versija spausdinimui
(1)
Vakar prekyba JAV akcijų biržose nevyko, nes buvo švenčiama Prezidento diena. Iš didelės kapitalizacijos įmonių šiandien finansinius rezultatus skelbs „Dell Inc.“, „Home Depot Inc.“, „Kraft Foods Inc.“ ir „Wall – Mart Stores Inc.“.
Vakarų Europa
Vakar vėl beveik visų pagrindinių Vakarų Europos akcijų indeksų reikšmės lipo į viršų. Vokietijos DAX šoktelėjo 1,46 proc., Prancūzijos CAC 40 pakilo 0,96 proc., o Ispanijos IBEX 1,86 proc. Akcijų indeksų reikšmės augo jau keturias dienas iš eilės. Tiesa, apyvartos Europos akcijų biržose buvo mažesnės nei įprastai, nes prie prekybos neprisijungė JAV investuotojai, kurie šventė Prezidento dieną.
Visų investuotojų akys vakar buvo nukreiptos į Briuselį, kuriame susitikę euro zonos šalių ministrai turėjo galutinai nuspręsti dėl antrojo pagalbos paketo suteikimo Graikijai. Susitikimas baigėsi tik šiandien ryte po 13-os valandų derybų. Sutarta, kad skolos restruktūrizavimas leis sumažinti Graikijos skolą 130 mlrd. eurų bei padės šaliai iki 2012 m. sumažėti jos lygiui iki 120 proc., lyginant su BVP. Be to, susitarimas leis pradėti esamų Graikijos obligacijų apkeitimą su naujomis. Nuspręsta, kad privatūs investuotojai turės prisiimti 53,5 proc. nuostolį nuo nominalios obligacijų vertės. Atsižvelgiant į tai, kad akcijų rinkos kilo pastarąsias kelias savaites, tikėtina, kad visi šie sprendimai jau buvo įskaičiuoti akcijų kainose ir artimiausiu metu dar didesnio optimizmo rinkoje laukti veikiausiai ir nebereikėtų.
Iš labiausiai svyravusių bendrovių akcijų, reikėtų išskirti olandų pašto ir skubių siuntų gabenimo bendrovės „TNT Express“ akcijas, kurių kaina išaugo net 60 proc. po to, kai įmonės valdyba atmetė „United Parcel Service“ pasiūlymą perimti bendrovę. Dar penktadienį „United Parcel Service“ pasiūlė net 42 proc. didesnę kainą nei rinkoje už „TNT Express“ akcijas, tačiau po to, kai valdyba atmetė šį pasiūlymą, smulkieji akcininkai tikisi, kad potencialus pirkėjas sugrįš su dar didesnės kainos pasiūlymu.
Teigiami lūkesčiai dėl Graikijos skolos restruktūrizavimo skatino tolesnį bankų akcijų brangimą. Pavyzdžiui, „Commerzbank“ akcijų kaina padidėjo 3,2 proc., „Deutsche Bank“ 2,2 proc., „Credit Agricole“ 2,5 proc.
Azija
Šiandien Azijos akcijų indeksai kito nežymiai. Investuotojų optimizmo nepadaugėjo po Euro zonos finansų ministrų susitikimo, kuriame pagaliau nuspręsta skirti naują pagalbos paketą Graikijai. Visų pagrindinių Azijos akcijų indeksų reikšmių pokyčiai siekė iki pusės procento.
Šiandien ypatingai dideliu kritimu išsiskyrė „Mazda Motor Corp.“ akcijų kaina. Prekybos pradžioje akcijų kaina nusirito net 15 proc., o vėliau pokytis šiek tiek sumažėjo ir prekybos sesijos pabaigoje akcijos buvo atpigusios 10 proc. Tokį masišką pardavinėjimą iššaukė pranešimas, kad įmonei reikės išplatinti naują akcijų emisiją norint sustiprinti finansinę padėtį. Kitų Japonijos automobilių gamintojų akcijos taip pat pigo – „Nissan Motor Co.“ akcijų kaina susitraukė 1,5 proc., o „Mitsubishi Motors Corp.“ akcijos neteko 2 proc. savo vertės.
„China Telecom Corp.“ akcijos brango beveik 3 proc., po to kai įmonė paskelbė pradėsianti platinti „iPhone 4S“ telefonus. Net 12 proc. akcijų kainos brangimą demonstravo „OneSteel Ltd.“, po to kai įmonė paskelbė geresnius nei laukta finansinius rezultatus bei prognozes padvigubinti geležies išgavimo apimtis.
Baltijos šalys
Pirmadienį Baltijos akcijų biržų indeksų reikšmės kito nežymiai. Rygos ir Talino akcijų indeksai kilo 0,01 ir 0,15 proc., o Vilniaus sumažėjo 0,1 proc. Įprastai aktyviausiai prekiauta Vilniuje ir Taline, kur akcijų perleista už 482 ir 447 tūkst. eurų. Labiausiai brango „Lietuvos energijos“ akcijos – daugiau nei 3 proc. Šių akcijų kainą kėlė paskelbta naujiena, kad įmonė surado galimybę įsigyti dujų palankesnėmis sąlygomis Vakarų Europoje. „Šiaulių banko” akcijos brango 2,2 proc. Po prekybos sesijos paskelbta, kad „Šiaulių banko“ grupė per 2011 m. IV ketv. uždirbo 2,3 mln. Lt, o bankas 2,1 mln. Lt. grynojo pelno.
