versija spausdinimui
(4)
Amerikos valdžia siekdama pagerinti šalies ekonomikos padėtį, išleidžia precedento neturinčius kiekius pinigų, tad tuo pačiu yra vienodai didelis poreikis gauti pinigus, kad galima būtų apmokėti šias išlaidas. Tai įgyvendinama per skolinimąsi, kuomet dėdė Semas parduoda įvairių laikotarpių šalies skolos vertybinius popierius. Tad šįkart traders.lt portalo lankytojams siūlome susipažinti su viena iš naujausių informacijų apie tai, kas yra didžiausi Amerikos, kurios ekonomika ir toliau yra didžiausia pasaulyje, kreditoriai.
Investuotojai Amerikos iždo vekselius, obligacijas laiko esančius saugiais, nes jie turi garantuotą grąžos normą, kuri paremta tikėjimu Amerikos ateities mokesčių pajamomis. Amerikos vyriausybė jau dešimtmečius iš dalies savo vykdomas operacijas finansuoja skolos vertybinių popierių pagalba.
Šis skolinimasis prisideda prie nacionalinės skolos didėjimo, kuri neseniai viršijo penkiolikos trilijonų dolerių vertę ir toliau kas sekundę didėja. Skolos suma vis labiau artėja prie neseniai, t.y. praėjusių metų rugpjūčio pradžioje, nustatyto naujo šalies skolinimosi limito, kuris šiuo metu sudaro 16.4 trilijonus dolerių.
Didžioji dalis Amerikos skolos priklauso privačiam sektoriui, tačiau apie keturiasdešimt procentų šios skolos priklauso viešajam sektoriui. Remiantis Amerikos Iždo departamento duomenimis, pristatome jums penkiolikos didžiausių Amerikos kreditorių sąrašą, į kurį yra įtrauktos užsienio šalys, bei privataus ir viešojo sektoriaus investuotojai:
1. Amerikos Federaliniai rezervai ir šalies valstybinės įstaigos, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 6.328 trilijonai dolerių
Taip, didžiausi Amerikos kreditoriai yra patys amerikiečiai, t.y. Amerikos Federalinis Rezervų bankas ir kitos šalies valstybinės įstaigos. Federalinių rezervų bankų sistemai priklauso maždaug 1,65 trilijono dolerių vertės Amerikos valstybiniai skolos vertybiniai popieriai, na o kita dalis priklauso kitoms šalies valstybinėms įstaigoms, t.y. didžiausiems fondams: Sveikatos priežiūros pasitikėjimo fondui bei Socialinės apsaugos pasitikėjimo fondui.
Taigi, remiantis naujausiais duomenimis minėtos Amerikos valstybinės įstaigos turi šalies valstybinių skolos vertybinių popierių už 6.328 trilijonų dolerių sumą. Tai absoliučiai rekordinė jų turima vertė, tačiau Amerikos Federalinis Rezervų bankas dalinai dėl ir toliau supirkinėjamų Amerikos skolos vertybinių popierių ir toliau plečia savo balansą. Pagal galiojančius įstatymus šalies Socialinės apsaugos pasitikėjimo fondas privalo investuoti į vertybinius popierius, kuriuos garantuoja Amerikos vyriausybė.
Prieš dešimtmetį Amerikos Federaliniai rezervai ir šalies valstybinės įstaigos šalies valstybinių skolos vertybinių popierių buvo įsigijusios vos už 2.5 trilijonų dolerių sumą.
2. Kinija, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 1.132 trilijonai dolerių
Daugiausiai Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių tarp užsienio atstovų yra sukaupusi Kinija. Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu Kinijos turima Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių vertė sudaro 1.132 trilijonus dolerių, t.y. kiek mažiau nei praėjusių metų liepą pasiektas rekordinis lygis, kuris sudarė 1.173 trilijonus dolerių.
