versija spausdinimui
(0)
Finansų rinkose vėl siaučia nerimas. Dėl netikėto Graikijos vyriausybės sprendimo rengti referendumą Europos finansų krizė, atrodo, vėl gilėja. Pasaulio akcijos pinga dvi dienas iš eilės ir tik šįryt Azijos ir Europos rinkose pastebimi stabilizacijos ženklai.
Po penkias valandas trukusio Graikijos vyriausybės posėdžio šalies ministrų kabinetas vakar nusprendė kelti referendumą. Vyriausybė pritarė ministro pirmininko G. Papandreu idėjai gyventojams balsuoti dėl euro zonos pasiūlytų Graikijos gelbėjimo sąlygų, nors vargu, ar pastaruosius dvejus metus prieš valdžią gausiai protestuojantys graikai gali pritarti bet kokiam vyriausybės pasiūlymui. Didelė tikimybė, kad referendumas nebus šaukiamas. Referendumo skelbimui turi pritarti šalies parlementas, kuriame valdančiosios koalicijos pozicija itin silpna. Koalicijai priklauso 152 iš 300 parlamento narių, tačiau 4 koalicijos nariai viešai paskelbė nepritarią referendumui, o 6 siūlo ministrui pirmininkui atsistatydinti.
Jei referendumui nebus pritarta, G. Papandreu veikiausiai neliks nieko kito, kaip atsistatydinti, o šalyje bus šaukiami nauji rinkimai. Apklausų duomenimis rinkimus laimėtų opozicinės jėgos. Pastarosios nepritaria griežtam taupymui, o užuot jų siūlo atgaivinti ūkį mažinant mokesčius. Naujoji valdžia veikiausiai norės persiderėti dėl Graikijos gelbėjimo sąlygų, tuo tarpu ir laiko, ir politinių resursų naujam sutarimui su euro zona nėra. Lapkritį Graikijai teks išpirkti obligacijų už 3,5 mlrd. eurų, o gruodį – už 12 mlrd. eurų. Po Graikijos akibrokšto tarptautiniai partneriai veikiausiai atidės Graikijos finansinės gyvybės palaikymo mechanizmo įjungimą, todėl Graikijos, o kartu ir Europos finansų sistemos ateitis vėl grimzta į nežinią. Tolesnę Europos finansų krizės raidą lems ketvirtadienį prasidedantis G20 susitikimas Prancūzijoje. Europos politinis elitas kalbas su G. Papandreou pradeda jau šiandien.
Šiandien baigsis FED susirinkimas dėl palūkanų (18:30). Veikiausiai JAV centrinis bankas ieškos naujų būdų padėti šalies ūkiui išlikti gyvybingam nepaisant vis niūresnių prognozių. FED gali užsiminti apie galimybę pradėti naują ūkio skatinimo etapą (QE3). Taip pat FED gali susieti palūkanų politiką su ūkio rodikliais, įsipareigodamas kelti palūkanas tik tuomet, kai nedarbas ir ūkio augimas pasieks tam tikrą norimą lygmenį.
Dėl nedarbo dienos Vilniaus birža išvengė akcijų nuosmukio
Dėl nedarbo dienos Vilniaus vertybinių popierių biržą išvengė smarkaus akcijų kainų nuosmukio, kuris pirmosiomis savaitės dienomis vyravo pasaulio biržose. Reaguodami į naujienas iš Graikijos investuotojai pardavinėjo akcijas, kas neliko nepastebėta Taline. Estijoje po optimistinių praeitos savaitės nuotaikų, indeksas per pirmas dvi savaitės dienas krito net 7,5%. Veikiausiai investuotojai Vilniaus biržoje šiandien taip pat atsižvelgs į nedarbo dienomis vyravusias nuotaikas ir akcijų kainos bus linkusios kristi. Visgi, situaciją, manome, švelnins korekcinės teigiamos nuotaikos Vakarų Europos biržose.
Po penkias valandas trukusio Graikijos vyriausybės posėdžio šalies ministrų kabinetas vakar nusprendė kelti referendumą. Vyriausybė pritarė ministro pirmininko G. Papandreu idėjai gyventojams balsuoti dėl euro zonos pasiūlytų Graikijos gelbėjimo sąlygų, nors vargu, ar pastaruosius dvejus metus prieš valdžią gausiai protestuojantys graikai gali pritarti bet kokiam vyriausybės pasiūlymui. Didelė tikimybė, kad referendumas nebus šaukiamas. Referendumo skelbimui turi pritarti šalies parlementas, kuriame valdančiosios koalicijos pozicija itin silpna. Koalicijai priklauso 152 iš 300 parlamento narių, tačiau 4 koalicijos nariai viešai paskelbė nepritarią referendumui, o 6 siūlo ministrui pirmininkui atsistatydinti.
Jei referendumui nebus pritarta, G. Papandreu veikiausiai neliks nieko kito, kaip atsistatydinti, o šalyje bus šaukiami nauji rinkimai. Apklausų duomenimis rinkimus laimėtų opozicinės jėgos. Pastarosios nepritaria griežtam taupymui, o užuot jų siūlo atgaivinti ūkį mažinant mokesčius. Naujoji valdžia veikiausiai norės persiderėti dėl Graikijos gelbėjimo sąlygų, tuo tarpu ir laiko, ir politinių resursų naujam sutarimui su euro zona nėra. Lapkritį Graikijai teks išpirkti obligacijų už 3,5 mlrd. eurų, o gruodį – už 12 mlrd. eurų. Po Graikijos akibrokšto tarptautiniai partneriai veikiausiai atidės Graikijos finansinės gyvybės palaikymo mechanizmo įjungimą, todėl Graikijos, o kartu ir Europos finansų sistemos ateitis vėl grimzta į nežinią. Tolesnę Europos finansų krizės raidą lems ketvirtadienį prasidedantis G20 susitikimas Prancūzijoje. Europos politinis elitas kalbas su G. Papandreou pradeda jau šiandien.
Šiandien baigsis FED susirinkimas dėl palūkanų (18:30). Veikiausiai JAV centrinis bankas ieškos naujų būdų padėti šalies ūkiui išlikti gyvybingam nepaisant vis niūresnių prognozių. FED gali užsiminti apie galimybę pradėti naują ūkio skatinimo etapą (QE3). Taip pat FED gali susieti palūkanų politiką su ūkio rodikliais, įsipareigodamas kelti palūkanas tik tuomet, kai nedarbas ir ūkio augimas pasieks tam tikrą norimą lygmenį.
Dėl nedarbo dienos Vilniaus birža išvengė akcijų nuosmukio
Dėl nedarbo dienos Vilniaus vertybinių popierių biržą išvengė smarkaus akcijų kainų nuosmukio, kuris pirmosiomis savaitės dienomis vyravo pasaulio biržose. Reaguodami į naujienas iš Graikijos investuotojai pardavinėjo akcijas, kas neliko nepastebėta Taline. Estijoje po optimistinių praeitos savaitės nuotaikų, indeksas per pirmas dvi savaitės dienas krito net 7,5%. Veikiausiai investuotojai Vilniaus biržoje šiandien taip pat atsižvelgs į nedarbo dienomis vyravusias nuotaikas ir akcijų kainos bus linkusios kristi. Visgi, situaciją, manome, švelnins korekcinės teigiamos nuotaikos Vakarų Europos biržose.