versija spausdinimui
(0)
Antradienį krentančios naftos ir tauriųjų metalų kainos privertė JAV investuotojus pardavinėti energetikos ir žaliavų sektoriaus bendrovių akcijas ir ieškoti saugumo obligacijose bei telekomunikacijų įmonių akcijose. Dow Jones Industrial indeksas pakilo tik 0,15 punktų, arba 0,00 proc. Tuo tarpu S&P 500 indeksas nukrito 0,34 proc., o Nasdaq - 0,78 proc.
Naftai nukritus apie 2,2 proc. energetikos sektoriaus akcijos susilaukė didelio spaudimo. „Chevron" akcijos pigo 1,86 proc., „Exxon Mobil" - 1,55 proc.
„Anadarko Petroleum" vėlyvą pirmadienį pranešė, kad I ketv. pelnas sumažėjo iki 216 mln. JAV dolerių, arba 0,43 jAv doleriai vienai akcijai. Praeitais metais per tą patį laikotarpį įmonė uždirbo arba 1,43 JAV dolerių vienai akcijai. jmonės akcijos vakar nukrito 2,29 proc. Smarkaus spaudimo sulaukė gamtinių dujų gamintojos, „Chesapeake Energy", akcijos. Nors įmonės I ketv. pelnas - 0,75 JAV dolerių vienai akcijai - buvo geresnis nei analitikų prognozės (0,71 JAV dolerių vienai akcijai), investuotojus neramino vadovų komentaras, kad įmonė privalės didinti išlaidas, tuo tarpu gamybos apimtys išliks tos pačios. Akcijos pigo 5,72 proc.
Teigiama kryptimi prekyba vyko telekomunikacijų sektoriaus akcijomis. „MetroPCS Communications" įmonės, teikiančios mobiliąsias paslaugas JAV, I ketv. pelnas palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu išaugo daugiau nei dvigubai. Akcijos pabrango 10,13 proc. Taip pat brango „AT&T" akcijos -2,08 proc., „Verizon" - 0,64 proc., „Windstream" -2,42 proc. „Mastercard" vakar pranešė, kad I ketv. pelnas padidėjo 24 proc. ir viršijo analitikų prognozes. įmonės akcijos pabrango 2,58 proc. „Avon Products" akcijos pabrango 4,53 proc., po to kai įmonė informavo, kad I ketv. pelnas daugiau nei patrigubėjo dėl padidėjusių maržų ir mažesnių reklamos išlaidų.
Nauji pramonės užsakymai JAV augo 3,0 proc. ir viršijo ekonomistų prognozę, siekusią 2,0 proc.
Šiandien rezultatus skelbs „News Corp.", „Time Warner", „MetLife", „Kellogg", „Whole Foods Market", „Electronic Arts", „AOL".
Vakarų Europa
Antradienis buvo nesėkmingas ir Vakarų Europos akcijų rinkai, kur energetikos bendrovių akcijos pigo iš paskos krentančiai naftos kainai. Paskelbus apie tai, kad Vokietija gali padidinti mokesčius įmonių automobiliams, iš karto neigiamai reagavo autogamintojų akcijos. „Vokswagen" ir „BMW" kainos krito po 1,7 proc., „Daimler" - 1,6 proc. Šiandien ateities sandoriai rodo rinkose išliekanti neigiamą kryptį - tai besitęsianti reakcija į smunkančias žaliavų kainas ir laukiamą tolesnį Kinijos pinigų politikos sąlygų griežtinimą. Tęsiasi ir bendrovių I ketv. veiklos rezultatų skelbimas - „Reuters" duomenimis 56 proc. indekso Stoxx 600 įmonių paskelbė geresnius nei tikėtasi duomenis. Jei ir toliau įmonių naujienos bus nuteikiančios optimistiškai - tai gali būti atsvara rinkose. Kita vertus, investuotojų akiratyje vėl šmėžuoja Portugalijos skolos klausimas. Šalis vakar su Tarptautiniu valiutos fondu ir Europos komisija sutarė dėl 78 mlrd. eurų paskolos. Portugalijai nustatytas tikslas 2011 metais turėti 5,9 proc. BVP deficitą, 2012 metais - 4,5 proc. BVP, o 2013 metais - 3 proc. BVP. Portugalija jau trečia euro zonos šalis po Airijos ir Graikijos besikreipusi tarptautinės pagalbos viešųjų finansų krizei spręsti.
