Garsusis Warrenas Buffettas investavimą į akcijas yra prilyginęs investavimui į savo verslą, todėl jau sklando legendos, kaip jis ar kiti investavimo guru renka informacijos kruopelytes iš pačių neįtikinamiausių šaltinių. Žurnalas „Investuok“ aiškinasi, kur investuotojams ieškoti informacijos, o suradus – kaip ją tinkamai naudoti.
Ar investuotumėte į savo verslą neišsiaiškinę visos reikiamos informacijos apie nusižiūrėtą rinką, neįvertinę pasiūlos ir paklausos svarstyklių, nesužinoję, kas yra jūsų potencialūs klientai ir ką šiuo metu veikia būsimi konkurentai? Greičiausiai ne. Lygiai taip pat patariama elgtis ir investuojant į vertybinius popierius – nepriimti sprendimų, neišsiaiškinus visos svarbios informacijos apie dominančią sritį ar bendrovę.
Oficiali informacija
Informacijos šaltiniai pagal kilmę skirstomi į oficialius ir neoficialius. Žinoma, oficialiems šaltiniams patariama skirti daugiau dėmesio – nors ne visada informacija pateikiama objektyviai, tikėtina, kad ji viešinama atsakingai, nes ją skelbiančios organizacijos prižiūrimos valstybinių institucijų, informacijos skelbimą reglamentuoja įstatymai ir nutarimai.
Pasak AB banko „Finasta“ vyriausiosios kreditų analitikės Dianos Ūselytės, vertybinių popierių biržoje esančių bendrovių pranešimus galima rasti jų tinklalapiuose, tačiau patogiau juos skaityti biržos svetainėje – čia vienoje vietoje rasite visus pranešimus, galima peržiūrėti ankstesnę informaciją, lyginti skirtingų metų duomenis. Taip pat patogu užsiprenumeruoti biržos svetainėje skelbiamas naujienas ir gauti jas į e. paštą.
Visos bendrovės, kurių akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje, turi pateikti metines finansines ataskaitas. Atsižvelgiant į tai, kokiame biržos prekybos sąraše – oficialiajame ar einamajame – yra kompanijų vertybiniai popieriai, jos privalo pateikti pusmečio ir pirmojo bei trečiojo ketvirčių ataskaitas. Išanalizavę ataskaitas galime daryti išvadas apie bendrovės turtą, finansinę padėtį, pelną ir nuostolius.
Analitikė D. Ūselytė žurnalo „Investuok“ skaitytojams pataria ne tik vertinti pelno ar nuostolių pokyčius, bet ir atkreipti dėmesį į tas ataskaitos eilutes, kuriose nurodomi bendrovių įsipareigojimai: „Kartais praverčia iš pirmo žvilgsnio nereikšminga detalė, pavyzdžiui, iš kurio banko jūsų analizuojama bendrovė skolinosi lėšų – banko vykdoma politika gali pasufleruoti, ar iškilus netikėtų finansinių sunkumų kompanija galės pratęsti kredito grąžinimo terminus, o tai sunkmečiu gali būti gyvybiškai svarbu.“
Susitikimai su investuotojais
Taip pat būtina peržvelgti įmonių skelbiamas finansinių rodiklių prognozes ir atkreipti dėmesį, kiek jos kartų kinta, ar istoriškai prognozės atitinka rezultatus. Ekspertės teigimu, patartina nuvykti ir į įmonių skelbiamus susitikimus su investuotojais – tai gera proga susipažinti su įmone iš arčiau, pateikti klausimus, padiskutuoti su vadovais ir kitais investuotojais.
„Per tokius susitikimus galite klausti visko, kas jums įdomu ar atrodo svarbu – kompanijos atstovai patys atsirinks, ar gali suteikti rūpimą informaciją. Pavyzdžiui, jei įmonė yra paskelbusi plėtros planus, naudinga paklausinėti, ar vadovai yra suplanavę, kaip juos įgyvendins, ar pasirašytos sutartys su tiekėjais, pirkėjais, ar numatytos rinkodaros priemonės, kokios planuojamos investicijos, ar jos atsipirks“, – pataria žurnalo „Investuok“ skaitytojams banko „Finasta“ analitikė.
Tyrimai ir rodikliai
Beveik visos rimtos finansų institucijos skelbia analitikų atliktus bendrovių, tam tikro sektoriaus, ūkio šakos ar šalies makroekonominius tyrimus. Juos galima skaityti sumokėjus numatytą mokestį, dalis gali būti viešinama neatlygintinai. Analitikė pataria skaitant tokius tyrimus labiau atsižvelgti į ekspertų prielaidas, įžvalgas, bet atsargiai vertinti rekomenduojamą akcijų ar kitų vertybių popierių kainą. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar tyrimą atlikusi finansų institucija neturi interesų formuoti jai palankią nuomonę, pavyzdžiui, gal dalis tiriamosios įmonės akcijų priklauso tyrimą atlikusiai įmonei.
