versija spausdinimui
(0)
Ketvirtadienį, po trečiadienio akcijų išsipardavimo, JAV akcijų indeksai didėjo. S&P 500 indeksas paaugo 0,86 proc., Dow Jones Industrial indeksas – 0,96 proc., o Nasdaq indeksas – 0,13 proc.
Priežasčių tam buvo ne viena. Visų pirma investuotojų JAV baimę sumažino vakar mažėję Italijos obligacijų pajamingumai, kai Italija išplatino savo trumpalaikių skolos vertybinių popierių emisiją bei Europos centrinis bankas pažadėjo ir toliau aktyviai rinkoje pirkti Italijos obligacijas.
Ketvirtadienį buvo paskelbti du svarbūs JAV makroekonominiai rodikliai. Praėjusią savaitę bedarbių paraiškų skaičius nelauktai sumažėjo 10 tūkst. iki 390 tūkst. Tai mažiausias naujų paraiškų skaičius per paskutinius septynis mėnesius. Taip pat nudžiugino paskelbti duomenys apie JAV užsienio prekybos balansą rugsėjį. Rugsėjo mėnesį užsienio prekybos deficitas sumažėjo 4 proc. iki 43,1 mlrd. JAV dolerių, nors buvo prognozuota, kad deficitas turėtų išaugti. Labiausiai prie to prisidėjo 1,4 proc. augęs eksportas.
Ketvirtadienį „Apple Inc. akcijos pigo 2,55 proc., kai „S&P Capital IQ“ sumažino rekomendaciją šioms akcijoms. Taip pat kai kurie analitikai paskelbė, kad „iPad“ produkcijos gamybos sumažėjimas gali būti didesnis nei laukta. Kavos gamintojos „Green Mountain Coffee Roasters Inc.“ akcijos pigo net 38,99 proc., nes įmonės paskelbti ketvirčio rezultatai buvo gerokai prastesni nei prognozuota. „Cisco Systems, Inc.“ akcijos brango 5,68 proc., kai įmonės ketvirčio rezultatai patvirtino, jog įmonės veiklos pertvarkymo procesas atneša apčiuopiamos naudos.
Vakarų Europa
Ketvirtadienį akcijų kainos Vakarų Europoje suko žemyn. Mažėjo 15 iš 18 nacionalinių akcijų kainų indeksų. Veiksnių požiūriu rinkose galima sakyti nieko naujo – toliau visų akiračiuose vyrauja euro zonos viešųjų finansų problema. Vakar investuotojai dėmesį atkreipė į augusiais palūkanas už Prancūzijos skolą. Europos Komisija vakar pablogino regiono ekonomikos augimo prognozę. Kitąmet tikimasi, kad euro zonos BVP augs tik 0,5 proc. palyginti su 1,6 proc. ankstesne prognoze. Recesijos rizika regione pastaruoju metu išaugo, skaičiuojama, kad Graikijos vyriausybės skola kitąmet gali išaugti iki 198 proc. BVP. Taip pat Europos Komisija pareiškė susirūpinimą dėl Belgijos, Kipro, Vengrijos, Maltos ir Lenkijos fiskalinės būklės.
Tokios žinios gali tik toliau kelti skolos kainą Europoje. Ypač kai vakar investuotojus trumpam sukrėtė žinutė iš „Standard&Poor’s” reitingų agentūros, kad buvo sumažintas Prancūzijos reitingas. Tiesa, iš kart reitingų agentūra šią informaciją paneigė, argumentuodama, kad įvyko klaida.
Šiandien ateities sandoriai rodo kiek didesnį investuotojų optimizmą. Tikimasi kainų augimo po palankios prekybos krypties vakar JAV.
Azija
Šiandien Azijos akcijų indeksai pasuko skirtingomis kryptimis. Pietų Korėjos indeksas Kospi sugebėjo pakilti net 2,95 proc., Kinijos akcijų indeksas CSI 300 smuko 0,15 proc., o Indijos indekso BSE Sensex pokytis taip pat buvo neigiamas – indekso reikšmė susitraukė 1,42 proc.
Didžiausius prieaugius buvo galima stebėti tarp eksportuojančių bendrovių bei mažmeninės prekybos bendrovių akcijų. „Sony“ akcijų kaina padidėjo 3,8 proc., o „LG Electronics“ ir „Samsung Electronics“ akcijos brango atitinkamai 6,3 proc ir 4,6 proc. Aprangos mažmeninės prekybos bendrovės „Esprit Holdings“ akcijų kaina kilo 3,58 proc., o Japonijos mažmeninės prekybos giganto „Fast retailing“ akcijos brango 1,5 proc. po pranešimo, kad įmonė žada atidaryti naujas parduotuves Pietų Korėjoje.