3. Kiti Investuotojai / Taupymo lakštai, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 1.107 trilijonai dolerių
Remiantis naujausiais turimais duomenimis, ši labai stipriai įvairialypė grupė asmenų, į kurią yra įtraukti individualūs asmenys, valstybės remiamos kompanijos, brokeriai ir dileriai, bankų asmeninio pasitikėjimo kompanijos, turto kompanijos, taupymo lakštai, verslo bei kitos įmonės šiuo metu turi bendrai sukaupę Amerikos skolos vertybinių popierių už 1.107 trilijonų dolerių sumą.
Nors Amerikos skolos vertybinių popierių kiekis laikomas taupymo lakštuose nuo 2000 metų išliko faktiškai pastovus, tačiau kitų investuotojų turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių vertė nuo 2007 metų gruodį pasiektų žemumų, padidėjo beveik keturis kartus.
4. Japonija, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 1.038 trilijonai dolerių
Japonija yra viena iš didžiausia Amerikos prekybos partnerė. Japonija pagal turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių vertę šiuo metu užima ketvirtąją poziciją. Jos turimų Amerikos skolos vertybinių popierių vertė sudaro net 1.038 trilijonus dolerių.
5. Pensijų fondai, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 842.2 mlrd. dolerių
Pensijų fondai kontroliuoja dideles pinigų sumas, skirtas asmeninėms pensijoms, todėl jie yra įpareigoti atlikti gana saugias investicijas. Ši grupė, kuri apima asmeninius ir savivaldybių pensijų fondus, šiuo metu turi sukaupusi Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių už 842.2 mlrd. dolerių sumą. Privačių pensijų fondų kategorija taip pat apima Amerikos iždo vertybinius popierius, kuriuos turi Federalinė darbuotojų pensijų sistema Taupymo plano G fondas.
6. Investiciniai fondai, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 653.5 mlrd. dolerių
Remiantis Federalinių Rezervų turima informacija, investiciniai fondai pagal bendrą turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių vertę, šiuo metu užimą šeštą poziciją, tačiau jų turimų minėtų skolos vertybinių popierių vertė nuo 2008 metų gruodžio mėnesio sumažėjo 105 mlrd. dolerių suma. Pagal naujausius duomenis, įvairaus tipo investiciniai fondai turi sukaupę Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių už bendrą 653.5 mlrd. dolerių sumą.
7. Amerikos valstijos ir savivaldybės, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 484.4 mlrd. dolerių
Remiantis Federalinių Rezervų turima informacija, Amerikos valstijos ir savivaldybės į šalies skolos vertybinius popierius yra investavusios beveik pusę trilijonų dolerių. Nuo 2006 metų investicijų lygis išliko stabilus ir padidėjo nuo 484 iki 576 mlrd. dolerių. Dabartinis Amerikos valstijų ir savivaldybių turimas šalies skolos vertybinių popierių kiekio vidurkis yra žemiausias nuo pat 2005 metų gruodžio mėnesio, kuomet jis sudarė 481.4 mlrd. dolerių.
8. Didžioji Britanija, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 429.4 mlrd. dolerių
Šiuo metu Didžioji Britanija turi įsigijusi Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių už bendrą 429.4 mlrd. dolerių sumą, tačiau šalies investicijos į Amerikos skolos vertybinius popierius per pastaruosius dvejus metus dramatiškai pasikeitė. Šiuo metu Didžioji Britanija yra investavusi rekordinį kiekį lėšų į Amerikos valstybinius skolos vertybinius popierius, ir ši suma nuolat pastebimai auga. Palyginimui, 2008 metų birželį Didžioji Britanija Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių buvo įsigijusi tik už 55 mlrd. dolerių sumą.
