versija spausdinimui
(0)
Praėjusi savaitė JAV akcijų indeksams nebuvo palanki. S&P 500 indeksas penktadienį mažėjo jau septintą dieną iš eilės, o penktadienį neteko 0,27 proc. Per praėjusią savaitę S&P 500 indeksas sumažėjo 4,7 proc., o nuo metų pradžios yra sumažėjęs 7,9 proc. Dow Jones Industrial Average indeksas penktadienį sumažėjo 0,23 proc. Per praėjusią savaitę Dow Jones Industrial Average indeksas sumažėjo 4,8 proc., o nuo metų pradžios neigiamas pokytis siekia 3 proc. Nasdaq Composite indeksas paskutinę praėjusios savaitės dieną sumažėjo 0,75 proc., o per savaitę 5,1 proc. Nuo metų pradžios šis indeksas neteko 8 proc.
Labiausiai JAV akcijų rinkas praėjusią savaitę smukdė naujienos iš Europos. Buvo sumažinti tiek Belgijos, tiek Vengrijos bei Portugalijos kredito reitingai, o daugumos Europos šalių obligacijų pajamingumai vėl kilo į viršų. Be to, dauguma praėjusią savaitę skelbtų JAV makroekonominių rodiklių taip pat aiškumo nepridėjo, nes dalis jų viršijo lūkesčius, o dalis nuvylė.
Ši savaitė pasižymės skelbiamų makroekonominių rodiklių gausa apie darbo rinkos situaciją šalyje. Bus paskelbti naujų darbo vietų, sukurtų per lapkritį, bei bedarbystės paraiškų per praėjusią savaitę skaičiai. O labiausiai investuotojai lauks duomenų apie nedarbo lygį JAV.
Vienos iš labiausiai brangusių akcijų JAV rinkose penktadienį buvo biotechnologijų kompanijos „Pozen Inc.“ akcijos, brangusios net 44,8 proc. Tokį akcijų brangimą lėmė paskelbta naujiena, kad ši bendrovė pardavė licenziją pardavinėti jos sukurtą vaistą nuo migrenos „Treximet“ JAV rinkoje. Sandorio vertė siekia apie 75 mln. JAV dolerių bei papildomus mokėjimus.
„Netflix, Inc.“ akcijos ir toliau sminga žemyn. Penktadienį šios akcijos atpigo 6,78 proc., kai įmonės vadovai paskelbė, kad kiti metai gali būti nuostolingi. Taip pat įmonė kitais metais planuoja pritraukti lėšų platinant papildomas akcijų bei obligacijų emisijas. Iš viso įmonės vadovai ketina pritraukti apie 400 mln. JAV dolerių vertės kapitalo. Nuo liepos mėnesio viduryje pasiekto visų laikų aukščiausio akcijų kainos lygio, „Netflix, Inc.“ akcijos atpigo apie 5 kartus.
Vakarų Europa
Savaitinis Europos akcijų indeksų pokytis buvo neigiamas. Investuotojai nenoriai prisiėmė didesnę riziką, ypač po to kai Vakarų Europos vyriausybėms ne itin sekėsi platinti naujas obligacijų emisijas. Trečiadienį Vokietijai pavyko pasiskolinti tik apie pusę planuotos sumos, Italijos šešerių mėnesių skolos kaina siekė beveik 7 proc. Makroekonominė situacija lieka itin neaiški, 2012 metais laukiama neįspūdingos plėtros, tad investuoti į akcijas niekas neskuba. Tiesa, penktadienį buvo galima matyti šiokį tokį techninį atsitiesimą akcijų rinkoje, tačiau vargu ar tai gali būti laikoma ilgalaikio augimo pradžia.
Šįryt rinkų nuotaikos vis dėlto lieka palankesnės. Investuotojai gali būti linkę įsigyti akcijų po to kai pasirodė gandas apie tai, kad Tarptautinis valiutos fondas ruošia finansinės pagalbos paketą Italijai. Kai kurių šaltinių duomenimis, Italijai gali būti suteikta galimybė pasinaudoti 600 mlrd. eurų, kuri palengvintų šalies padėtį ateinančius 18 mėnesių. Už šią sumą Italijai tektų mokėti 4-5 proc. metinių palūkanų. Kita palanki žinia – parengti Europos finansinio stabilumo fondo veiklą reglamentuojantys dokumentai. Antradienį euro zonos finansų ministrai turėtų susitikti ir patvirtinti šias taisykles.
Azija
Savaitę Azijos akcijų indeksai pradėjo kildami aukštyn. Investuotojai praėjusią savaitę buvo nusiteikę itin negatyviai, vis dėlto, savaitgalį pasirodę gandai, kad Tarptautinis valiutos fondas yra pasiruošęs padėti Italijai suteikė optimizmo. Pietų Korėjos akcijų indeksas Kospi pašoko 2,41 proc., Honkongo akcijų indekso Hang Seng reikšmė padidėjo 2,08 proc., o Japonijos akcijų indeksas Nikkei 225 kilo 1,56 proc.
