versija spausdinimui
(2)
Pristatome jums straipsnį apie charizmatišką technologijų sektoriaus gigantės Apple kompanijos neabejotiną lyderį ir tuo pačiu vadovą Steve Jobs. Šis žmogus neabejotinai vertas visų mūsų susižavėjimo ir nuoširdžios pagarbos bei padėkos.
Jaunystė (1955-75 m.)
Steven Paul Jobs 1955 metų vasario 24 dieną gimė San Franciske, Kalifornijoje. Jo biologiniai tėvai, nesusituokę kolegijos absolventai Joanne Simpson ir Abdulfattah Jandali atidavė jį auginti žemesnės viduriniosios klasės porai iš pietų Paul ir Clara Jobs.
Jaunasi Steve užaugo abrikosų sode, kuris po truputi virto pasaulio kompiuterinių technologijų centru – Silicio slėniu. Buvo neįprasta matyti kaip inžinieriai su savo įrangą ir elektroniniais prietaisais užpildo šią Kalifornijos dalį. Steve Jobs visu tuo labai susižavėjo ir būtent todėl jis 1969 metais susipažino su kompiuterių vunderkindu Stephen Wozniak, kuris visuotinai yra žinomas kaip Woz. Jis su Steve pasidalino savo žiniomis apie elektroniką. Steve Jobs ir Stephen Wozniak gan greit tapo artimais draugais, nepaisant to, kad Woz buvo už Steve penkiais metais vyresnis.
Kai Steve Jobs pasiekė koleginį amžių, jis nusprendė, jog jis eis studijuoti į Reed koledžą įsikūrusį Oregone. Tai buvo brangus laisvųjų menų koledžas, kuris buvo per brangus jo kukliems tėvams, bet jie turėjo išlaikyti savo pažadą duotą Steve biologinei motinai, ir todėl sumokėjo už mokslą. Steve Reed koledže prasimokė tik vieną semestrą, po to jis iš šio koledžo pasitraukė. Tada jis praleido daug laiko mokydamasis apie Rytų misticizmą ir ėmė naudoti keistas dietas, t.y. badavo ir valgė tik vaisius - tai buvo jo hipių laikotarpis. Jis netgi kai jam buvo vos 19 metų su draugu nuvyko į Indiją siekti nušvitimo.
Pirmieji Apple metai (1975-1981 m.)
Po to kai Steve grįžo į Slėnį, jis sutelkė dėmesį į jo draugo Woz darbą ties kompiuterių plokštėmis. Stephen Wozniak dalyvaudavo ankstyvojoje asmeninio kompiuterio mėgėjų grupėje, vadinamoje Homebrew Computer Club, kur jam kilo idėja sukurti nuosavą kompiuterį (kuris tuomet buvo sudarytas tik iš plokščių). Steve Jobs pamatė, kad daugelis žmonių buvo susidomėję jo draugo nuostabiu darbu, taigi jis pasiūlė parduoti šį darbą. Tokiu būdu gimė Apple Computer.
Pirmaisiais Apple veiklos metais Steve garaže buvo kuriamos plokštės, kurios buvo bandomos parduoti vietinėse kompiuterių parduotuvėse. Tuo tarpu Woz dirbo ties nauju, žymiai pagerintu kompiuterio modeliu Apple II, kuris 1977 metais iš esmės buvo baigtas. Abu draugai, t.y. Woz ir Steve žinojo, kad Apple II modelis atliks persilaužymą arba revoliuciją kompiuterių rinkoje, nes šis modelis buvo kur kas labiau pažengęs už tuo metu buvusius rinkoje. Štai kodėl Steve Jobs nusprendė surasti investuotojus, arba rizikos kapitalo atstovus, kurie finansuotų tolesnę Apple kompanijos plėtrą. Po kurio laiko jis sudarė sandėrį su entuziastu buvusiu Intel vykdomuoju vadovu Mike Markkula, kuris į jų verslą investavo 250 tūkstančių dolerių ir užtikrino juos, kad jų kompanija per mažiau nei du metus pateks į Fortune 500 kompanijų sąrašą.