Azija
Kinijos akcijų rinkų indeksai šiandien sumažėjo. Hong Kongo indeksas Hang Seng susitraukė 1,26 proc., o Kinijos CSI300 - 1,58 proc. Lyginamasis Azijos rinkų indeksas MSCI Asia Pacific ex. Japan sumažėjo 1,4 proc. - tai buvo didžiausias nuosmukis per pastarąsias tris savaites. Praradimus fiksavo žaliavų bei energetikos sektoriaus įmonių akcijos. Azijos rinkos judėjo teigiama kryptimi nuo savaitės pradžios, todėl korekcija rinkose nebuvo netikėta. Taip pat prie indeksų mažėjimo prisidėjo ir analitikų spekuliacijos dėl Kinijos vyriausybės naudojamų priemonių, siekiant sutramdyti augančią infliaciją šalyje. Indija ir Brazilija prabilo apie tolesnį ekonomikos griežtinimo priemonių naudojimą ateityje, todėl neatmetama galimybė, kad ir Kinija paseks šių šalių pavyzdžiu. Pinigų politikos priemonių naudojimas siekiant sumažinti infliaciją lėtins gamybos augimą bei žaliavų paklausą Kinijoje.
Japonijos akcijų biržos dėl šventinių dienų šiandien nedirbo.
Baltijos šalys
NASDAQ OMX Vilniaus biržoje prekyba buvo pasyvi. Apyvarta vos perkopė 300 tūkst. eurų. Aktyviausiai buvo prekiauta farmacijos bendrovės „Sanitas" akcijomis, kurios brango beveik 1 proc. Jų buvo perleista už 67 tūkst. eurų. įdomi prekyba vyko „Lietuvos dujų" akcijomis. Nors akcijos kaina krito 9 proc. - tai investuotojų neraminti neturėtų. Pirmadienio prekybos sesija buvo paskutinė per kurią įsigyję vertybinius popierius investuotojai įgijo teisę į dividendus, tad toks kritimas buvo lauktas. Stambesnių tiesioginių sandorių nebuvimas iškarto atsispindėjo NASDAQ OMX Talino biržos apyvartoje - ši perkopė tik 290 tūkst. eurų. Nė vienos bendrovės vertybinių popierių prekyba neišsiskyrė nei kainų pokyčiais nei didesnėmis apyvartomis. Tuo tarpu Rygos biržoje prekyba buvo kaip reta vangi. Nė vienos bendrovės vertybinių popierių nebuvo perleista už daugiau kaip 5 tūkst. latų.
Vidurio ir Rytų Europa
Ekonomistų apklausa rodo, kad balandžio mėnesį laukiama spartėsiančios infliacijos. Prognozuojama, kad metinis tempas galėjo padidėti nuo 9,5 proc. iki 9,7 proc. Pagrindiniu kainų augimo veiksniu išlieka aukštos maisto produktų kainos. Rusijos centrinis bankas praėjusią savaitę netikėtai pakėlė bazinę palūkanų normą dar 25 baziniais punktais iki 8,25 proc. taip siekdamas suvaldyti kainų augimą. Palūkanų norma šiemet viso buvo keliama du kartus ir taip prisidėjo prie rublio stiprėjimo. Artėjantys parlamento ir prezidento rinkimai yra gana svarus motyvas siekti kainų stabilumo, tačiau viešųjų finansų politika atrodo juda priešinga linkme.
Žaliavos
Žaliavų kainos ir toliau fiksuoja neigiamus pokyčius. Panašu į tai, kad sidabras rinkoje buvo ženkliai pervertintas. Po vakarykščio kainos kritimo, šiandien sidabro ateities sandorių kaina sumažėjo dar 3 proc. iki 41.28 JAV dolerių už unciją. Neigiamus pokyčius rodė ir vario bei naftos ateities sandorių kainos. Pasaulio ekonomikos atsigavimas kelia susirūpinimą, todėl tikėtina, kad žaliavų sunaudojimo tempas ateityje gali sulėtėti.