9. Depozitoriumo institucijos, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 284.5 mlrd. dolerių
Remiantis turimais naujausiais duomenimis, depozitoriumo institucijos šiuo metu turi sukaupusios Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių už bendrą 284.5 mlrd. dolerių sumą. Į šią grupę įeina komerciniai bankai, taupomieji bankai ir kredito institucijos. Jų praėjusiais metais turėtų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių bendra vertė, palyginus su 2008 metais buvusiu žemiausiu lygiu, kuris sudarė 105 mlrd. dolerių, šoktelėjo daugiau trigubai, tačiau per birželio - rugsėjo laikotarpį sumažėjo beveik 44 mlrd. dolerių.
10. Draudimo bendrovės, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 250.1 mlrd. dolerių
Remiantis Federalinės Rezervų valdybos turima informacija, draudimo kompanijos šiuo metu turi sukaupusios Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių už bendrą 250.1 mlrd. dolerių sumą. Į šią draudimo bendrovių grupę įeina turto ir gyvybės draudimo bendrovės.
11. Naftos eksportuotojai, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 232 mlrd. dolerių
Daug naftos - reiškia daug pinigų ir dideles investicijas į Amerikos skolos vertybinius popierius. Naftos eksportuotojų grupę sudaro šios šalys: Ekvadoras, Venesuela, Indonezija, Bahreinas, Iranas, Irakas, Kuveitas, Omanas, Kataras, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Alžyras, Gabonas, Libija ir Nigerija. Šiuo metu minėti naftos eksportuotojai valdo Amerikos skolos vertybinių popierių už bendrą 232 mlrd. dolerių sumą. Per pastaruosius vienerius metus jų turimų minėtų skolos vertybinių popierių bendra vertė svyravo nuo 204 iki 236 mlrd. dolerių.
12. Brazilija, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 206.4 mlrd. dolerių
Pietų Amerikos ekonomikos galiūnės šiuo metu turima Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių vertė sudarė 206.4 mlrd. dolerių. Brazilijos investicijos į Amerikos skolos vertybinius popierius per pastaruosius du metus šiek tiek svyruoja. Daugiausiai Amerikos skolos vertybinių popierių Brazilija turėjo praėjusių metų gegužės mėnesį, kuomet bendra jų vertė sudarė 211.4 mlrd. dolerių.
13. Karibų jūros regiono bankininkystės centrai, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 185.3 mlrd. dolerių
Amerikos Iždo departamentas šiai grupei priskyrė tas institucijas, kurios yra įsikūrusios Bahamuose, Bermuduose, Kaimanų salose, Nyderlandų Antilose, Panamoje ir Britanijos Mergelių salose. Dabartinė Karibų jūros regiono bankininkystės centrų turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių vertė sudaro 185.3 mlrd. dolerių, kai 2008 metų birželį ji siekė 106.6 mlrd. dolerių. Tačiau dabartinė vertė yra mažesnė nei buvusi 2009 metų kovą, kuomet ji sudarė 213.6 mlrd. dolerių.
14. Taivanas, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 149.6 mlrd. dolerių
Taivano turimų Amerikos skolos vertybinių popierių vertė per praėjusius metus išliko santykinai stabili, tačiau per pastaruosius du metus pagal šį rodiklį Taivanas pranoko Rusiją ir Honkongą. Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu Taivano turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių vertė sudaro 149.6 mlrd. dolerių, kai Rusijos turimų analogiškų skolos vertybinių popierių bendra vertė šiuo metu siekia 89.7 mlrd. dolerių. Rusija pastaruoju metu pastebimai mažina savo turimų Amerikos skolos vertybinių popierių kiekį, nes šalis siekia labiau diversifikuoti savo turimus užsienio rezervus.