Šiandien labiausiai brango bankinio ir žaliavų sektoriaus bendrovių akcijos. „Agricultural Bank of China“ akcijų kaina padidėjo 2,6 proc., o „Nomura Holdings“ – 4,4 proc. „Jiangxi Copper Co.“ akcijos brango 3,5 proc., o „Cnooc“ 2,4 proc.
Šiek tiek susilpnėjusi Japonijos jena sugrąžino investuotojų susidomėjimą Japonijos bendrovėmis, gaunančiomis didelę dalį pajamų iš eksporto. „Sony Corp.“ akcijos brango 2,3 proc., o „Honda Motor Co“ akcijų kaina išaugo 4,1 proc.
Baltijos šalys
Praėjusi savaitė nebuvo sėkminga Baltijos akcijų biržoms. Talino akcijų biržos indeksas sumažėjo 5,08 proc., Vilniaus indekso neigiamas pokytis siekė 7,83 proc. Rygos biržos indeksas mažiausiai reagavo į neigiamas naujienas ir sumažėjo tik 1,83 proc. Penktadienį daugiausia įtakos prekybai darė įtakojo paskelbta naujiena dėl ketinimo iškelti bankrotą „Snorui“.
Talino bei Vilniaus biržose vertybiniais popieriais prekiauta aktyviausiai, o abiejų biržų apyvartos atitinkamai siekė daugiau nei 700 tūkst. eurų. Daugiausia dėmesio sulaukė „Tallink Grupp“ bei „Tallinna Kaubamaja“ akcijos, kurių atitinkamai perleista už 265,6 ir 224,7 tūkst. eurų.
Ši savaitė bus kupina įmonių rezultatų, nes visos įmonės, dar nepaskelbusios savo III ketv. finansinių atskaitomybių, jas privalės pateikti iki trečiadienio. Vilniaus biržoje investuotojus turėtų labiausiai dominti „Panevėžio statybos tresto“, „Invaldos“, „City Service“ bei pieno perdirbimo ir gamybos sektoriaus įmonių ketvirčio rezultatai. Taline dauguma bendrovių jau yra paskelbusios savo ketvirčio rezultatus anksčiau. Rygoje investuotojų žvilgsniai kryps į „Latvijas balzams“, „Olainfarm“ bei „Rigas kugu buvetava“ veiklos rezultatus.
Vidurio ir Rytų Europa
„Bloomberg“ cituojamų analitikų nuomone Vengrijai teks rimtai pasispausti jei ji nori išvengti tolesnio kredito reitingo mažinimo ir gauti Tarptautinio valiutos fondo pagalbą. Vengrijos valstybės skola yra didžiausia tarp Rytinių Europos valstybių, o „Moody‘s“ reitingų agentūra iš šalies praėjusią savaitę atėmė investicinio lygio reitingą. Antrąjį šių metų pusmetį forintas buvo labiausiai nuvertėjusi pasaulio valiuta, kuri euro atžvilgiu prarado apie 15 proc.
Žaliavos
Penktadienį „WTI“ naftos ateities sandoriai prekybos pradžioje judėjo žemyn ir kaina buvo nusileidusi iki 95 JAV dolerių už barelį, tačiau vėliau ji šoktelėjo į viršų ir šiandien ryte kaina jau yra didesnė nei 98 JAV doleriai už barelį. Prekybos pradžioje naftos kaina koreliavo su Europos akcijų indeksais, kurie krito dėl ne kaip besiklostančių euro zonos problemų. Vėliau kiek labiau teigiamos nuotaikos JAV suteikė palaikymą ir naftos kainai. Neramumai Egipte bei didėjantis vakarų šalių spaudimas Iranui sukuria geopolitinę riziką, kuri taip pat palanki naftos kainai. Pavyzdžiui, Prancūzijos pasiūlymas Europos šalims uždrausti importuoti naftą iš Irano iš karto sukėlė nerimą naftos rinkoje, nes pastaroji šalis yra viena iš trijų pagrindinių naftos eksportuotojų į Europą ir jeigu jai būtų užverta ši rinka, Europos šalims reikėtų ieškoti alternatyvių naftos pirkimo šaltinių. Tokios naujienos lėmė, kad penktadienį rusų „Urals“ rūšies naftos kaina šovė į viršų ir jau kainuoja brangiau nei „Brent“ nafta. Džiugu tik tai, kad pranešta, jog Libijoje naftos gavyba jau perkopė 750 tūkst. barelių, o tai suteikia vilties, kad pakankamai greitai bus sulaukta ir sugrįžimo prie 1 mln. barelių naftos per dieną gavybos lygio. Beje, penktadienį, kaip įprasta, naujienų agentūra „Bloomberg“ paskelbė rinkos dalyvių apklausą, kuri rodo, kad šią savaitę vėl daugiau apklaustųjų (57 proc.) laukia naftos pigimo, o brangimo tikisi 25 proc. apklaustųjų.