Į sukčiavimo skandalą įsivėlusios bendrovės „Olympus“ akcijos dar 5 proc., atsiradus pranešimui, kad Tokijo vertybinių popierių birža įtraukė įmonę į sąrašą stebimųjų, kurioms gresia pašalinimas iš biržos sąrašų. Nuo metų pradžios bendrovės akcijos yra atpigę daugiau kaip 80 proc.
Baltijos šalys
Ketvirtadienį nuotaikos Baltijos ir Europos akcijų biržose buvo skirtingos. Visi trys Baltijos akcijų biržų indeksai sumažėjo. Vilniaus akcijų indeksas sumažėjo mažiausiai – 0,38 proc., Talino indeksas – 0,75 proc., o Rygos akcijų indeksas – 0,41 proc.
Kaip ir trečiadienį, vakar aktyviausiai prekiauta „Silvano Fashion Group“ akcijomis, kurių apyvarta siekė net 620,5 tūkst. eurų. „Vilkyškių pieninės“ pardavimai spalio mėnesį augę 2 proc. per daug nenudžiugino rinkos dalyvių, tad šios įmonės akcijos pigo 0,38 proc.
Apie pusę Rygos biržos apyvartos sudarė prekyba „SAF Technika“ akcijomis, kurių perleista už 35,6 tūkst. latų, o akcijos brango 0,09 proc. Ketvirtadienį paaiškėjo dividendų dydis, kuris bus paskirstytas įmonės akcininkams – 0,23 lato vienai paprastajai akcijai. Tai net 10,84 proc. nuo trečiadienio uždarymo kainos. Nors dividendai pakankamai dideli, tačiau investuotojai reagavo į šią naujieną pakankamai santūriai. Bet to, įmonė tokio pat dydžio dividendus mokės jau trečius metus iš eilės.
Estijos BVP III ketv. augo 7,9 proc. metiniu tempu. Nors ekonomikos plėtra pagaliau ir sulėtėjo – II ketv. ūkis augo 8,4 proc., tačiau faktinis skaičius viršijo rinkos prognozę. Tikėtasi, kad šalies BVP augs 7,2 proc. Kai ir kitoms dviems Baltijos šalims, 2012 metų Estijos ekonomikos prognozės esti atsargesnės. Ypač atsargiau jas reiktų vertinti po to, kai Europos Komisija vakar sumažino visos euro zonos BVP augimo lūkesčius 2012 metais iki 0,5 proc. Šiemet Estijos ekonomika gali augti apie 7,5 proc., kitąmet plėtra gali sulėtėti iki 4,5 proc.
Žaliavos
Vakar „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje vėl grįžo į augimo kelią ir prekybos pabaigoje jau siekė daugiau 97,5 JAV dolerių už barelį. Teigiamą nuotaiką į naftos rinką grąžino palankesnės sąlygos finansų rinkose bei kiek pradžiuginę makroekonominiai rodikliai. Pavyzdžiui, JAV naujų bedarbių paraiškų skaičiaus kritimas iki žemiausio nuo balandžio mėnesio lygio rodo, kad šioje šalyje darbo rinkos padėtis bent jau nėra blogėjanti. Nudžiugino ir Kinijos naftos importo duomenys – į šalį buvo importuota 1,7 proc. daugiau naftos nei rugsėjį. Beje, Tarptautinė energetikos agentūra vakar paskelbė mėnesinę naftos rinkos apžvalgą, kurioje teigė, kad „Brent“ naftos kaina neturėtų šiais metais kristi žemiau 100 JAV dolerių už barelį dėl išliekančio pakankamai jautraus naftos paklausos ir pasiūlos balanso. Tiesa, agentūra dar kartą sumažino 2011 m. ir 2012 m. naftos paklausos prognozę, tačiau šįkart sumažinimas buvo minimalus. Be to, anot agentūros, dabartinis naftos gavybos lygis Libijoje sudaro apie 530 tūkst. barelių per dieną ir jis atsigauna greičiau nei tikėtasi. Anot „Bloomberg“ atliktos naftos rinkos ekspertų apklausos, kitą savaitę daugiau apklaustųjų laukia naftos kainos kritimo (58 proc.), o brangimo tikisi 30 proc. apklaustųjų.
