versija spausdinimui
(0)
Pasaulio rinkose tęsiasi nerimas. Italijai kasdien vis sunkiau skolintis finansų rinkose. Be to, itin sparčiai didėja nerimas ne vien dėl GIIPS šalių, bet ir dėl visų euro regiono šalių. Penktadienį JAV akcijų indeksai sumažėjo 0,2–0,7 proc., euras atpigo iki 1,324 euro už dolerį.
Euro zonos šalims skolintis kasdien tampa vis sunkiau. Ant nemokumo ribos balansuoja Italija. Penktadienį šalis sunkiai išplatino pusės metų iždo obligacijas už kurias įsipareigojo sumokėti net 6,5 proc. metines palūkanas. Šalis pritraukė 8 mlrd. eurų būtinų išvengti bankroto. Dar prieš mėnesį Italija pusmečiai skolinosi beveik dvigubai pigiau. Taip pat Italija išleido vienų metų obligacijas už 7,8 proc., bet šiai trukmei Italijai pavyko pritraukti tik 2 mlrd. eurų. Ilgesniam laikotarpiui pritraukti svaresnę pinigų sumą itin sudėtinga. Italijos kredito rizika, vertinant pagal kredito rizikos apsikeitimo sandorius (CDS), yra 550 bazinių punktų. Kredito rizika jau trečią savaitę yra didesnė už pavojingą 500 punktų ribą, kurią pasiekus skolintis tampa itin sunku. Prie pavojingos 500 punktų ribos šiuo metu sparčiai artėja šūsnis kitų euro regiono šalių– Ispanija (480), Slovėnija (450), Belgija (410), Slovakija (330), Prancūzija (250). Tuo tarpu reitingų agentūros tęsia reitingų Europos šalims mažimo maratoną. „Standard & Poor’s” sumažino Belgijos reitingą iki AA. Kita reitingų agentūra „Moody’s” užsiminė, kad gali sumažinti visų euro regiono narių reitingus, jei euro zonai artimiausiu metu nepavyks imtis veiksmingų priemonių finansų krizei suvaldyti.
Tarptautinis valiutos fondas neigia gandus, kad derasi su Italija dėl paskolos. Lapkričio 17 d. duomenimis TVF turi tik 390 mlrd. dolerių skirtų su finansiniais sunkumais susiduriančioms šalims padėti. Ši suma gerokai per maža, kad jos pakaktų Italijai (pastarosios skola yra 1,6 trln. eurų), todėl fondui reiktų papildomų įnašų.
Ketvirtadienį ir penktadienį vyks Federalinio rezervų banko susirinkimas. Dauguma rinkos dalyvių mano, kad FED pradės ūkio skatinimo programą. Trečioji ūkio skatinimo programa (QE3), tikimais, turėtų paskatinti JAV ūkį. Jei padidėtų dolerių pasiūla dėl to galėtų bent šiek tiek sustiprėti euras, pastaruoju metu smarkiai pingantis dolerio atžvilgiu. Šiandien lauksime Lietuvos mažmeninės prekybos apyvartos duomenų (11:00).
Baltijos šalių biržose savaitė turėtų prasidėti optimistiškai
Lietuvos banko sprendimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bankui „Snoras“ sukėlė didelę išpardavimo bangą Vilniaus biržoje. Vilniaus biržos indeksas OMXV sumažėjo 2,5 proc., o aktyviausiai buvo prekiauta 5,4 proc. atpigusiomis Ūkio banko akcijomis. Taline ir Rygoje taip pat dominavo pardavėjai, tačiau kainos smuko ne taip stipriai, indeksai OMXT ir OMXR sumažėjo atitinkamai 1,5 proc. ir 0,3 proc. Iš viso per savaitę Vilniaus OMXV neteko net 7,4 proc. savo vertės, tačiau akcijų kainos krito visame pasaulyje - pagrindiniai JAV ir Europos indeksai per savaitę susitraukė 4,7-5,2 proc., tad mūsų regiono tendencijos neišsiskyrė iš pasaulinio konteksto. Tuo tarpu šiandien reikėtų laukti investuotojų nuotaikų pasikeitimo. Visų pirma tai lems kainų korekcija – rinka krito staigiai ir daug, todėl į rinką sugrįš pirkėjai, kurios vilios mažos akcijų kainos bei noras atpirkti anksčiau realizuotas pozicijas. Taip pat iki trečiadienio baigiasi terminas, iki kurio bendrovės privalo paskelbti savo 9 mėnesių finansinė atskaitomybę. Tikimasi, kad bendrovių rezultatai bus geri ir tai turėtų sustiprinti investuotojų optimizmą. Be to, virš 2 proc. pakilę pagrindinių Europos biržų indeksų ateities sandorių vertės taip pat žada teigiamą šios savaitės startą. Vis dėlto rinkos išlieka labai neramios, tad prognozuoti, kiek ilgai galėtų išsilaikyti šis kilimas, nėra įmanoma.