Pasak D. Ūselytės, ieškant informacijos apie užsienio bendroves, pravartu užsukti į tos šalies vertybinių popierių biržos puslapį ir surasti skiltį, kur skelbiamas finansinių tarpininkų sąrašas. Taip atrasite svarbiausias tos šalies finansines institucijas, kurios savo tinklalapiuose dažniausiai skelbia rinkos ir bendrovių apžvalgas. Dažnai informacija skelbiama ir anglų kalba, o blogiausiu atveju galima išsiversti su vertimo programėlėmis internete. Taip pat specialistė pataria peržiūrėti valstybinių statistikos departamentų skelbiamą kiekvieno sektoriaus balanso, pelno ir nuostolių bei pinigų srautų ataskaitas.
Žiniasklaida
Dar keli informacijos šaltiniai – žiniasklaidos priemonės ir specializuoti tinklalapiai. Pradedantiesiems investuotojams naudingos informacijos pateikiantis portalas „Investopedia.com“ pataria informaciją žiniasklaidoje ir internete vertinti atsargiai. Reikėtų išanalizuoti, ar žiniasklaidos priemonė yra išties nepriklausoma, t. y. ar jos skelbiamos informacijos neveikia akcininkai, reklamos užsakovai, galiausiai ar straipsnio autorius nėra suinteresuotas skleisti tendencingą informaciją. Dažniausiai tai rodo archyvas – jį peržvelgę galėsite susidaryti nuomonę, kaip apie analizuojamą kompaniją atsiliepdavo laikraštis prieš pusmetį ar metus, ir pamatysite, ar pateikiamos žinios yra objektyvios.
„Investopedia.com“ taip pat pataria visuomet ieškoti pirminio informacijos šaltinio. Ypač tai taikytina ieškant informacijos internete.
Dar vienas galimas šaltinis – investuotojams skirti tinklalapiai ir jų forumai.
Gandai
Garsus investuotojas Philipas A. Fisheris (1907–2004) teigė, kad renkant informaciją apie kompaniją ar sektorių galima naudotis ir gandų metodu. Deja, ne visi turi galimybę prie šio šaltinio prieiti, o gavusieji tokią progą ne visada moka tuo tinkamai pasinaudoti. Didelį investuotojų pripažinimą pelniusioje knygoje „Paprastos akcijos ir nepaprasti pelnai“ P. A. Fisheris teigia, kad „neįtikėtina, kokį tikslų kiekvienos įmonės silpnų ir stiprių pusių paveikslą galima susidaryti iš vienaip ar kitaip įmone suinteresuotų žmonių nuomonių. Dauguma žmonių, ypač jei jie jaučiasi užtikrinti, kad nebus cituojami, mielai kalba apie savo darbo sritį ir greičiausiai gana laisvai kalbės apie savo konkurentus.“ Jis pataria nueiti į penkias tos pačios pramonės šakos kompanijas, užduoti protingus klausimus apie kitų keturių stiprybes ir silpnybes. Nustebsite, kaip susidėlioja neįtikėtinai detalus ir tikslus visų penkių įmonių paveikslas. Lygiai taip pat tikrąją kompanijos dvasią gali atskleisti su ja dirbantys tiekėjai ar klientai.“
Pasak bestseleriu tapusios knygos autoriaus, naudingos informacijos gali suteikti ir buvę įmonės darbuotojai.
Nesiteisinti
Investuotojai taip pat turėtų tinkamai vertinti visą pateikiamą informaciją ir nepradėti teisinti kompanijos dėl patiriamų nesėkmių. Pasidavę emocijoms ar „įsimylėję“ bendrovę, galite nejučia užsidėti rožinius akinius ir nepastebėti, kaip vieną dieną „tik nedidelių nesėkmių“ ištiktai kompanijai iškils neišbrendamų sunkumų. Kaip rodo nesėkmių patyrusių investuotojų patirtis, ilgai ignoruodami signalus galite visai prarasti investuotas lėšas arba ilgam užstrigti su nepatraukliais ir vertę praradusiais vertybiniais popieriais.
O pabaigoje pateiksime dar du investuotojo P. A. Fisherio patarimus. Pirmasis: „Jei apie įmonę suradote pakankamai daug skirtingų informacijos šaltinių, nereikia tikėtis, kad visos iš skirtingų šaltinių gautos detalės sutaps. Iš tiesų tai visai nebūtina.“ Antrasis: „Jei bendrovės yra tikrai išskirtinės, apie jas esanti informacija yra skaidri kaip krištolas.“
Leontina Lesauskaitė, žurnalas „Investuok“
Daugiau apie investavimą skaitykite žurnale „Investuok“ ir www.kurinvestuoti.lt.
