versija spausdinimui
(1)
Antradienį Atlantoje įvyko konferencija, kurios metu federalinio rezervų banko vadovas Benas Bernankė
išsakė nuomonę apie JAV ekonomikos augimą. Pasak jo, JAV ekonomikos augimas pastaruoju metu sulėtėjo. Tačiau buvo pabrėžta, kad šis sulėtėjimas lemtas aukštų benzino kainų ir Japonijos krizės, tėra laikinas reiškinys. Taip pat pasakyta, kad antrąją šių metų pusę ekonomikos augimo tempas turėtų paspartėti. B. Bernanke neužsiminė apie jokias naujas ekonomikos skatinimo iniciatyvas.
Šį mėnesį baigiasi 600 mlrd. JAV dolerių ekonomikos skatinimo programa, apie kurios pratęsimą konferencijos metu nebuvo užsiminta. Nors programa buvo skirta išlaikyti žemą bazinę palūkanų normą, tačiau ji taip pat yra kaltinama dėl išaugusios infliacijos. Banko vadovas sakė, kad žema bazinė palūkanų norma vis dar yra būtinybė, tad po dviejų savaičių vyksiančiame banko susirinkime nesitikima netikėtų sprendimų ir bazinė palūkanų norma išliks nepakitusi. JAV prezidentas Barack'as Obama antradienį susitikime su Vokietijos kanclere Angela Merkel taip pat išreiškė susirūpinimą dėl ekonomikos augimo sulėtėjimo. Tačiau prezidentas nuramino, kad antrosios recesijos nereikėtų tikėtis.
JAV akcijų rinka į Federalinio rezervų banko vadovo ir prezidento pasisakymus reagavo neigiamai. Visą prekybos sesiją pagrindiniai akcijų indeksai laikėsi teigiamoje zonoje, tačiau po B. Bernankės kalbos, indeksai smuko ir prekybos pabaigoje užsidarė su neigiamu pokyčiu. Dow Jones Industrial indeksas nukrito 0,16 proc., S&P 500 - 0,10 proc., o Nasdaq -0,04 proc.
Vakarų Europa
Didžioji dalis Vakarų Europos akcijų indeksų toliau smuko ir antradienį. Bendras Europos indeksas Stoxx 600 laikėsi ties savo žemiausia reikšme per paskutines 10 savaičių. Kai kurie investuotojai mano, kad rinkos veikiausiai persistengia reaguodamos ne į pačias geriausias ekonomines naujienas, nes ekonomikos ateitis vis dėl to nėra tokia jau bloga. Europos centrinis bankas (ECB) leido investuotojams suprasti, kad jis skatinąs naujų Graikijos skolos vertybinių popierių įsigijimą, kai bus išpirktos senosios emisijos. ECB prieštarauja bet kokiai minčiai dėl šalies bankroto. O iš Europos Komisijos nario lūpų vakar pasigirdo mintis, kad Graikijos bankrotas gali būti prilygintas „Lehmans Brothers katastrofai".
Ekonominės naujienos Europoje trečiadienį buvo gana neblogos. Euro zonos mažmeninė prekyba ir Vokietijos gamyklų užsakymai balandį augo sparčiau negu kovą ir lenkė ekonomistų lūkesčius. Gamyklų užsakymų Vokietijoje per mėnesį padaugėjo 2,8 proc., nes vėl atsigavo paklausa investicinėms prekėms.
Šįryt ateities sandoriai Europoje toliau rodo neigiamą akcijų rinkų kryptį. Nors akcijų kainos krenta jau gana ilgai, tačiau kol kas investuotojai neskuba grįžti. Ypač po vakarykštės JAV FED vadovo B. Bernankės kalbos, kurioje jis išsakė nuomonę apie lėtėjančią JAV ekonomiką
Azija
Šiandien Azijos akcijų indeksai fiksavo kritimą investuotojams nerimaujant, kad pasaulio ekonomikos atsigavimas sulėtėjo. Vakar kalbėjęs JAV Federalinių rezervų banko pirmininkas B. Bernanke pripažino, kad ekonomikos atsigavimas yra netolygus ir lėtas. Japonijos Nikkei 225 akcijų indeksas svyravo apie nulį. Ir vėl į rekordines žemumas krito „Tokyo Electric Power Co." bendrovės akcijos. Japonijos laikraščiui paskelbus, kad Japonijos atominiai reaktoriai nuo kitų metų pavasario gali būti nebenaudojami, įmonės akcijų kaina smuko 8 proc. Investuotojai pasitikėjimo nerodė ir mašinų gamintojų, kurios didžiąją dalį produkcijos realizuoja Jungtinėse Amerikos Valstijose, akcijomis. „Nissan", „Honda" ir „Toyota" įmonių akcijų kainos susitraukė apie 1 proc. Didžiausios pasaulyje žaidimų konsolių gamintojos, bendrovės „Nintendo" akcijų kaina krito į žemiausią lygį per pastaruosius 5 metus, po to kai vakar buvo pristatyta nauja žaidimų konsolė. Lūkesčių neatitikusi konsolė nuvylė investuotojus ir akcijų kaina prekybos sesijos metu koregavosi daugiau kaip 5 proc.
