versija spausdinimui
(0)
Pasaulio finansų rinkose vyrauja įtampa. Vakarų šalių skolos ir toliau neramina investuotojus. Vakar JAV indeksai šiek tiek koregavosi didėdami 0,2–0,9 proc., o šįryt Azijoje akcijos vėl labiau linkusios pigti, negu brangti.
Euras ir doleris sparčiai pinga saugesnių valiutų atžvilgiu, todėl pastarųjų vadovai, stengdamiesi išsaugoti savo eksporto konkurencingumą, priversti imtis atsakomųjų veiksmų. Po vakarykščio Šveicarijos palūkanų ažinimo, šiandien veiksmų ėmėsi Japonija. Šalies vyriausybė atliko valiutų intervenciją vienašališkai parduodama jenas valiutų rinkoje Tuo tarpu centrinis bankas padidino ūkio skatinimo programos mastą, padidindamas vertybinių popierių supirkimo mastą nuo 10 iki 15 trln. jenų. Taip pat padidintas bankų kreditavimo programos mastas, o bazinės palūkanos ir toliau bus arti nulio. Šie veiksmai padėjo atpiginti jeną
apie 2,5 procento.
Ispanijoje ir Italijoje įtampa didėja. Ispanijos premjeras L. R.Zapatero skubiai nutraukė tik prieš dieną prasidėjusias atostogas, kad spręstų finansų krizę. Italijos premjeras S. Berluskoni per televiziją pabandė nuraminti investuotojus ir šalies gyventojus. Tuo tarpu JAV ūkio rodikliai ir toliau nedžiugina. Viena vertus, ADP Inc. prognozėmis liepą užimtųjų JAV padaugėjo šiek tiek daugiau, negu laukta (oficialus duomenys penktadienį, 15:30). Kita vertus, paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis netikėtai sumažėjo, o tai reiškia, kad sektoriaus būkle pamažu prastėja. Be to, liepą, kaip ir laukta, sumažėjo gamyklų užsakymų.
Šiandien svarbiausia žinia – Europos centrinio banko (ECB) sprendimas dėl palūkanų (14:45). Įdomų, kaip ECB komentuos vėl paaštrėjusią Europos finansų krizę ir ar pastaroji nepadarys įtakosbanko palūkanų politikai. Šiandien palūkanų didinimo nesitikima, tačiau, sprendžiant iš ligšiolinių Ž. K. Trišė žodžių, didinimo galima tikėtis paskutinį metų ketvirtį.
Šiandien dėl palūkanų ir tolesnio ūkio skatinimo masto turi apsispręsti ir Anglijos centrinis bankas (14:00).
Akcijų kainos Baltijos biržose taip pat pasidavė pardavėjų spaudimui, tačiau apyvarta, nors ir šiek tiek padidėjo, vis dėlto, buvo gerokai mažesnė už šių metų vidutinę. Rygos biržos indeksas smuko daugiausiai – 1,9 proc., Vilniaus – 1,2 procento, tokiu būdu OMXV indekso vertė atsitraukė nuo 400 punktų lygmens, ties kuriuo laikėsi apie tris savaites. Pagrindinę pasiūlos dalį formavo vietos investuotojai, nors pavienes akcijas taip pat pardavinėjo ir pardavėjai iš užsienio. Trumpalaikiai investuotojai, reaguodami į nuotaikas pasaulyje, nuo pat ryto skubėjo realizuoti likvidesnes akcijas, tikėdamiesi jas vėliau atpirkti pigiau. Vilniuje aktyviausiai prekiauta pasiūlos iš užsienio sulaukusiomis „Panevėžio statybos tresto“ ir TEO LT akcijomis, kurios pigo atitinkamai 2,8 proc. ir 1,4 procento. Iš likvidesnių akcijų nuosmukio išvengė tik „Sanito“ akcijos.
Taline tradiciškai lyderėmis pagal apyvartą buvo taip pat pigusios bendrovių „Tallink Grupp“ ir „Olympic Entertainment Group“ akcijos. Pastaroji bendrovė šįryt paskelbė pusmetinius veiklos rezultatus: laikotarpio pelnas sudarė 4,4 mln. eurų (pernai tuo pačiu metu buvo patirtas 1,2 mln. eurų nuostolis).
Ateities sandorių prekyba indikuoja, kad Vakarų Europoje akcijų biržos atsidarys apytiksliais 0,5-0,9 proc. pagrindinių indeksų prieaugiais. Ne išimtis turėtų būti ir Baltijos šalių rinkos. Tą patvirtina ir faktas, kad iki šiol instituciniai užsienio investuotojai buvo pasyvūs, todėl ligšiolinis akcijų išsipardavimas yra labiau spekuliacinio pobūdžio. Dėl šios priežasties, pajutus, kad stambieji investuotojai užsiima pirkėjų pozicijas, situacija rinkoje gali kardinaliai pasikeisti ir įgauti kilimo tendencijas.