Ar investuotumėte į savo verslą neišsiaiškinę visos reikiamos informacijos apie nusižiūrėtą rinką, neįvertinę pasiūlos ir paklausos svarstyklių, nesužinoję, kas yra jūsų potencialūs klientai ir ką šiuo metu veikia būsimi konkurentai? Greičiausiai ne. Lygiai taip pat patariama elgtis ir investuojant į vertybinius popierius – nepriimti sprendimų, neišsiaiškinus visos svarbios informacijos apie dominančią sritį ar bendrovę.
Oficiali informacija
Informacijos šaltiniai pagal kilmę skirstomi į oficialius ir neoficialius. Žinoma, oficialiems šaltiniams patariama skirti daugiau dėmesio – nors ne visada informacija pateikiama objektyviai, tikėtina, kad ji viešinama atsakingai, nes ją skelbiančios organizacijos prižiūrimos valstybinių institucijų, informacijos skelbimą reglamentuoja įstatymai ir nutarimai.
Pasak AB banko „Finasta“ vyriausiosios kreditų analitikės Dianos Ūselytės, vertybinių popierių biržoje esančių bendrovių pranešimus galima rasti jų tinklalapiuose, tačiau patogiau juos skaityti biržos svetainėje – čia vienoje vietoje rasite visus pranešimus, galima peržiūrėti ankstesnę informaciją, lyginti skirtingų metų duomenis. Taip pat patogu užsiprenumeruoti biržos svetainėje skelbiamas naujienas ir gauti jas į e. paštą.
Visos bendrovės, kurių akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje, turi pateikti metines finansines ataskaitas. Atsižvelgiant į tai, kokiame biržos prekybos sąraše – oficialiajame ar einamajame – yra kompanijų vertybiniai popieriai, jos privalo pateikti pusmečio ir pirmojo bei trečiojo ketvirčių ataskaitas. Išanalizavę ataskaitas galime daryti išvadas apie bendrovės turtą, finansinę padėtį, pelną ir nuostolius.
Analitikė D. Ūselytė žurnalo „Investuok“ skaitytojams pataria ne tik vertinti pelno ar nuostolių pokyčius, bet ir atkreipti dėmesį į tas ataskaitos eilutes, kuriose nurodomi bendrovių įsipareigojimai: „Kartais praverčia iš pirmo žvilgsnio nereikšminga detalė, pavyzdžiui, iš kurio banko jūsų analizuojama bendrovė skolinosi lėšų – banko vykdoma politika gali pasufleruoti, ar iškilus netikėtų finansinių sunkumų kompanija galės pratęsti kredito grąžinimo terminus, o tai sunkmečiu gali būti gyvybiškai svarbu.“
Susitikimai su investuotojais
Taip pat būtina peržvelgti įmonių skelbiamas finansinių rodiklių prognozes ir atkreipti dėmesį, kiek jos kartų kinta, ar istoriškai prognozės atitinka rezultatus. Ekspertės teigimu, patartina nuvykti ir į įmonių skelbiamus susitikimus su investuotojais – tai gera proga susipažinti su įmone iš arčiau, pateikti klausimus, padiskutuoti su vadovais ir kitais investuotojais.
„Per tokius susitikimus galite klausti visko, kas jums įdomu ar atrodo svarbu – kompanijos atstovai patys atsirinks, ar gali suteikti rūpimą informaciją. Pavyzdžiui, jei įmonė yra paskelbusi plėtros planus, naudinga paklausinėti, ar vadovai yra suplanavę, kaip juos įgyvendins, ar pasirašytos sutartys su tiekėjais, pirkėjais, ar numatytos rinkodaros priemonės, kokios planuojamos investicijos, ar jos atsipirks“, – pataria žurnalo „Investuok“ skaitytojams banko „Finasta“ analitikė.
Tyrimai ir rodikliai
Beveik visos rimtos finansų institucijos skelbia analitikų atliktus bendrovių, tam tikro sektoriaus, ūkio šakos ar šalies makroekonominius tyrimus. Juos galima skaityti sumokėjus numatytą mokestį, dalis gali būti viešinama neatlygintinai. Analitikė pataria skaitant tokius tyrimus labiau atsižvelgti į ekspertų prielaidas, įžvalgas, bet atsargiai vertinti rekomenduojamą akcijų ar kitų vertybių popierių kainą. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar tyrimą atlikusi finansų institucija neturi interesų formuoti jai palankią nuomonę, pavyzdžiui, gal dalis tiriamosios įmonės akcijų priklauso tyrimą atlikusiai įmonei.