Mike buvo teisus. Netrukus Apple II tapo asmeninių kompiuterių revoliucijos pasaulyje simboliu. Šis modelis, dėl savo proveržio aparatūros funkcijų srityje (įskaitant spalvų grafiką) ir dėl didelės suderinamos programinės įrangos pasiūlos, sutriuškino visus savo konkurentus. Pagrindinis Apple II modelio sėkmės elementas buvo VisiCalc, t.y. pirma skaičiuoklės programa, kuri kada nors buvo pateikta į rinką. Tūkstančiai žmonių nusipirko Apple II modelį, kad galėtų pasinaudoti minėta programa. Dėl to bendrovė ėmė ypač sparčiai augti ir 1980 metų gruodį, vos po ketverių metų po įkūrimo, tapo vieša, t.y. jos akcijomis buvo pradėta prekiauti biržoje. Tą dieną kai Steve Jobs buvo tik dvidešimt penki metai, jo turimo grynojo turto vertė peržengė 200 milijonų dolerių ribą.
Tačiau Apple sėkmei buvo iškilusi grėsmė, nes pramonės gigantė IBM planavo 1981 metais įžengti į asmeninių kompiuterių rinką. Apple teko kovoti, arba kitaip jie per artimiausius kelis metus būtų išstumti iš verslo. Tad rinkai buvo pristatytas Apple III kompiuterio modelis. Jie sutelkė visą savo dėmesį į projektą, kuriam vadovavo Steve Jobs. Jis pavadino šitą projektą buvusios savo draugės duktės Lisa vardu, nors pats jis neigė visus tėvystės ryšius (dėl šios sudėtingos situacijos jis 1982 metai netapo Time žurnalo metų žmogumi). Lisa kompiuteris tapo dideliu laimėjimu, nes jis naudojo ne komandų eilutės sąsają, o grafinę vartotojo sąsają. Ši technologija, kaip ir daugelis kitų, kurios revoliucionizavo skaičiavimą, buvo išrastos Xerox PARC kompanijoje, tačiau Apple buvo pirmoji kompanija, kuri tai pristatė rinkai.
Macintosh (1981-85 m.)
Tačiau Steve Jobs netrukus buvo išmestas iš Lisa projekto, nes jis buvo laikomas pernelyg temperamentingu vadybininku. Labai supykęs, jis siekė revanšo ir ėmėsi mažo projekto vadinamo Macintosh. Pagrindinis jo tikslas buvo sukurti pigesni asmeniniam vartojimui skirtą kompiuterį, kuris gerokai sumažintų Lisa kompiuterio pardavimus. Macintosh buvo plėtojamas nuo 1979 metų ir jo koncepcija buvo – kompiuteriu taip pat lengva naudotis, kaip ir skrudintuvu. Steve Jobs savo Mac komandoje įdirbimo puikių jaunų inžinierių, kuriuos suvienijo ir įkvėpė jiems verslumo ir maišto dvasią, vadindamas juos „piratais“, o visą kitą kompanijos dalį „kariniu jūrų laivynu“.
Nors Mac projektas buvo prieštaringas, nes jis kėlė grėsmę tiek Lisa, tiek Apple II projektams, be to Steve Jobs sudarė priešprieša su visa kita likusia kompanijos dalimi, tačiau šis projektas jau netrukus tapo labai svarbus tolimesnei Apple ateičiai, nes Lisa projektas galiausiai tapo dar viena rinkos nesėkme.
Steve ir jo misiją palaikė Apple vykdantysis direktorius John Sculley, kurį jis siekdamas, kad šis padėtų jam valdyti kompaniją, 1983 metais pats ir pasamdė. Su didžiausiom fanfarom 1984 metų sausį Steve Jobs pristatė Macintosh modelį.
Nors pirmieji Mac kompiuterio pardavimų mėnesiai teikė vilčių, tačiau greit jie ėmė mažėti. Kompanijoje augo baimė, kad ši trečioji iš eilės nesėkmė, privers Apple pasitraukti iš verslo. Be to Steve Jobs ir toliau elgėsi arogantiškai, ir tai daugeliui, pradedant generaliniu direktoriumi John Sculley, nepatiko. Po nepavykusio valdžios perversmo, kurį 1985 metų viduryje inicijavo Steve Jobs, John Sculley pranešė, kad jis su direktoriais susitarė dėl naujos Apple kompanijos valdymo struktūros, kurioje Steve neturėjo jokių vadovaujamų pareigų. Jis turėjo likti tik valdybos pirmininku.