15. Šveicarija, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 113.9 mlrd. dolerių
Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį Šveicarijos turimų Amerikos skolos vertybinių popierių vertė buvo pakilusi net iki 147.5 mlrd. dolerių, kas sudarė maždaug 28 procentus šalies bendrojo vidaus produkto vertės, tačiau per pastaruosius mėnesius Šveicarija sumažino savo turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių kiekį, kurio vertė dabar sudaro 113.9 mlrd. dolerių. Pagal valdomų Amerikos skolos vertybinių popierių vertę per pastaruosius kelis metus Šveicarija aplenkė Honkongą, Rusiją bei Kanadą.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais
Investuotojai Amerikos iždo vekselius, obligacijas laiko esančius saugiais, nes jie turi garantuotą grąžos normą, kuri paremta tikėjimu Amerikos ateities mokesčių pajamomis. Amerikos vyriausybė jau dešimtmečius iš dalies savo vykdomas operacijas finansuoja skolos vertybinių popierių pagalba.
Šis skolinimasis prisideda prie nacionalinės skolos didėjimo, kuri neseniai viršijo penkiolikos trilijonų dolerių vertę ir toliau kas sekundę didėja. Skolos suma vis labiau artėja prie neseniai, t.y. praėjusių metų rugpjūčio pradžioje, nustatyto naujo šalies skolinimosi limito, kuris šiuo metu sudaro 16.4 trilijonus dolerių.
Didžioji dalis Amerikos skolos priklauso privačiam sektoriui, tačiau apie keturiasdešimt procentų šios skolos priklauso viešajam sektoriui. Remiantis Amerikos Iždo departamento duomenimis, pristatome jums penkiolikos didžiausių Amerikos kreditorių sąrašą, į kurį yra įtrauktos užsienio šalys, bei privataus ir viešojo sektoriaus investuotojai:
1. Amerikos Federaliniai rezervai ir šalies valstybinės įstaigos, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 6.328 trilijonai dolerių
Taip, didžiausi Amerikos kreditoriai yra patys amerikiečiai, t.y. Amerikos Federalinis Rezervų bankas ir kitos šalies valstybinės įstaigos. Federalinių rezervų bankų sistemai priklauso maždaug 1,65 trilijono dolerių vertės Amerikos valstybiniai skolos vertybiniai popieriai, na o kita dalis priklauso kitoms šalies valstybinėms įstaigoms, t.y. didžiausiems fondams: Sveikatos priežiūros pasitikėjimo fondui bei Socialinės apsaugos pasitikėjimo fondui.
Taigi, remiantis naujausiais duomenimis minėtos Amerikos valstybinės įstaigos turi šalies valstybinių skolos vertybinių popierių už 6.328 trilijonų dolerių sumą. Tai absoliučiai rekordinė jų turima vertė, tačiau Amerikos Federalinis Rezervų bankas dalinai dėl ir toliau supirkinėjamų Amerikos skolos vertybinių popierių ir toliau plečia savo balansą. Pagal galiojančius įstatymus šalies Socialinės apsaugos pasitikėjimo fondas privalo investuoti į vertybinius popierius, kuriuos garantuoja Amerikos vyriausybė.
Prieš dešimtmetį Amerikos Federaliniai rezervai ir šalies valstybinės įstaigos šalies valstybinių skolos vertybinių popierių buvo įsigijusios vos už 2.5 trilijonų dolerių sumą.
2. Kinija, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 1.132 trilijonai dolerių
Daugiausiai Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių tarp užsienio atstovų yra sukaupusi Kinija. Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu Kinijos turima Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių vertė sudaro 1.132 trilijonus dolerių, t.y. kiek mažiau nei praėjusių metų liepą pasiektas rekordinis lygis, kuris sudarė 1.173 trilijonus dolerių.
3. Kiti Investuotojai / Taupymo lakštai, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 1.107 trilijonai dolerių
Remiantis naujausiais turimais duomenimis, ši labai stipriai įvairialypė grupė asmenų, į kurią yra įtraukti individualūs asmenys, valstybės remiamos kompanijos, brokeriai ir dileriai, bankų asmeninio pasitikėjimo kompanijos, turto kompanijos, taupymo lakštai, verslo bei kitos įmonės šiuo metu turi bendrai sukaupę Amerikos skolos vertybinių popierių už 1.107 trilijonų dolerių sumą.