Pasak D. Ūselytės, ieškant informacijos apie užsienio bendroves, pravartu užsukti į tos šalies vertybinių popierių biržos puslapį ir surasti skiltį, kur skelbiamas finansinių tarpininkų sąrašas. Taip atrasite svarbiausias tos šalies finansines institucijas, kurios savo tinklalapiuose dažniausiai skelbia rinkos ir bendrovių apžvalgas. Dažnai informacija skelbiama ir anglų kalba, o blogiausiu atveju galima išsiversti su vertimo programėlėmis internete. Taip pat specialistė pataria peržiūrėti valstybinių statistikos departamentų skelbiamą kiekvieno sektoriaus balanso, pelno ir nuostolių bei pinigų srautų ataskaitas.
Žiniasklaida
Dar keli informacijos šaltiniai – žiniasklaidos priemonės ir specializuoti tinklalapiai. Pradedantiesiems investuotojams naudingos informacijos pateikiantis portalas „Investopedia.com“ pataria informaciją žiniasklaidoje ir internete vertinti atsargiai. Reikėtų išanalizuoti, ar žiniasklaidos priemonė yra išties nepriklausoma, t. y. ar jos skelbiamos informacijos neveikia akcininkai, reklamos užsakovai, galiausiai ar straipsnio autorius nėra suinteresuotas skleisti tendencingą informaciją. Dažniausiai tai rodo archyvas – jį peržvelgę galėsite susidaryti nuomonę, kaip apie analizuojamą kompaniją atsiliepdavo laikraštis prieš pusmetį ar metus, ir pamatysite, ar pateikiamos žinios yra objektyvios.
„Investopedia.com“ taip pat pataria visuomet ieškoti pirminio informacijos šaltinio. Ypač tai taikytina ieškant informacijos internete.
Dar vienas galimas šaltinis – investuotojams skirti tinklalapiai ir jų forumai.
Gandai
Garsus investuotojas Philipas A. Fisheris (1907–2004) teigė, kad renkant informaciją apie kompaniją ar sektorių galima naudotis ir gandų metodu. Deja, ne visi turi galimybę prie šio šaltinio prieiti, o gavusieji tokią progą ne visada moka tuo tinkamai pasinaudoti. Didelį investuotojų pripažinimą pelniusioje knygoje „Paprastos akcijos ir nepaprasti pelnai“ P. A. Fisheris teigia, kad „neįtikėtina, kokį tikslų kiekvienos įmonės silpnų ir stiprių pusių paveikslą galima susidaryti iš vienaip ar kitaip įmone suinteresuotų žmonių nuomonių. Dauguma žmonių, ypač jei jie jaučiasi užtikrinti, kad nebus cituojami, mielai kalba apie savo darbo sritį ir greičiausiai gana laisvai kalbės apie savo konkurentus.“ Jis pataria nueiti į penkias tos pačios pramonės šakos kompanijas, užduoti protingus klausimus apie kitų keturių stiprybes ir silpnybes. Nustebsite, kaip susidėlioja neįtikėtinai detalus ir tikslus visų penkių įmonių paveikslas. Lygiai taip pat tikrąją kompanijos dvasią gali atskleisti su ja dirbantys tiekėjai ar klientai.“
Pasak bestseleriu tapusios knygos autoriaus, naudingos informacijos gali suteikti ir buvę įmonės darbuotojai.
Nesiteisinti
Investuotojai taip pat turėtų tinkamai vertinti visą pateikiamą informaciją ir nepradėti teisinti kompanijos dėl patiriamų nesėkmių. Pasidavę emocijoms ar „įsimylėję“ bendrovę, galite nejučia užsidėti rožinius akinius ir nepastebėti, kaip vieną dieną „tik nedidelių nesėkmių“ ištiktai kompanijai iškils neišbrendamų sunkumų. Kaip rodo nesėkmių patyrusių investuotojų patirtis, ilgai ignoruodami signalus galite visai prarasti investuotas lėšas arba ilgam užstrigti su nepatraukliais ir vertę praradusiais vertybiniais popieriais.
O pabaigoje pateiksime dar du investuotojo P. A. Fisherio patarimus. Pirmasis: „Jei apie įmonę suradote pakankamai daug skirtingų informacijos šaltinių, nereikia tikėtis, kad visos iš skirtingų šaltinių gautos detalės sutaps. Iš tiesų tai visai nebūtina.“ Antrasis: „Jei bendrovės yra tikrai išskirtinės, apie jas esanti informacija yra skaidri kaip krištolas.“
Leontina Lesauskaitė, žurnalas „Investuok“
Daugiau apie investavimą skaitykite žurnale „Investuok“ ir www.kurinvestuoti.lt.