Steve Jobs buvo priblokštas. Apple buvo jo gyvenimas, o dabar jis buvo išmestas iš jo. Jis pradėjo keliauti ir ieškojo naujų būtų, kaip panaudoti savo energiją. 1985 metų antroje pusėje jam buvo pristatyta nedidelė grupė puikių kompiuterinės grafikos ekspertų, kurių kompaniją George Lucas stengėsi parduoti. Jie visi turėjo bendrą svajonę su kompiuterio pagalba padaryti animuotus filmus. Steve susidomėjo šiuo projektu ir 1986 metais už 10 milijonų dolerių nusipirko šią kompaniją ir integravo ją kaip Pixar.
NeXT metai (1985-95 m.)
Tačiau jo pagrindinė aistra ir toliau buvo kurti kompiuterius. 1985 metų rugsėjį jis pranešė Apple valdybai, kad jis ketina įkurti naują įmonę, pavadinimu NeXT, kuri užsiimtų kompiuterių gamybą, kurie būtų skirti aukštajam mokslui ir moksliniams tyrimams. Jis ketino su savim pasiimti geriausius Mac komandos inžinierius ir prekybininkus. Apple kompanijos vadovybė su tuo nesutiko ir pagrasino jį paduoti į teismą. Tai buvo tas momentas, kai Steve Jobs paliko savo kompaniją, ir su pasibjaurėjimu pardavė beveik visas jos turėtas akcijas.
1986 metų pradžioje, kai Apple atsisakė savo ieškinio, NeXT kompanija ėmė kurti savo kompiuterį. Steve savo gaminamą mašiną norėjo sukurti pagal aukščiausius standartus, t.y. jis norėjo geriausios techninės įrangos, pagaminti tai labiausiai pasaulyje automatizuotoje gamykloje, bei į šį kompiuterį įdiegti visą kokia tik buvo įmanomą pažangiausią programinę įrangą. Jis nusprendė, kad jo kompiuterio operacinė sistema NeXTSTEP, bus pagrįsta UNIX, t.y. tvirčiausia ir labiausiai sudėtinga sistema pasaulyje. Tačiau dėka savo grafinės vartotojo sąsajos, ją būtų galima naudoti taip pat paprastai kaip ir Macintosh. Be to su jo objektinio programavimo technologija, būtų iš ties lengva kurti programinę įrangą. Šie ambicingi planai lėmė, kad kompiuterio modelio, kuris buvo pavadintas NeXT Cube, išleidimas buvo atidėtas iki 1988 metų spalio mėnesio.
Nors šis kompiuteris buvo puikus, tačiau jis nebuvo perkamas, nes jis tiesiog buvo per brangus ir jam trūko naudingos programinės įrangos. NeXT labai aktyviai stengėsi parduoti šį kompiuterį, siūlydama jį ne tik mokslui, tačiau ir verslui, bei pristatė pigesnę versiją, kuri buvo pavadinta NeXT Station vardu. Tačiau kompiuterių pardavimai niekaip neperkopdavo tūkstančio ribos. Šiai kompanijai elementariai ėmė trūkti pinigų ir jos įsteigėjai vienas po kito ėmė palikti šią kompaniją, ją taip pat paliko ir pirmasis išorės investuotojas Teksaso milijardierius Ross Perot. 1993 metais NeXT turėjo nutraukti techninės įrangos verslą ir visą savo dėmesį sutelkė ties savo pažangių programinės įrangos technologijų plėtojimu. NeXT Software nepavyko įveikti Apple, ir jie buvo priversti pasukti į nišinį programinės įrangos kūrimo sektorių. Steve Jobs buvo priblokštas ir sunaikintas.
Be to, jo investicija į Pixar kompaniją, irgi atrodė nuves į niekur. Maža kompanija, nuo tada kai buvo įkurta, nesėkmingai specializuotoms rinkoms bandė parduoti savo sukurtus pažangius grafinius darbus. Steve Jobs 1990 metais nutraukė Pixar techninės įrangos gamybos veiklą, ir nusprendė sutelkti dėmesį į besivystančią išplėstinę 3D kalbą, vadinama RenderMan. Jis išlaikė animacijos padalinį, kuriam vadovo John Lasseter, tik todėl, kad tai buvo vienintelis kompanijos pajamų šaltinis, kurios buvo gaunamos iš darbo susijusio su televizijos reklamomis. Viltis atsirado tada, kai su Disney kompanija 1991 metais jie pasirašė sutartį ir sutarė su kompiuterio pagalba sukurti visą filmą. Tačiau 1993 metų pabaigoje Burbank nutraukė sutartį. Abejoms jo kompanijoms patiriant nesėkmes, Steve Jobs pasiekė žemiausią savo karjeros tašką. Jis atsitraukė nuo verslo ir didžiąją dienų dalį praleido su savo sūnumi Reed ir žmona Laurene, kurią jis 1991 metais vedė.