Naftai nukritus apie 2,2 proc. energetikos sektoriaus akcijos susilaukė didelio spaudimo. „Chevron" akcijos pigo 1,86 proc., „Exxon Mobil" - 1,55 proc.
„Anadarko Petroleum" vėlyvą pirmadienį pranešė, kad I ketv. pelnas sumažėjo iki 216 mln. JAV dolerių, arba 0,43 jAv doleriai vienai akcijai. Praeitais metais per tą patį laikotarpį įmonė uždirbo arba 1,43 JAV dolerių vienai akcijai. jmonės akcijos vakar nukrito 2,29 proc. Smarkaus spaudimo sulaukė gamtinių dujų gamintojos, „Chesapeake Energy", akcijos. Nors įmonės I ketv. pelnas - 0,75 JAV dolerių vienai akcijai - buvo geresnis nei analitikų prognozės (0,71 JAV dolerių vienai akcijai), investuotojus neramino vadovų komentaras, kad įmonė privalės didinti išlaidas, tuo tarpu gamybos apimtys išliks tos pačios. Akcijos pigo 5,72 proc.
Teigiama kryptimi prekyba vyko telekomunikacijų sektoriaus akcijomis. „MetroPCS Communications" įmonės, teikiančios mobiliąsias paslaugas JAV, I ketv. pelnas palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu išaugo daugiau nei dvigubai. Akcijos pabrango 10,13 proc. Taip pat brango „AT&T" akcijos -2,08 proc., „Verizon" - 0,64 proc., „Windstream" -2,42 proc. „Mastercard" vakar pranešė, kad I ketv. pelnas padidėjo 24 proc. ir viršijo analitikų prognozes. įmonės akcijos pabrango 2,58 proc. „Avon Products" akcijos pabrango 4,53 proc., po to kai įmonė informavo, kad I ketv. pelnas daugiau nei patrigubėjo dėl padidėjusių maržų ir mažesnių reklamos išlaidų.
Nauji pramonės užsakymai JAV augo 3,0 proc. ir viršijo ekonomistų prognozę, siekusią 2,0 proc.
Šiandien rezultatus skelbs „News Corp.", „Time Warner", „MetLife", „Kellogg", „Whole Foods Market", „Electronic Arts", „AOL".
Vakarų Europa
Antradienis buvo nesėkmingas ir Vakarų Europos akcijų rinkai, kur energetikos bendrovių akcijos pigo iš paskos krentančiai naftos kainai. Paskelbus apie tai, kad Vokietija gali padidinti mokesčius įmonių automobiliams, iš karto neigiamai reagavo autogamintojų akcijos. „Vokswagen" ir „BMW" kainos krito po 1,7 proc., „Daimler" - 1,6 proc. Šiandien ateities sandoriai rodo rinkose išliekanti neigiamą kryptį - tai besitęsianti reakcija į smunkančias žaliavų kainas ir laukiamą tolesnį Kinijos pinigų politikos sąlygų griežtinimą. Tęsiasi ir bendrovių I ketv. veiklos rezultatų skelbimas - „Reuters" duomenimis 56 proc. indekso Stoxx 600 įmonių paskelbė geresnius nei tikėtasi duomenis. Jei ir toliau įmonių naujienos bus nuteikiančios optimistiškai - tai gali būti atsvara rinkose. Kita vertus, investuotojų akiratyje vėl šmėžuoja Portugalijos skolos klausimas. Šalis vakar su Tarptautiniu valiutos fondu ir Europos komisija sutarė dėl 78 mlrd. eurų paskolos. Portugalijai nustatytas tikslas 2011 metais turėti 5,9 proc. BVP deficitą, 2012 metais - 4,5 proc. BVP, o 2013 metais - 3 proc. BVP. Portugalija jau trečia euro zonos šalis po Airijos ir Graikijos besikreipusi tarptautinės pagalbos viešųjų finansų krizei spręsti.