Euras ir doleris sparčiai pinga saugesnių valiutų atžvilgiu, todėl pastarųjų vadovai, stengdamiesi išsaugoti savo eksporto konkurencingumą, priversti imtis atsakomųjų veiksmų. Po vakarykščio Šveicarijos palūkanų ažinimo, šiandien veiksmų ėmėsi Japonija. Šalies vyriausybė atliko valiutų intervenciją vienašališkai parduodama jenas valiutų rinkoje Tuo tarpu centrinis bankas padidino ūkio skatinimo programos mastą, padidindamas vertybinių popierių supirkimo mastą nuo 10 iki 15 trln. jenų. Taip pat padidintas bankų kreditavimo programos mastas, o bazinės palūkanos ir toliau bus arti nulio. Šie veiksmai padėjo atpiginti jeną
apie 2,5 procento.
Ispanijoje ir Italijoje įtampa didėja. Ispanijos premjeras L. R.Zapatero skubiai nutraukė tik prieš dieną prasidėjusias atostogas, kad spręstų finansų krizę. Italijos premjeras S. Berluskoni per televiziją pabandė nuraminti investuotojus ir šalies gyventojus. Tuo tarpu JAV ūkio rodikliai ir toliau nedžiugina. Viena vertus, ADP Inc. prognozėmis liepą užimtųjų JAV padaugėjo šiek tiek daugiau, negu laukta (oficialus duomenys penktadienį, 15:30). Kita vertus, paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis netikėtai sumažėjo, o tai reiškia, kad sektoriaus būkle pamažu prastėja. Be to, liepą, kaip ir laukta, sumažėjo gamyklų užsakymų.
Šiandien svarbiausia žinia – Europos centrinio banko (ECB) sprendimas dėl palūkanų (14:45). Įdomų, kaip ECB komentuos vėl paaštrėjusią Europos finansų krizę ir ar pastaroji nepadarys įtakosbanko palūkanų politikai. Šiandien palūkanų didinimo nesitikima, tačiau, sprendžiant iš ligšiolinių Ž. K. Trišė žodžių, didinimo galima tikėtis paskutinį metų ketvirtį.
Šiandien dėl palūkanų ir tolesnio ūkio skatinimo masto turi apsispręsti ir Anglijos centrinis bankas (14:00).
Akcijų kainos Baltijos biržose taip pat pasidavė pardavėjų spaudimui, tačiau apyvarta, nors ir šiek tiek padidėjo, vis dėlto, buvo gerokai mažesnė už šių metų vidutinę. Rygos biržos indeksas smuko daugiausiai – 1,9 proc., Vilniaus – 1,2 procento, tokiu būdu OMXV indekso vertė atsitraukė nuo 400 punktų lygmens, ties kuriuo laikėsi apie tris savaites. Pagrindinę pasiūlos dalį formavo vietos investuotojai, nors pavienes akcijas taip pat pardavinėjo ir pardavėjai iš užsienio. Trumpalaikiai investuotojai, reaguodami į nuotaikas pasaulyje, nuo pat ryto skubėjo realizuoti likvidesnes akcijas, tikėdamiesi jas vėliau atpirkti pigiau. Vilniuje aktyviausiai prekiauta pasiūlos iš užsienio sulaukusiomis „Panevėžio statybos tresto“ ir TEO LT akcijomis, kurios pigo atitinkamai 2,8 proc. ir 1,4 procento. Iš likvidesnių akcijų nuosmukio išvengė tik „Sanito“ akcijos.
Taline tradiciškai lyderėmis pagal apyvartą buvo taip pat pigusios bendrovių „Tallink Grupp“ ir „Olympic Entertainment Group“ akcijos. Pastaroji bendrovė šįryt paskelbė pusmetinius veiklos rezultatus: laikotarpio pelnas sudarė 4,4 mln. eurų (pernai tuo pačiu metu buvo patirtas 1,2 mln. eurų nuostolis).
Ateities sandorių prekyba indikuoja, kad Vakarų Europoje akcijų biržos atsidarys apytiksliais 0,5-0,9 proc. pagrindinių indeksų prieaugiais. Ne išimtis turėtų būti ir Baltijos šalių rinkos. Tą patvirtina ir faktas, kad iki šiol instituciniai užsienio investuotojai buvo pasyvūs, todėl ligšiolinis akcijų išsipardavimas yra labiau spekuliacinio pobūdžio. Dėl šios priežasties, pajutus, kad stambieji investuotojai užsiima pirkėjų pozicijas, situacija rinkoje gali kardinaliai pasikeisti ir įgauti kilimo tendencijas.