Sugrįžimas (1995-1997 m.)
Laimei, kai John Lasseter sugrįžo atgal į Disney kompaniją su patobulintu filmo scenarijumi, kuris buvo pavadintas Toy Story arba Žaislų istorija, projektas vėl buvo pradėtas įgyvendinti. Šis filmas turėjo būti išleistas per 1995 metų Padėkos dieną. Artėjant šio filmo pasirodymo datai, Steve Jobs suprato, kokią neįtikėtiną galią turi Disney prekės ženklas. Savaitę po to, kai pasirodė Toy Story filmas, jis nusprendė, kad Pixar pasinaudodama žiniasklaidoje sukeltu susidomėjimu pasirodžiusiu pirmuoju pasaulyje kompiuteriniu animaciniu filmu, taps vieša kompanija, tai yra platins savo akcijas. Šis planas stebuklingai suveikė, Pixar akcijos labai sėkmingai debiutavo Volstrite. Steve Jobs, kuriam priklauso aštuoniasdešimt procentų šios kompanijos akcijų, pamatė kaip jo grynasis turtas šoktelėjo virš 1.5 milijardų dolerių, t.y. penkis kartus daugiau nei 1980 metais jis buvo uždirbęs su Apple!
Kalbant apie Apple, tai ši kompanija išgyveno pačius blogiausius metus. Po to kai pasirodė Windows 95 programinė įranga, Mac, kuris buvo pelningas, tačiau po to kai pasitraukė Steve Jobs, dešimtmetį nebuvo sėkmingai vystomas, pradėjo nerimą keliančiu greičiu prarasti savo rinkos dalį. 1996 metais naujai paskirtas bendrovės vadovas Gil Amelio ieškojo naujos programinės įrangos, kuri pakeistų seną ir ištinusią Mac programinę įrangą. Galų gale jis pasirinko Steve Jobs kompanijos sukurtą NeXTSTEP. Įsigydama NeXT, Apple sumokėjo 400 milijonų dolerių ir Steve sugrįžo atgal į kompaniją, iš kurios jis prieš dešimtmetį buvo išmestas. Jo oficialus pareigų pavadinimas buvo privatus generalinio direktoriaus patarėjas.
Bet kai Gil Amelio pranešė, kad per pirmą 1997 metų ketvirtį Apple patyrė net 700 milijonų dolerių vertės nuostolius, kompanijos valdyba nusprendė, kad laikas atsikratyti šio baisaus vadovo. Steve Jobs suorganizavo kompanijos valdžios perversmą ir 1997 metų liepą tapo Apple generaliniu direktoriumi.
Jis iškart ėmėsi plataus masto visos kompanijos peržiūros, ir šimtus projektų sumažino iki dešimčių. Gaminamų produktų skaičius buvo sumažintas iki keturių. Jis taip pat rugpjūčio mėnesį per Macworld renginį Bostone paskelbė šokiruojančią žinią – Apple dirbs kartu su savo sena varžove Microsoft kompanija. Tai būtų beprecedentis sandoris, kuris tarp abejų kompanijų nutrauktų begalinius patentų ginčus.
Apple vėl kelyje (1998-2001 m.)
Steve Jobs Apple bendruomenei greit sugrąžino pasitikėjimą. Įmonė pradėjo revoliucinę rinkodaros kampaniją su nauju šūkiu - Think Different (Galvok kitaip), bei ėmė platinti idėją, kad žmonės kurie naudoja Macs yra svajotojai, kurie gali pakeisti pasaulį. Apple prekės ženklas ėmė stiprėti, ir kompanija pristatė kelis labai sėkmingus naujus produktus, t.y. Power Mac G3 ir PowerBook. Šeši mėnesiai po to, kai Steve Jobs sugrįžo ir ėmė vadovauti kompanijai, jos veikla vėl tapo pelninga.