Baltijos šalys
Antradienį NASDAQ OMX Vilniaus biržoje aktyviausiai buvo prekiauta bendrovės „Invalda" akcijomis. Šių 2,29 proc. iki 2,19 euro kilusia kaina buvo perleista už 54 tūkst. eurų. Taip pat aktyviau prekiauta ir bendrovės „Vilkyškių pieninė" vertybiniais popieriais. Šį įmonė birželio 10 d. skelbia konsoliduotus gegužės mėnesio pardavimus, tad ko gero investuotojai bando užbėgti įvykiams už akių. Bendrovės „Tallink Grupp", kurios kapitalizacija didžiausia tarp trijose Baltijos rinkose listinguojamų bendrovių, vertybinių popierių prekyba vėl išsiskyrė Talino biržoje. Šios įmonės akcijų, kurios brango 1,14 proc., o viso prekiauta už 405 tūkst. eurų. Antradienio prekybos sesija buvo paskutinė diena, kai investuotojai pretendavo į „Olympic Enterainment Group" akcininkams skirtas išmokas, mažinant įstatinį kapitalą. NASDAQ OMX Rygos biržoje prekybos sesija niekuo neišsiskyrė - nei reikšmingesnėmis apyvartomis, nei didesniais akcijų kainų pokyčiais į kuriuos investuotojai turėtų atkreipti dėmesį.
„Moody's" pagerino Latvijos skolos reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą. Dėl to kaina apsidrausti nuo šalies nemokumo dar labiau susitraukė ir „Bloomberg" duomenimis šiuo metu siekia 194,8 punkto - mažiausiai nuo 2008 metų birželio. Latvija tarp Baltijos šalių daugiausiai apkarpė savo biudžeto išlaidas 2009-2010 metais ir ėmėsi nemažai priemonių biudžeto deficitui sumažinti ir sugebėjo atgauti rinkų pasitikėjimą, kuris krizės metu kybojo ant plauko.
Vidurio ir Rytų Europa
Vakarų rinkose trečiadienį tebetvyrojo įtampa, tačiau Rusijos akcijų rinka sugebėjo išsiskirti ir indeksas paaugo net 2,07 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo „Gazprom" akcijos, kurių kaina kilo 4,7 proc. pasigirdus gandams, kad bus sudaryta eksporto sutartis su Kinija. Dėl įvairių gandų ir naujienų brango ir kitos Rusijos didžiosios bendrovės -„Rosneft" kaina padidėjo 2,6 proc. dėl galimo „TNK-BP" galies įsigijimo, o „Severstal" ir „Evraz Group" brango virš 2 proc. Šiandien ateities sandoriai rodo neigiamą akcijų rinkos kryptį. Indeksai turėtų mažėti reaguodami į vakarykštę JAV FED vadovo kalbą apie ekonomikos lėtėjimą.
Žaliavos
„WTI" naftos ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje antradienį pakilo 0,1 proc. į viršų, nors prekybos metu svyravimai buvo išties nemaži. Didžiausias dėmesys šiandien kryps į OPEC atstovų susirinkimą Vienoje, kuris jau dabar vadinamas istoriniu. Nors dar praėjusią savaitę dauguma rinkos dalyvių prognozavo, kad OPEC paliks naftos gavybos kvotą nepakeistą, paskutinių dienų OPEC narių komentarai verčia lūkesčius keistis į priešingą pusę ir vis realesnė tampa galimybė, kad šiandien bus nuspręsta didinti naftos gavybos kvotas. Beje, Saudo Arabijos atstovai kalbėjo, kad šalis ruošiasi šį mėnesį padidinti naftos gavybą dar 500 tūkst. barelių per dieną siekdama patenkinti augančią paklausą. O kad ji auga, įrodo ir JAV energetikos administracijos pakelta naftos paklausos prognozė šiems metams dar 300 tūkst. barelių, palyginti su prognoze, daryta prieš mėnesį. Beje, vakar palankus veiksnys naftos kainai buvo ir JAV dolerio pigimas svarbiausių valiutų atžvilgiu bei netikėtas Amerikos naftos instituto pranešimas apie net 5,5 mln. barelių per savaitę sumažėjusias žaliavinės naftos atsargas JAV.
išsakė nuomonę apie JAV ekonomikos augimą. Pasak jo, JAV ekonomikos augimas pastaruoju metu sulėtėjo. Tačiau buvo pabrėžta, kad šis sulėtėjimas lemtas aukštų benzino kainų ir Japonijos krizės, tėra laikinas reiškinys. Taip pat pasakyta, kad antrąją šių metų pusę ekonomikos augimo tempas turėtų paspartėti. B. Bernanke neužsiminė apie jokias naujas ekonomikos skatinimo iniciatyvas.