Vidurio ir Rytų Europa
Vakar Čekija po pusantrų metų pertraukos išplatino euroobligacijų emisiją. Iš viso valstybė pritraukė 2 mlrd. eurų išleisdama 10 m. trukmės eurais denominuotas obligacijas. Jos išplatintos už 3,977 proc. pajamingumą. Paklausa pasiūlą viršijo 1,75 karto. Ši valstybė yra viena iš santykinai mažesnį skolų dydį turinčių valstybių Europoje. Jos vyriausybės skola siekia apie 42 proc. BVP. Priminsime, kad per pastaruosius du mėnesius, visoms Vidurio ir Rytų Europos valstybėms pavyko sėkmingai pasiskolinti tarptautinėse rinkose. Pavyzdžiui, Slovakija vasarį pritraukė 1,25 mlrd. eurų, Latvija 1 mlrd. JAV dolerių, Lietuva sausio mėn. 1,5 mlrd. JAV dolerių.
Žaliavos
Pirmadienį „WTI“ nafta „NYMEX“ biržoje dar pabrango. Tiesa, reiktų priminti, kad vyko tik elektroninė prekyba ateities sandoriais dėl nedarbo dienos JAV. Daugiausia dėmesio sulaukė savaitgalio naujienos iš Irano, kuris sustabdė naftos tiekimą Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos naftos perdirbimo gamykloms. Tiesa, ES atstovai ramina rinką teigdami, kad jau gerokai anksčiau valstybės paragino savo šalies naftą iš Irano perkančias bendroves susirasti alternatyvius tiekėjus, todėl tokios valstybės kaip Belgija, Čekija ar Nyderlandai jau nebeperka naftos iš šios šalies. Graikija, Ispanija ir Italija taip pat sparčiai mažina šiuos pirkimus. Be to, naftos rinkos dalyviai teigiamai reagavo ir į Graikijos skolų restruktūrizavimą bei Kinijos centrinio banko sprendimą sumažinti privalomą rezervų normą bankinėje sistemoje. Įdomu ir tai, kad „JP Morgan“ pakėlė vidutinės „WTI“ naftos kainos prognozę šiems metams nuo 107 iki 111 JAV dolerių už barelį, o kitais metais tikisi vidutinės 122 JAV dolerių už barelį kainos.
Vakarų Europa
Vakar vėl beveik visų pagrindinių Vakarų Europos akcijų indeksų reikšmės lipo į viršų. Vokietijos DAX šoktelėjo 1,46 proc., Prancūzijos CAC 40 pakilo 0,96 proc., o Ispanijos IBEX 1,86 proc. Akcijų indeksų reikšmės augo jau keturias dienas iš eilės. Tiesa, apyvartos Europos akcijų biržose buvo mažesnės nei įprastai, nes prie prekybos neprisijungė JAV investuotojai, kurie šventė Prezidento dieną.
Visų investuotojų akys vakar buvo nukreiptos į Briuselį, kuriame susitikę euro zonos šalių ministrai turėjo galutinai nuspręsti dėl antrojo pagalbos paketo suteikimo Graikijai. Susitikimas baigėsi tik šiandien ryte po 13-os valandų derybų. Sutarta, kad skolos restruktūrizavimas leis sumažinti Graikijos skolą 130 mlrd. eurų bei padės šaliai iki 2012 m. sumažėti jos lygiui iki 120 proc., lyginant su BVP. Be to, susitarimas leis pradėti esamų Graikijos obligacijų apkeitimą su naujomis. Nuspręsta, kad privatūs investuotojai turės prisiimti 53,5 proc. nuostolį nuo nominalios obligacijų vertės. Atsižvelgiant į tai, kad akcijų rinkos kilo pastarąsias kelias savaites, tikėtina, kad visi šie sprendimai jau buvo įskaičiuoti akcijų kainose ir artimiausiu metu dar didesnio optimizmo rinkoje laukti veikiausiai ir nebereikėtų.
Iš labiausiai svyravusių bendrovių akcijų, reikėtų išskirti olandų pašto ir skubių siuntų gabenimo bendrovės „TNT Express“ akcijas, kurių kaina išaugo net 60 proc. po to, kai įmonės valdyba atmetė „United Parcel Service“ pasiūlymą perimti bendrovę. Dar penktadienį „United Parcel Service“ pasiūlė net 42 proc. didesnę kainą nei rinkoje už „TNT Express“ akcijas, tačiau po to, kai valdyba atmetė šį pasiūlymą, smulkieji akcininkai tikisi, kad potencialus pirkėjas sugrįš su dar didesnės kainos pasiūlymu.