Priežasčių tam buvo ne viena. Visų pirma investuotojų JAV baimę sumažino vakar mažėję Italijos obligacijų pajamingumai, kai Italija išplatino savo trumpalaikių skolos vertybinių popierių emisiją bei Europos centrinis bankas pažadėjo ir toliau aktyviai rinkoje pirkti Italijos obligacijas.
Ketvirtadienį buvo paskelbti du svarbūs JAV makroekonominiai rodikliai. Praėjusią savaitę bedarbių paraiškų skaičius nelauktai sumažėjo 10 tūkst. iki 390 tūkst. Tai mažiausias naujų paraiškų skaičius per paskutinius septynis mėnesius. Taip pat nudžiugino paskelbti duomenys apie JAV užsienio prekybos balansą rugsėjį. Rugsėjo mėnesį užsienio prekybos deficitas sumažėjo 4 proc. iki 43,1 mlrd. JAV dolerių, nors buvo prognozuota, kad deficitas turėtų išaugti. Labiausiai prie to prisidėjo 1,4 proc. augęs eksportas.
Ketvirtadienį „Apple Inc. akcijos pigo 2,55 proc., kai „S&P Capital IQ“ sumažino rekomendaciją šioms akcijoms. Taip pat kai kurie analitikai paskelbė, kad „iPad“ produkcijos gamybos sumažėjimas gali būti didesnis nei laukta. Kavos gamintojos „Green Mountain Coffee Roasters Inc.“ akcijos pigo net 38,99 proc., nes įmonės paskelbti ketvirčio rezultatai buvo gerokai prastesni nei prognozuota. „Cisco Systems, Inc.“ akcijos brango 5,68 proc., kai įmonės ketvirčio rezultatai patvirtino, jog įmonės veiklos pertvarkymo procesas atneša apčiuopiamos naudos.
Vakarų Europa
Ketvirtadienį akcijų kainos Vakarų Europoje suko žemyn. Mažėjo 15 iš 18 nacionalinių akcijų kainų indeksų. Veiksnių požiūriu rinkose galima sakyti nieko naujo – toliau visų akiračiuose vyrauja euro zonos viešųjų finansų problema. Vakar investuotojai dėmesį atkreipė į augusiais palūkanas už Prancūzijos skolą. Europos Komisija vakar pablogino regiono ekonomikos augimo prognozę. Kitąmet tikimasi, kad euro zonos BVP augs tik 0,5 proc. palyginti su 1,6 proc. ankstesne prognoze. Recesijos rizika regione pastaruoju metu išaugo, skaičiuojama, kad Graikijos vyriausybės skola kitąmet gali išaugti iki 198 proc. BVP. Taip pat Europos Komisija pareiškė susirūpinimą dėl Belgijos, Kipro, Vengrijos, Maltos ir Lenkijos fiskalinės būklės.
Tokios žinios gali tik toliau kelti skolos kainą Europoje. Ypač kai vakar investuotojus trumpam sukrėtė žinutė iš „Standard&Poor’s” reitingų agentūros, kad buvo sumažintas Prancūzijos reitingas. Tiesa, iš kart reitingų agentūra šią informaciją paneigė, argumentuodama, kad įvyko klaida.
Šiandien ateities sandoriai rodo kiek didesnį investuotojų optimizmą. Tikimasi kainų augimo po palankios prekybos krypties vakar JAV.
Azija
Šiandien Azijos akcijų indeksai pasuko skirtingomis kryptimis. Pietų Korėjos indeksas Kospi sugebėjo pakilti net 2,95 proc., Kinijos akcijų indeksas CSI 300 smuko 0,15 proc., o Indijos indekso BSE Sensex pokytis taip pat buvo neigiamas – indekso reikšmė susitraukė 1,42 proc.
Didžiausius prieaugius buvo galima stebėti tarp eksportuojančių bendrovių bei mažmeninės prekybos bendrovių akcijų. „Sony“ akcijų kaina padidėjo 3,8 proc., o „LG Electronics“ ir „Samsung Electronics“ akcijos brango atitinkamai 6,3 proc ir 4,6 proc. Aprangos mažmeninės prekybos bendrovės „Esprit Holdings“ akcijų kaina kilo 3,58 proc., o Japonijos mažmeninės prekybos giganto „Fast retailing“ akcijos brango 1,5 proc. po pranešimo, kad įmonė žada atidaryti naujas parduotuves Pietų Korėjoje.