Šį mėnesį baigiasi 600 mlrd. JAV dolerių ekonomikos skatinimo programa, apie kurios pratęsimą konferencijos metu nebuvo užsiminta. Nors programa buvo skirta išlaikyti žemą bazinę palūkanų normą, tačiau ji taip pat yra kaltinama dėl išaugusios infliacijos. Banko vadovas sakė, kad žema bazinė palūkanų norma vis dar yra būtinybė, tad po dviejų savaičių vyksiančiame banko susirinkime nesitikima netikėtų sprendimų ir bazinė palūkanų norma išliks nepakitusi. JAV prezidentas Barack'as Obama antradienį susitikime su Vokietijos kanclere Angela Merkel taip pat išreiškė susirūpinimą dėl ekonomikos augimo sulėtėjimo. Tačiau prezidentas nuramino, kad antrosios recesijos nereikėtų tikėtis.
JAV akcijų rinka į Federalinio rezervų banko vadovo ir prezidento pasisakymus reagavo neigiamai. Visą prekybos sesiją pagrindiniai akcijų indeksai laikėsi teigiamoje zonoje, tačiau po B. Bernankės kalbos, indeksai smuko ir prekybos pabaigoje užsidarė su neigiamu pokyčiu. Dow Jones Industrial indeksas nukrito 0,16 proc., S&P 500 - 0,10 proc., o Nasdaq -0,04 proc.
Vakarų Europa
Didžioji dalis Vakarų Europos akcijų indeksų toliau smuko ir antradienį. Bendras Europos indeksas Stoxx 600 laikėsi ties savo žemiausia reikšme per paskutines 10 savaičių. Kai kurie investuotojai mano, kad rinkos veikiausiai persistengia reaguodamos ne į pačias geriausias ekonomines naujienas, nes ekonomikos ateitis vis dėl to nėra tokia jau bloga. Europos centrinis bankas (ECB) leido investuotojams suprasti, kad jis skatinąs naujų Graikijos skolos vertybinių popierių įsigijimą, kai bus išpirktos senosios emisijos. ECB prieštarauja bet kokiai minčiai dėl šalies bankroto. O iš Europos Komisijos nario lūpų vakar pasigirdo mintis, kad Graikijos bankrotas gali būti prilygintas „Lehmans Brothers katastrofai".
Ekonominės naujienos Europoje trečiadienį buvo gana neblogos. Euro zonos mažmeninė prekyba ir Vokietijos gamyklų užsakymai balandį augo sparčiau negu kovą ir lenkė ekonomistų lūkesčius. Gamyklų užsakymų Vokietijoje per mėnesį padaugėjo 2,8 proc., nes vėl atsigavo paklausa investicinėms prekėms.
Šįryt ateities sandoriai Europoje toliau rodo neigiamą akcijų rinkų kryptį. Nors akcijų kainos krenta jau gana ilgai, tačiau kol kas investuotojai neskuba grįžti. Ypač po vakarykštės JAV FED vadovo B. Bernankės kalbos, kurioje jis išsakė nuomonę apie lėtėjančią JAV ekonomiką
Azija
Šiandien Azijos akcijų indeksai fiksavo kritimą investuotojams nerimaujant, kad pasaulio ekonomikos atsigavimas sulėtėjo. Vakar kalbėjęs JAV Federalinių rezervų banko pirmininkas B. Bernanke pripažino, kad ekonomikos atsigavimas yra netolygus ir lėtas. Japonijos Nikkei 225 akcijų indeksas svyravo apie nulį. Ir vėl į rekordines žemumas krito „Tokyo Electric Power Co." bendrovės akcijos. Japonijos laikraščiui paskelbus, kad Japonijos atominiai reaktoriai nuo kitų metų pavasario gali būti nebenaudojami, įmonės akcijų kaina smuko 8 proc. Investuotojai pasitikėjimo nerodė ir mašinų gamintojų, kurios didžiąją dalį produkcijos realizuoja Jungtinėse Amerikos Valstijose, akcijomis. „Nissan", „Honda" ir „Toyota" įmonių akcijų kainos susitraukė apie 1 proc. Didžiausios pasaulyje žaidimų konsolių gamintojos, bendrovės „Nintendo" akcijų kaina krito į žemiausią lygį per pastaruosius 5 metus, po to kai vakar buvo pristatyta nauja žaidimų konsolė. Lūkesčių neatitikusi konsolė nuvylė investuotojus ir akcijų kaina prekybos sesijos metu koregavosi daugiau kaip 5 proc.