Azija
Kinijos akcijų rinkų indeksai šiandien sumažėjo. Hong Kongo indeksas Hang Seng susitraukė 1,26 proc., o Kinijos CSI300 - 1,58 proc. Lyginamasis Azijos rinkų indeksas MSCI Asia Pacific ex. Japan sumažėjo 1,4 proc. - tai buvo didžiausias nuosmukis per pastarąsias tris savaites. Praradimus fiksavo žaliavų bei energetikos sektoriaus įmonių akcijos. Azijos rinkos judėjo teigiama kryptimi nuo savaitės pradžios, todėl korekcija rinkose nebuvo netikėta. Taip pat prie indeksų mažėjimo prisidėjo ir analitikų spekuliacijos dėl Kinijos vyriausybės naudojamų priemonių, siekiant sutramdyti augančią infliaciją šalyje. Indija ir Brazilija prabilo apie tolesnį ekonomikos griežtinimo priemonių naudojimą ateityje, todėl neatmetama galimybė, kad ir Kinija paseks šių šalių pavyzdžiu. Pinigų politikos priemonių naudojimas siekiant sumažinti infliaciją lėtins gamybos augimą bei žaliavų paklausą Kinijoje.
Japonijos akcijų biržos dėl šventinių dienų šiandien nedirbo.
Baltijos šalys
NASDAQ OMX Vilniaus biržoje prekyba buvo pasyvi. Apyvarta vos perkopė 300 tūkst. eurų. Aktyviausiai buvo prekiauta farmacijos bendrovės „Sanitas" akcijomis, kurios brango beveik 1 proc. Jų buvo perleista už 67 tūkst. eurų. įdomi prekyba vyko „Lietuvos dujų" akcijomis. Nors akcijos kaina krito 9 proc. - tai investuotojų neraminti neturėtų. Pirmadienio prekybos sesija buvo paskutinė per kurią įsigyję vertybinius popierius investuotojai įgijo teisę į dividendus, tad toks kritimas buvo lauktas. Stambesnių tiesioginių sandorių nebuvimas iškarto atsispindėjo NASDAQ OMX Talino biržos apyvartoje - ši perkopė tik 290 tūkst. eurų. Nė vienos bendrovės vertybinių popierių prekyba neišsiskyrė nei kainų pokyčiais nei didesnėmis apyvartomis. Tuo tarpu Rygos biržoje prekyba buvo kaip reta vangi. Nė vienos bendrovės vertybinių popierių nebuvo perleista už daugiau kaip 5 tūkst. latų.
Vidurio ir Rytų Europa
Ekonomistų apklausa rodo, kad balandžio mėnesį laukiama spartėsiančios infliacijos. Prognozuojama, kad metinis tempas galėjo padidėti nuo 9,5 proc. iki 9,7 proc. Pagrindiniu kainų augimo veiksniu išlieka aukštos maisto produktų kainos. Rusijos centrinis bankas praėjusią savaitę netikėtai pakėlė bazinę palūkanų normą dar 25 baziniais punktais iki 8,25 proc. taip siekdamas suvaldyti kainų augimą. Palūkanų norma šiemet viso buvo keliama du kartus ir taip prisidėjo prie rublio stiprėjimo. Artėjantys parlamento ir prezidento rinkimai yra gana svarus motyvas siekti kainų stabilumo, tačiau viešųjų finansų politika atrodo juda priešinga linkme.
Žaliavos
Žaliavų kainos ir toliau fiksuoja neigiamus pokyčius. Panašu į tai, kad sidabras rinkoje buvo ženkliai pervertintas. Po vakarykščio kainos kritimo, šiandien sidabro ateities sandorių kaina sumažėjo dar 3 proc. iki 41.28 JAV dolerių už unciją. Neigiamus pokyčius rodė ir vario bei naftos ateities sandorių kainos. Pasaulio ekonomikos atsigavimas kelia susirūpinimą, todėl tikėtina, kad žaliavų sunaudojimo tempas ateityje gali sulėtėti.