Nors Amerikos skolos vertybinių popierių kiekis laikomas taupymo lakštuose nuo 2000 metų išliko faktiškai pastovus, tačiau kitų investuotojų turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių vertė nuo 2007 metų gruodį pasiektų žemumų, padidėjo beveik keturis kartus.
4. Japonija, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 1.038 trilijonai dolerių
Japonija yra viena iš didžiausia Amerikos prekybos partnerė. Japonija pagal turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių vertę šiuo metu užima ketvirtąją poziciją. Jos turimų Amerikos skolos vertybinių popierių vertė sudaro net 1.038 trilijonus dolerių.
5. Pensijų fondai, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 842.2 mlrd. dolerių
Pensijų fondai kontroliuoja dideles pinigų sumas, skirtas asmeninėms pensijoms, todėl jie yra įpareigoti atlikti gana saugias investicijas. Ši grupė, kuri apima asmeninius ir savivaldybių pensijų fondus, šiuo metu turi sukaupusi Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių už 842.2 mlrd. dolerių sumą. Privačių pensijų fondų kategorija taip pat apima Amerikos iždo vertybinius popierius, kuriuos turi Federalinė darbuotojų pensijų sistema Taupymo plano G fondas.
6. Investiciniai fondai, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 653.5 mlrd. dolerių
Remiantis Federalinių Rezervų turima informacija, investiciniai fondai pagal bendrą turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių vertę, šiuo metu užimą šeštą poziciją, tačiau jų turimų minėtų skolos vertybinių popierių vertė nuo 2008 metų gruodžio mėnesio sumažėjo 105 mlrd. dolerių suma. Pagal naujausius duomenis, įvairaus tipo investiciniai fondai turi sukaupę Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių už bendrą 653.5 mlrd. dolerių sumą.
7. Amerikos valstijos ir savivaldybės, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 484.4 mlrd. dolerių
Remiantis Federalinių Rezervų turima informacija, Amerikos valstijos ir savivaldybės į šalies skolos vertybinius popierius yra investavusios beveik pusę trilijonų dolerių. Nuo 2006 metų investicijų lygis išliko stabilus ir padidėjo nuo 484 iki 576 mlrd. dolerių. Dabartinis Amerikos valstijų ir savivaldybių turimas šalies skolos vertybinių popierių kiekio vidurkis yra žemiausias nuo pat 2005 metų gruodžio mėnesio, kuomet jis sudarė 481.4 mlrd. dolerių.
8. Didžioji Britanija, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 429.4 mlrd. dolerių
Šiuo metu Didžioji Britanija turi įsigijusi Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių už bendrą 429.4 mlrd. dolerių sumą, tačiau šalies investicijos į Amerikos skolos vertybinius popierius per pastaruosius dvejus metus dramatiškai pasikeitė. Šiuo metu Didžioji Britanija yra investavusi rekordinį kiekį lėšų į Amerikos valstybinius skolos vertybinius popierius, ir ši suma nuolat pastebimai auga. Palyginimui, 2008 metų birželį Didžioji Britanija Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių buvo įsigijusi tik už 55 mlrd. dolerių sumą.
9. Depozitoriumo institucijos, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 284.5 mlrd. dolerių
Remiantis turimais naujausiais duomenimis, depozitoriumo institucijos šiuo metu turi sukaupusios Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių už bendrą 284.5 mlrd. dolerių sumą. Į šią grupę įeina komerciniai bankai, taupomieji bankai ir kredito institucijos. Jų praėjusiais metais turėtų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių bendra vertė, palyginus su 2008 metais buvusiu žemiausiu lygiu, kuris sudarė 105 mlrd. dolerių, šoktelėjo daugiau trigubai, tačiau per birželio - rugsėjo laikotarpį sumažėjo beveik 44 mlrd. dolerių.