Baltijos šalys
Antradienį NASDAQ OMX Vilniaus biržoje aktyviausiai buvo prekiauta bendrovės „Invalda" akcijomis. Šių 2,29 proc. iki 2,19 euro kilusia kaina buvo perleista už 54 tūkst. eurų. Taip pat aktyviau prekiauta ir bendrovės „Vilkyškių pieninė" vertybiniais popieriais. Šį įmonė birželio 10 d. skelbia konsoliduotus gegužės mėnesio pardavimus, tad ko gero investuotojai bando užbėgti įvykiams už akių. Bendrovės „Tallink Grupp", kurios kapitalizacija didžiausia tarp trijose Baltijos rinkose listinguojamų bendrovių, vertybinių popierių prekyba vėl išsiskyrė Talino biržoje. Šios įmonės akcijų, kurios brango 1,14 proc., o viso prekiauta už 405 tūkst. eurų. Antradienio prekybos sesija buvo paskutinė diena, kai investuotojai pretendavo į „Olympic Enterainment Group" akcininkams skirtas išmokas, mažinant įstatinį kapitalą. NASDAQ OMX Rygos biržoje prekybos sesija niekuo neišsiskyrė - nei reikšmingesnėmis apyvartomis, nei didesniais akcijų kainų pokyčiais į kuriuos investuotojai turėtų atkreipti dėmesį.
„Moody's" pagerino Latvijos skolos reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą. Dėl to kaina apsidrausti nuo šalies nemokumo dar labiau susitraukė ir „Bloomberg" duomenimis šiuo metu siekia 194,8 punkto - mažiausiai nuo 2008 metų birželio. Latvija tarp Baltijos šalių daugiausiai apkarpė savo biudžeto išlaidas 2009-2010 metais ir ėmėsi nemažai priemonių biudžeto deficitui sumažinti ir sugebėjo atgauti rinkų pasitikėjimą, kuris krizės metu kybojo ant plauko.
Vidurio ir Rytų Europa
Vakarų rinkose trečiadienį tebetvyrojo įtampa, tačiau Rusijos akcijų rinka sugebėjo išsiskirti ir indeksas paaugo net 2,07 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo „Gazprom" akcijos, kurių kaina kilo 4,7 proc. pasigirdus gandams, kad bus sudaryta eksporto sutartis su Kinija. Dėl įvairių gandų ir naujienų brango ir kitos Rusijos didžiosios bendrovės -„Rosneft" kaina padidėjo 2,6 proc. dėl galimo „TNK-BP" galies įsigijimo, o „Severstal" ir „Evraz Group" brango virš 2 proc. Šiandien ateities sandoriai rodo neigiamą akcijų rinkos kryptį. Indeksai turėtų mažėti reaguodami į vakarykštę JAV FED vadovo kalbą apie ekonomikos lėtėjimą.
Žaliavos
„WTI" naftos ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje antradienį pakilo 0,1 proc. į viršų, nors prekybos metu svyravimai buvo išties nemaži. Didžiausias dėmesys šiandien kryps į OPEC atstovų susirinkimą Vienoje, kuris jau dabar vadinamas istoriniu. Nors dar praėjusią savaitę dauguma rinkos dalyvių prognozavo, kad OPEC paliks naftos gavybos kvotą nepakeistą, paskutinių dienų OPEC narių komentarai verčia lūkesčius keistis į priešingą pusę ir vis realesnė tampa galimybė, kad šiandien bus nuspręsta didinti naftos gavybos kvotas. Beje, Saudo Arabijos atstovai kalbėjo, kad šalis ruošiasi šį mėnesį padidinti naftos gavybą dar 500 tūkst. barelių per dieną siekdama patenkinti augančią paklausą. O kad ji auga, įrodo ir JAV energetikos administracijos pakelta naftos paklausos prognozė šiems metams dar 300 tūkst. barelių, palyginti su prognoze, daryta prieš mėnesį. Beje, vakar palankus veiksnys naftos kainai buvo ir JAV dolerio pigimas svarbiausių valiutų atžvilgiu bei netikėtas Amerikos naftos instituto pranešimas apie net 5,5 mln. barelių per savaitę sumažėjusias žaliavinės naftos atsargas JAV.