA“ yra viena iš didžiausių CRE regiono vario ir sidabro kasybos ir gavybos bendrovė. Tačiau „KGHM Polska Miedz SA“ priklauso ir ne su tiesiogine veikla susijusių bendrovių. 2011 metais „KGHM Polska Miedz SA“ pardavė turėtas telekomunikacijų bendrovių „Polkomtel SA“ ir „Dialog SA“akcijas. „KGHM Polska Miedz SA“ yra labai svarbi strateginė Lenkijos bendrovė. 2011 metais bendrovė uždirbo didžiausią visų laikų grynąjį pelną – 11,3 mlrd. zlotų. Tokio dydžio pelnas atitiktų maždaug trečdalį 2012 metams numatomo Lietuvos biudžeto pajamų. Tokius puikius finansinius rezultatus lėmė didžiausios per paskutinius 30 metų sidabro kainos ir iki rekordinių aukštumų 2011 metų I pusm. pakilusios vario kainos. „KGHM Polska Miedz SA“ yra patvirtinusi labai įdomią dividendų politiką. Jei bendrovės pelnas yra iki 700 mln. zlotų, dividendai nėra mokami. Jei metinis pelnas yra nuo 700 mln. iki 1,7 mlrd. zlotų, bendrovė gali išmokėti nuo 200 iki 700 mln. zlotų. Jei metinis pelnas yra nuo 1,7 iki 3,7 mlrd. zlotų, ji išmoka nuo 700 mln. iki 1,9 mlrd. zlotų dividendais. Jei „KGHM Polska Miedz SA“ pelnas viršytų 3,7 mlrd. zlotų, būtų išmokami didesni nei 1,9 mlrd. zlotų dividendai. Nuo 2004 metų „KGHM Polska Miedz SA“ pastoviai mokėjo dividendus, kuriems vidutiniškai skirdavo beveik 62 proc. uždirbto metinio pelno.
„Jastrzebska Spolka Weglowa SA“, didžiausia anglių kasybos bendrovė Europos Sąjungoje, šiais metais taip pat turėtų nudžiuginti dividendais. Lenkijos ekonomikos ministras išreiškė norą, kad dividendais būtų paskirstyta 30 proc. 2011 metų pelno. Tikimasi, kad 2012 metais anglių paklausa turėtų mažėti dėl Kinijos ir kitų didelių pasaulio šalių ekonomikų sulėtėjimo. Tai turėtų neigiamai atsispindėti ir „Jastrzebska Spolka Weglowa SA“ finansiniuose rezultatuose. Kitos trys didžiausios sektoriaus bendrovės taip pat yra anglių kasybos įmonės.
Telekomunikacijos
Lenkijos telekomunikacijų rinką galime apibūdinti taip – vienas didelis rinkos žaidėjas ir daug vidutinių ir smulkių bendrovių. Tokia rinkos situacija labai primena Lietuvos rinką, kur „TEO“ užima labai didelę rinkos dalį. Lenkijoje „TEO“ atitikmuo yra įmonių grupė „Telekomunikacja Polska“. Antros pagal dydį Lenkijos telekomunikacijų įmonės „Netia“, kuri kotiruojama Varšuvos akcijų biržoje, rinkos vertė yra net dešimt kartų mažesnė už „Telekomunikacja Polska“. Pastaroji įmonė turėdama geriausiai išvystytą telekomunikacijų infrastruktūrą, už fiksuotas didmenines kainas leidžia ja naudotis ir kitoms telekomunikacijų bendrovėms. Kaip Lietuvoje, taip ir Lenkijoje, fiksuoto ryšio klientų skaičius stabiliai mažėja, o mobiliojo ryšio rinkoje vyksta arši konkurencija. Tiesa, mobiliojo ryšio rinkoje pelno maržų mažėjimas sulėtėjo, nes didžioji dalis bendrovių pradėjo labiau orientuotis į paslaugų kokybę, o ne į mažesnę jų kainą.
Iš visų telekomunikacijų indeksą sudarančių bendrovių pastovius dividendus moka tik „Telekomunikacja Polska“. Bendrovė 1,5 zloto dydžio dividendus akcijai mokėjo nuo 2008-ųjų ir tai planuoja daryti artimiausiais metais. Taip pat 2011 m. įmonė pradėjo savų akcijų supirkimo programą, kurios vertė yra 800 mln. zlotų. Pernai savų akcijų buvo supirkta už 200 mln. zlotų. Paskutiniais metais „Telekomunikacja Polska“ jaučia padidėjusį spaudimą iš Europos ir Lenkijos priežiūros įstaigų dėl dominuojančios padėties rinkoje. 2011 metais Europos komisija bendrovei „Telekomunikacja Polska“ skyrė 127 mln. eurų baudą, o Lenkijos konkurencijos tarnyba skyrė apie 100 mln. zlotų baudą. Bendrovė ilgą laiką buvo įsivėlusi į teisminius ginčus su Danijos telekomunikacijų bendrove „DPTG“ dėl šviesolaidinių kabelių tiesimo darbų 1991 metais. 10 metų trukę teisminiai ginčai buvo baigti 2012-ųjų sausį, kai „Telekomunikacja Polska“ sutiko sumokėti 550 mln. zlotų kompensaciją „DPTG“. 2008 metais elektroninių ryšių tarnyba ketino įmonių grupę „Telekomunikacja Polska“ suskaidyti į kelias nesusijusias bendroves, siekiant padidinti konkurenciją telekomunikacijų sektoriuje. Tiesa, šių planų buvo atsisakyta, kai abii organizacijos pasirašė taip vadinamą „supratingumo memorandumą“.
2011 metais vyko aktyvi telekomunikacijų rinkos konsolidacija, o dideliu apetitu įsigyti konkurentus išsiskyrė bendrovė „Netia“. Pernai ši įmonė įsigijo dvi konkurentes - „Telefon Dialog S.A.“ ir „Crowley Data Poland LLC“. Tam „Netia“ išleido šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. zlotų. Be šių didesnių įsigijimų įmonė įgijo keletą smulkių interneto tiekėjų. Taip pat bendrovė yra pareiškusi norą įsigyti dalį bendrovių „Exatel“ ir „TK Telekom“ akcijų. Šias įmones ketinama visiškai privatizuoti artimiausiu metu. Iki 2013 metų „Netia“ ketina padidinti fiksuoto interneto ryšio rinkos dalį Lenkijoje nuo 11,5 iki 20 proc.
Šaltiniai: Bloomberg, kotiruojamos įmonės ir „Finasta“
Rūta Medaiskytė
Makroekonomistė
Žilvinas Speteliūnas
Finansų maklerio asistentas
AB bankas „Finasta“