Euro zonos šalims skolintis kasdien tampa vis sunkiau. Ant nemokumo ribos balansuoja Italija. Penktadienį šalis sunkiai išplatino pusės metų iždo obligacijas už kurias įsipareigojo sumokėti net 6,5 proc. metines palūkanas. Šalis pritraukė 8 mlrd. eurų būtinų išvengti bankroto. Dar prieš mėnesį Italija pusmečiai skolinosi beveik dvigubai pigiau. Taip pat Italija išleido vienų metų obligacijas už 7,8 proc., bet šiai trukmei Italijai pavyko pritraukti tik 2 mlrd. eurų. Ilgesniam laikotarpiui pritraukti svaresnę pinigų sumą itin sudėtinga. Italijos kredito rizika, vertinant pagal kredito rizikos apsikeitimo sandorius (CDS), yra 550 bazinių punktų. Kredito rizika jau trečią savaitę yra didesnė už pavojingą 500 punktų ribą, kurią pasiekus skolintis tampa itin sunku. Prie pavojingos 500 punktų ribos šiuo metu sparčiai artėja šūsnis kitų euro regiono šalių– Ispanija (480), Slovėnija (450), Belgija (410), Slovakija (330), Prancūzija (250). Tuo tarpu reitingų agentūros tęsia reitingų Europos šalims mažimo maratoną. „Standard & Poor’s” sumažino Belgijos reitingą iki AA. Kita reitingų agentūra „Moody’s” užsiminė, kad gali sumažinti visų euro regiono narių reitingus, jei euro zonai artimiausiu metu nepavyks imtis veiksmingų priemonių finansų krizei suvaldyti.
Tarptautinis valiutos fondas neigia gandus, kad derasi su Italija dėl paskolos. Lapkričio 17 d. duomenimis TVF turi tik 390 mlrd. dolerių skirtų su finansiniais sunkumais susiduriančioms šalims padėti. Ši suma gerokai per maža, kad jos pakaktų Italijai (pastarosios skola yra 1,6 trln. eurų), todėl fondui reiktų papildomų įnašų.
Ketvirtadienį ir penktadienį vyks Federalinio rezervų banko susirinkimas. Dauguma rinkos dalyvių mano, kad FED pradės ūkio skatinimo programą. Trečioji ūkio skatinimo programa (QE3), tikimais, turėtų paskatinti JAV ūkį. Jei padidėtų dolerių pasiūla dėl to galėtų bent šiek tiek sustiprėti euras, pastaruoju metu smarkiai pingantis dolerio atžvilgiu. Šiandien lauksime Lietuvos mažmeninės prekybos apyvartos duomenų (11:00).
Baltijos šalių biržose savaitė turėtų prasidėti optimistiškai
Lietuvos banko sprendimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bankui „Snoras“ sukėlė didelę išpardavimo bangą Vilniaus biržoje. Vilniaus biržos indeksas OMXV sumažėjo 2,5 proc., o aktyviausiai buvo prekiauta 5,4 proc. atpigusiomis Ūkio banko akcijomis. Taline ir Rygoje taip pat dominavo pardavėjai, tačiau kainos smuko ne taip stipriai, indeksai OMXT ir OMXR sumažėjo atitinkamai 1,5 proc. ir 0,3 proc. Iš viso per savaitę Vilniaus OMXV neteko net 7,4 proc. savo vertės, tačiau akcijų kainos krito visame pasaulyje - pagrindiniai JAV ir Europos indeksai per savaitę susitraukė 4,7-5,2 proc., tad mūsų regiono tendencijos neišsiskyrė iš pasaulinio konteksto. Tuo tarpu šiandien reikėtų laukti investuotojų nuotaikų pasikeitimo. Visų pirma tai lems kainų korekcija – rinka krito staigiai ir daug, todėl į rinką sugrįš pirkėjai, kurios vilios mažos akcijų kainos bei noras atpirkti anksčiau realizuotas pozicijas. Taip pat iki trečiadienio baigiasi terminas, iki kurio bendrovės privalo paskelbti savo 9 mėnesių finansinė atskaitomybę. Tikimasi, kad bendrovių rezultatai bus geri ir tai turėtų sustiprinti investuotojų optimizmą. Be to, virš 2 proc. pakilę pagrindinių Europos biržų indeksų ateities sandorių vertės taip pat žada teigiamą šios savaitės startą. Vis dėlto rinkos išlieka labai neramios, tad prognozuoti, kiek ilgai galėtų išsilaikyti šis kilimas, nėra įmanoma.