Į sukčiavimo skandalą įsivėlusios bendrovės „Olympus“ akcijos dar 5 proc., atsiradus pranešimui, kad Tokijo vertybinių popierių birža įtraukė įmonę į sąrašą stebimųjų, kurioms gresia pašalinimas iš biržos sąrašų. Nuo metų pradžios bendrovės akcijos yra atpigę daugiau kaip 80 proc.
Baltijos šalys
Ketvirtadienį nuotaikos Baltijos ir Europos akcijų biržose buvo skirtingos. Visi trys Baltijos akcijų biržų indeksai sumažėjo. Vilniaus akcijų indeksas sumažėjo mažiausiai – 0,38 proc., Talino indeksas – 0,75 proc., o Rygos akcijų indeksas – 0,41 proc.
Kaip ir trečiadienį, vakar aktyviausiai prekiauta „Silvano Fashion Group“ akcijomis, kurių apyvarta siekė net 620,5 tūkst. eurų. „Vilkyškių pieninės“ pardavimai spalio mėnesį augę 2 proc. per daug nenudžiugino rinkos dalyvių, tad šios įmonės akcijos pigo 0,38 proc.
Apie pusę Rygos biržos apyvartos sudarė prekyba „SAF Technika“ akcijomis, kurių perleista už 35,6 tūkst. latų, o akcijos brango 0,09 proc. Ketvirtadienį paaiškėjo dividendų dydis, kuris bus paskirstytas įmonės akcininkams – 0,23 lato vienai paprastajai akcijai. Tai net 10,84 proc. nuo trečiadienio uždarymo kainos. Nors dividendai pakankamai dideli, tačiau investuotojai reagavo į šią naujieną pakankamai santūriai. Bet to, įmonė tokio pat dydžio dividendus mokės jau trečius metus iš eilės.
Estijos BVP III ketv. augo 7,9 proc. metiniu tempu. Nors ekonomikos plėtra pagaliau ir sulėtėjo – II ketv. ūkis augo 8,4 proc., tačiau faktinis skaičius viršijo rinkos prognozę. Tikėtasi, kad šalies BVP augs 7,2 proc. Kai ir kitoms dviems Baltijos šalims, 2012 metų Estijos ekonomikos prognozės esti atsargesnės. Ypač atsargiau jas reiktų vertinti po to, kai Europos Komisija vakar sumažino visos euro zonos BVP augimo lūkesčius 2012 metais iki 0,5 proc. Šiemet Estijos ekonomika gali augti apie 7,5 proc., kitąmet plėtra gali sulėtėti iki 4,5 proc.
Žaliavos
Vakar „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje vėl grįžo į augimo kelią ir prekybos pabaigoje jau siekė daugiau 97,5 JAV dolerių už barelį. Teigiamą nuotaiką į naftos rinką grąžino palankesnės sąlygos finansų rinkose bei kiek pradžiuginę makroekonominiai rodikliai. Pavyzdžiui, JAV naujų bedarbių paraiškų skaičiaus kritimas iki žemiausio nuo balandžio mėnesio lygio rodo, kad šioje šalyje darbo rinkos padėtis bent jau nėra blogėjanti. Nudžiugino ir Kinijos naftos importo duomenys – į šalį buvo importuota 1,7 proc. daugiau naftos nei rugsėjį. Beje, Tarptautinė energetikos agentūra vakar paskelbė mėnesinę naftos rinkos apžvalgą, kurioje teigė, kad „Brent“ naftos kaina neturėtų šiais metais kristi žemiau 100 JAV dolerių už barelį dėl išliekančio pakankamai jautraus naftos paklausos ir pasiūlos balanso. Tiesa, agentūra dar kartą sumažino 2011 m. ir 2012 m. naftos paklausos prognozę, tačiau šįkart sumažinimas buvo minimalus. Be to, anot agentūros, dabartinis naftos gavybos lygis Libijoje sudaro apie 530 tūkst. barelių per dieną ir jis atsigauna greičiau nei tikėtasi. Anot „Bloomberg“ atliktos naftos rinkos ekspertų apklausos, kitą savaitę daugiau apklaustųjų laukia naftos kainos kritimo (58 proc.), o brangimo tikisi 30 proc. apklaustųjų.