10. Draudimo bendrovės, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 250.1 mlrd. dolerių
Remiantis Federalinės Rezervų valdybos turima informacija, draudimo kompanijos šiuo metu turi sukaupusios Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių už bendrą 250.1 mlrd. dolerių sumą. Į šią draudimo bendrovių grupę įeina turto ir gyvybės draudimo bendrovės.
11. Naftos eksportuotojai, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 232 mlrd. dolerių
Daug naftos - reiškia daug pinigų ir dideles investicijas į Amerikos skolos vertybinius popierius. Naftos eksportuotojų grupę sudaro šios šalys: Ekvadoras, Venesuela, Indonezija, Bahreinas, Iranas, Irakas, Kuveitas, Omanas, Kataras, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Alžyras, Gabonas, Libija ir Nigerija. Šiuo metu minėti naftos eksportuotojai valdo Amerikos skolos vertybinių popierių už bendrą 232 mlrd. dolerių sumą. Per pastaruosius vienerius metus jų turimų minėtų skolos vertybinių popierių bendra vertė svyravo nuo 204 iki 236 mlrd. dolerių.
12. Brazilija, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 206.4 mlrd. dolerių
Pietų Amerikos ekonomikos galiūnės šiuo metu turima Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių vertė sudarė 206.4 mlrd. dolerių. Brazilijos investicijos į Amerikos skolos vertybinius popierius per pastaruosius du metus šiek tiek svyruoja. Daugiausiai Amerikos skolos vertybinių popierių Brazilija turėjo praėjusių metų gegužės mėnesį, kuomet bendra jų vertė sudarė 211.4 mlrd. dolerių.
13. Karibų jūros regiono bankininkystės centrai, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 185.3 mlrd. dolerių
Amerikos Iždo departamentas šiai grupei priskyrė tas institucijas, kurios yra įsikūrusios Bahamuose, Bermuduose, Kaimanų salose, Nyderlandų Antilose, Panamoje ir Britanijos Mergelių salose. Dabartinė Karibų jūros regiono bankininkystės centrų turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių vertė sudaro 185.3 mlrd. dolerių, kai 2008 metų birželį ji siekė 106.6 mlrd. dolerių. Tačiau dabartinė vertė yra mažesnė nei buvusi 2009 metų kovą, kuomet ji sudarė 213.6 mlrd. dolerių.
14. Taivanas, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 149.6 mlrd. dolerių
Taivano turimų Amerikos skolos vertybinių popierių vertė per praėjusius metus išliko santykinai stabili, tačiau per pastaruosius du metus pagal šį rodiklį Taivanas pranoko Rusiją ir Honkongą. Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu Taivano turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių vertė sudaro 149.6 mlrd. dolerių, kai Rusijos turimų analogiškų skolos vertybinių popierių bendra vertė šiuo metu siekia 89.7 mlrd. dolerių. Rusija pastaruoju metu pastebimai mažina savo turimų Amerikos skolos vertybinių popierių kiekį, nes šalis siekia labiau diversifikuoti savo turimus užsienio rezervus.
15. Šveicarija, turima Amerikos skolos vertybinių popierių vertė: 113.9 mlrd. dolerių
Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį Šveicarijos turimų Amerikos skolos vertybinių popierių vertė buvo pakilusi net iki 147.5 mlrd. dolerių, kas sudarė maždaug 28 procentus šalies bendrojo vidaus produkto vertės, tačiau per pastaruosius mėnesius Šveicarija sumažino savo turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių kiekį, kurio vertė dabar sudaro 113.9 mlrd. dolerių. Pagal valdomų Amerikos skolos vertybinių popierių vertę per pastaruosius kelis metus Šveicarija aplenkė Honkongą, Rusiją bei Kanadą.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais
...Jei ne karas su Iraku,tai ir toliau butu jie mazai skolingi,plius dar turi naftos didziausias atsargas pasaulyje,tai kaip sakant jiem iki bankroto kaip Lietuvai iki...