Teigiami lūkesčiai dėl Graikijos skolos restruktūrizavimo skatino tolesnį bankų akcijų brangimą. Pavyzdžiui, „Commerzbank“ akcijų kaina padidėjo 3,2 proc., „Deutsche Bank“ 2,2 proc., „Credit Agricole“ 2,5 proc.
Azija
Šiandien Azijos akcijų indeksai kito nežymiai. Investuotojų optimizmo nepadaugėjo po Euro zonos finansų ministrų susitikimo, kuriame pagaliau nuspręsta skirti naują pagalbos paketą Graikijai. Visų pagrindinių Azijos akcijų indeksų reikšmių pokyčiai siekė iki pusės procento.
Šiandien ypatingai dideliu kritimu išsiskyrė „Mazda Motor Corp.“ akcijų kaina. Prekybos pradžioje akcijų kaina nusirito net 15 proc., o vėliau pokytis šiek tiek sumažėjo ir prekybos sesijos pabaigoje akcijos buvo atpigusios 10 proc. Tokį masišką pardavinėjimą iššaukė pranešimas, kad įmonei reikės išplatinti naują akcijų emisiją norint sustiprinti finansinę padėtį. Kitų Japonijos automobilių gamintojų akcijos taip pat pigo – „Nissan Motor Co.“ akcijų kaina susitraukė 1,5 proc., o „Mitsubishi Motors Corp.“ akcijos neteko 2 proc. savo vertės.
„China Telecom Corp.“ akcijos brango beveik 3 proc., po to kai įmonė paskelbė pradėsianti platinti „iPhone 4S“ telefonus. Net 12 proc. akcijų kainos brangimą demonstravo „OneSteel Ltd.“, po to kai įmonė paskelbė geresnius nei laukta finansinius rezultatus bei prognozes padvigubinti geležies išgavimo apimtis.
Baltijos šalys
Pirmadienį Baltijos akcijų biržų indeksų reikšmės kito nežymiai. Rygos ir Talino akcijų indeksai kilo 0,01 ir 0,15 proc., o Vilniaus sumažėjo 0,1 proc. Įprastai aktyviausiai prekiauta Vilniuje ir Taline, kur akcijų perleista už 482 ir 447 tūkst. eurų. Labiausiai brango „Lietuvos energijos“ akcijos – daugiau nei 3 proc. Šių akcijų kainą kėlė paskelbta naujiena, kad įmonė surado galimybę įsigyti dujų palankesnėmis sąlygomis Vakarų Europoje. „Šiaulių banko” akcijos brango 2,2 proc. Po prekybos sesijos paskelbta, kad „Šiaulių banko“ grupė per 2011 m. IV ketv. uždirbo 2,3 mln. Lt, o bankas 2,1 mln. Lt. grynojo pelno.
Vidurio ir Rytų Europa
Vakar Čekija po pusantrų metų pertraukos išplatino euroobligacijų emisiją. Iš viso valstybė pritraukė 2 mlrd. eurų išleisdama 10 m. trukmės eurais denominuotas obligacijas. Jos išplatintos už 3,977 proc. pajamingumą. Paklausa pasiūlą viršijo 1,75 karto. Ši valstybė yra viena iš santykinai mažesnį skolų dydį turinčių valstybių Europoje. Jos vyriausybės skola siekia apie 42 proc. BVP. Priminsime, kad per pastaruosius du mėnesius, visoms Vidurio ir Rytų Europos valstybėms pavyko sėkmingai pasiskolinti tarptautinėse rinkose. Pavyzdžiui, Slovakija vasarį pritraukė 1,25 mlrd. eurų, Latvija 1 mlrd. JAV dolerių, Lietuva sausio mėn. 1,5 mlrd. JAV dolerių.
Žaliavos
Pirmadienį „WTI“ nafta „NYMEX“ biržoje dar pabrango. Tiesa, reiktų priminti, kad vyko tik elektroninė prekyba ateities sandoriais dėl nedarbo dienos JAV. Daugiausia dėmesio sulaukė savaitgalio naujienos iš Irano, kuris sustabdė naftos tiekimą Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos naftos perdirbimo gamykloms. Tiesa, ES atstovai ramina rinką teigdami, kad jau gerokai anksčiau valstybės paragino savo šalies naftą iš Irano perkančias bendroves susirasti alternatyvius tiekėjus, todėl tokios valstybės kaip Belgija, Čekija ar Nyderlandai jau nebeperka naftos iš šios šalies. Graikija, Ispanija ir Italija taip pat sparčiai mažina šiuos pirkimus. Be to, naftos rinkos dalyviai teigiamai reagavo ir į Graikijos skolų restruktūrizavimą bei Kinijos centrinio banko sprendimą sumažinti privalomą rezervų normą bankinėje sistemoje. Įdomu ir tai, kad „JP Morgan“ pakėlė vidutinės „WTI“ naftos kainos prognozę šiems metams nuo 107 iki 111 JAV dolerių už barelį, o kitais metais tikisi vidutinės 122 JAV dolerių už barelį kainos.