Labiausiai JAV akcijų rinkas praėjusią savaitę smukdė naujienos iš Europos. Buvo sumažinti tiek Belgijos, tiek Vengrijos bei Portugalijos kredito reitingai, o daugumos Europos šalių obligacijų pajamingumai vėl kilo į viršų. Be to, dauguma praėjusią savaitę skelbtų JAV makroekonominių rodiklių taip pat aiškumo nepridėjo, nes dalis jų viršijo lūkesčius, o dalis nuvylė.
Ši savaitė pasižymės skelbiamų makroekonominių rodiklių gausa apie darbo rinkos situaciją šalyje. Bus paskelbti naujų darbo vietų, sukurtų per lapkritį, bei bedarbystės paraiškų per praėjusią savaitę skaičiai. O labiausiai investuotojai lauks duomenų apie nedarbo lygį JAV.
Vienos iš labiausiai brangusių akcijų JAV rinkose penktadienį buvo biotechnologijų kompanijos „Pozen Inc.“ akcijos, brangusios net 44,8 proc. Tokį akcijų brangimą lėmė paskelbta naujiena, kad ši bendrovė pardavė licenziją pardavinėti jos sukurtą vaistą nuo migrenos „Treximet“ JAV rinkoje. Sandorio vertė siekia apie 75 mln. JAV dolerių bei papildomus mokėjimus.
„Netflix, Inc.“ akcijos ir toliau sminga žemyn. Penktadienį šios akcijos atpigo 6,78 proc., kai įmonės vadovai paskelbė, kad kiti metai gali būti nuostolingi. Taip pat įmonė kitais metais planuoja pritraukti lėšų platinant papildomas akcijų bei obligacijų emisijas. Iš viso įmonės vadovai ketina pritraukti apie 400 mln. JAV dolerių vertės kapitalo. Nuo liepos mėnesio viduryje pasiekto visų laikų aukščiausio akcijų kainos lygio, „Netflix, Inc.“ akcijos atpigo apie 5 kartus.
Vakarų Europa
Savaitinis Europos akcijų indeksų pokytis buvo neigiamas. Investuotojai nenoriai prisiėmė didesnę riziką, ypač po to kai Vakarų Europos vyriausybėms ne itin sekėsi platinti naujas obligacijų emisijas. Trečiadienį Vokietijai pavyko pasiskolinti tik apie pusę planuotos sumos, Italijos šešerių mėnesių skolos kaina siekė beveik 7 proc. Makroekonominė situacija lieka itin neaiški, 2012 metais laukiama neįspūdingos plėtros, tad investuoti į akcijas niekas neskuba. Tiesa, penktadienį buvo galima matyti šiokį tokį techninį atsitiesimą akcijų rinkoje, tačiau vargu ar tai gali būti laikoma ilgalaikio augimo pradžia.
Šįryt rinkų nuotaikos vis dėlto lieka palankesnės. Investuotojai gali būti linkę įsigyti akcijų po to kai pasirodė gandas apie tai, kad Tarptautinis valiutos fondas ruošia finansinės pagalbos paketą Italijai. Kai kurių šaltinių duomenimis, Italijai gali būti suteikta galimybė pasinaudoti 600 mlrd. eurų, kuri palengvintų šalies padėtį ateinančius 18 mėnesių. Už šią sumą Italijai tektų mokėti 4-5 proc. metinių palūkanų. Kita palanki žinia – parengti Europos finansinio stabilumo fondo veiklą reglamentuojantys dokumentai. Antradienį euro zonos finansų ministrai turėtų susitikti ir patvirtinti šias taisykles.
Azija
Savaitę Azijos akcijų indeksai pradėjo kildami aukštyn. Investuotojai praėjusią savaitę buvo nusiteikę itin negatyviai, vis dėlto, savaitgalį pasirodę gandai, kad Tarptautinis valiutos fondas yra pasiruošęs padėti Italijai suteikė optimizmo. Pietų Korėjos akcijų indeksas Kospi pašoko 2,41 proc., Honkongo akcijų indekso Hang Seng reikšmė padidėjo 2,08 proc., o Japonijos akcijų indeksas Nikkei 225 kilo 1,56 proc.
Šiandien labiausiai brango bankinio ir žaliavų sektoriaus bendrovių akcijos. „Agricultural Bank of China“ akcijų kaina padidėjo 2,6 proc., o „Nomura Holdings“ – 4,4 proc. „Jiangxi Copper Co.“ akcijos brango 3,5 proc., o „Cnooc“ 2,4 proc.
Šiek tiek susilpnėjusi Japonijos jena sugrąžino investuotojų susidomėjimą Japonijos bendrovėmis, gaunančiomis didelę dalį pajamų iš eksporto. „Sony Corp.“ akcijos brango 2,3 proc., o „Honda Motor Co“ akcijų kaina išaugo 4,1 proc.
Baltijos šalys
Praėjusi savaitė nebuvo sėkminga Baltijos akcijų biržoms. Talino akcijų biržos indeksas sumažėjo 5,08 proc., Vilniaus indekso neigiamas pokytis siekė 7,83 proc. Rygos biržos indeksas mažiausiai reagavo į neigiamas naujienas ir sumažėjo tik 1,83 proc. Penktadienį daugiausia įtakos prekybai darė įtakojo paskelbta naujiena dėl ketinimo iškelti bankrotą „Snorui“.
Talino bei Vilniaus biržose vertybiniais popieriais prekiauta aktyviausiai, o abiejų biržų apyvartos atitinkamai siekė daugiau nei 700 tūkst. eurų. Daugiausia dėmesio sulaukė „Tallink Grupp“ bei „Tallinna Kaubamaja“ akcijos, kurių atitinkamai perleista už 265,6 ir 224,7 tūkst. eurų.
Ši savaitė bus kupina įmonių rezultatų, nes visos įmonės, dar nepaskelbusios savo III ketv. finansinių atskaitomybių, jas privalės pateikti iki trečiadienio. Vilniaus biržoje investuotojus turėtų labiausiai dominti „Panevėžio statybos tresto“, „Invaldos“, „City Service“ bei pieno perdirbimo ir gamybos sektoriaus įmonių ketvirčio rezultatai. Taline dauguma bendrovių jau yra paskelbusios savo ketvirčio rezultatus anksčiau. Rygoje investuotojų žvilgsniai kryps į „Latvijas balzams“, „Olainfarm“ bei „Rigas kugu buvetava“ veiklos rezultatus.
Vidurio ir Rytų Europa
„Bloomberg“ cituojamų analitikų nuomone Vengrijai teks rimtai pasispausti jei ji nori išvengti tolesnio kredito reitingo mažinimo ir gauti Tarptautinio valiutos fondo pagalbą. Vengrijos valstybės skola yra didžiausia tarp Rytinių Europos valstybių, o „Moody‘s“ reitingų agentūra iš šalies praėjusią savaitę atėmė investicinio lygio reitingą. Antrąjį šių metų pusmetį forintas buvo labiausiai nuvertėjusi pasaulio valiuta, kuri euro atžvilgiu prarado apie 15 proc.
Žaliavos
Penktadienį „WTI“ naftos ateities sandoriai prekybos pradžioje judėjo žemyn ir kaina buvo nusileidusi iki 95 JAV dolerių už barelį, tačiau vėliau ji šoktelėjo į viršų ir šiandien ryte kaina jau yra didesnė nei 98 JAV doleriai už barelį. Prekybos pradžioje naftos kaina koreliavo su Europos akcijų indeksais, kurie krito dėl ne kaip besiklostančių euro zonos problemų. Vėliau kiek labiau teigiamos nuotaikos JAV suteikė palaikymą ir naftos kainai. Neramumai Egipte bei didėjantis vakarų šalių spaudimas Iranui sukuria geopolitinę riziką, kuri taip pat palanki naftos kainai. Pavyzdžiui, Prancūzijos pasiūlymas Europos šalims uždrausti importuoti naftą iš Irano iš karto sukėlė nerimą naftos rinkoje, nes pastaroji šalis yra viena iš trijų pagrindinių naftos eksportuotojų į Europą ir jeigu jai būtų užverta ši rinka, Europos šalims reikėtų ieškoti alternatyvių naftos pirkimo šaltinių. Tokios naujienos lėmė, kad penktadienį rusų „Urals“ rūšies naftos kaina šovė į viršų ir jau kainuoja brangiau nei „Brent“ nafta. Džiugu tik tai, kad pranešta, jog Libijoje naftos gavyba jau perkopė 750 tūkst. barelių, o tai suteikia vilties, kad pakankamai greitai bus sulaukta ir sugrįžimo prie 1 mln. barelių naftos per dieną gavybos lygio. Beje, penktadienį, kaip įprasta, naujienų agentūra „Bloomberg“ paskelbė rinkos dalyvių apklausą, kuri rodo, kad šią savaitę vėl daugiau apklaustųjų (57 proc.) laukia naftos pigimo, o brangimo tikisi 25 proc. apklaustųjų.