Tačiau Apple atgimimas iš tikrųjų atėjo šiek tiek vėliau, kai Steve pristatė nuostabų vartotojams skirtą stalinį kompiuterį iMac. Pristatytas 1998 metų gegužę, tai buvo pirmasis, nuo pat 1984 metais pristatyto originalaus Macintosh, realus ir iš esmės naujoviškas Apple produktas. iMac su savo nuostabiu permatomu dizainu sudavė smūgį visai asmeninių kompiuterių rinkai, kuri daugiau nei dešimtmetį nesugebėjo pagaminti kažko daugiau nei juodų arba smėlio spalvos dėžių. iMac pardavimai buvo sėkmingi, ir tai buvo labai svarbu į Mac platformą sugrąžinant didelę dalį kūrėjų. Dizaino inovacijos tęsėsi 1998 ir 1999 metais, kuomet rinkoje pasirodė spalvoti iMacs ir iBook. Po trijų metų valdymo Steve Jobs Apple kompaniją sugrąžino atgal į elitą. Būtent dėl to 2000 metų sausį jis pagaliau sutiko tapti viso darbo laiko Apple generaliniu direktoriumi, be to jis tapo pirmuoju žmogumi, kuris vienu metu buvo dviejų akcinių bendrovių generaliniu direktoriumi.
Vis dėl to esminė priežastis, kodėl Steve Jobs grįžo į Apple, vis dar nebuvo realizuota, t.y. nebuvo įdiegta NeXT programinė įranga į Mac platformą. Tai galiausiai įvyko 2001 metų pradžioje, kai Apple išleido pirmąją versiją savo proveržį sukėlusios operacinės sistemos Mac OS X. Ši operacinė sistema iš tiesų buvo NeXTSTEP su Mac fasadu. Bet tai pasirodė esantis svarbus Apple turtas, nes kompanija sukūrė savo proveržio programas savo Mac įrenginiams, kaip dalį skaitmeninės koncentratoriaus strategijos.
2001 metų sausio mėnesį per Macworld renginį San Franciske Steve Jobs pristatė savo skaitmeninę strategiją. Tai buvo asmeninių kompiuterių ateities vizija. Nors daugelis analitikų ir savarankiškų ekspertų teigė, kad per porą artimiausių metų kompiuteriai išnyks ir juos pakeis interneto terminalai, Apple tikėjo, kad jie išvystys savo skaitmeninį centrą, ir pritaikys jį prie mūsų naujos skaitmeninės gyvensenos. Kitaip tariant, kompiuteris taps mūsų gyvenimo centrine dalimi ir bus papildytas skaitmeniniais fotoaparatais, vaizdo kameromis, MP3 grotuvas, išmaniaisiais telefonais ir kitais skaitmeniniais prietaisais. Skaitmeninė strategiją paskatino Apple sukurti programas, kurios būtų skirtos valdyti mūsų naują gyvenimo būdą, t.y. vadinami iApps komplektai: iMovie (1999), iTunes (2001), iDVD (2001), iPhoto (2002), iCal ir iSync (2002), GarageBand (2004) ir galiausiai iWeb (2006). iApps buvo Apple strateginis žingsnis į kompanijos platesnį planą, t.y. per kompiuterį užimti didesnę rinkos dalį, nes tiesiog nebuvo lygiaverčio sprendimo Windows platformai. Be to Apple pradėjo agresyvią reklamos kampaniją, bei 2001 metų viduryje pradėjo vykdyti mažmeninės prekybos operacijas.
iPod revoliucija (2001-2006 m.)
Tačiau didžiausias postūmis Apple kompanijai atėjo iš netikėto šaltinio, t.y. iPod įrenginio. iPod buvo neatsiejama skaitmeninės Stebulės strategijos dalis. Visa tai prasidėjo 2001 metų pradžioje, kai Steve Jobs suprato, kad jo entuziazmas dėl darbalaukio vaizdo yra netinkamas, t.y. galimybė redaguoti filmus ant kompiuterio ekrano, nes tai buvo dar toli nuo vyraujančių įpročių. Jis suprato, kad nuo filmų turėtų perkelti savo dėmesį į skaitmeninę muziką, kur sėkmingu pavyzdžiu jau buvo Napster. Jis susitelkė ties tuo, kaip kuo greičiau įveikti atsilikimą šioje srityje ir todėl iš šalies nupirko įrangos kūrėją, kuris Apple sukurtų nuosavą MP3 grotuvą, ir šis rinkai buvo pateiktas per rekordiškai trumpą laiką, t.y. pačiu laiku, 2001 metų atostogų sezonui.
iPod pasižymėjo proveržio savybėmis – gražus dizainas, puiki vartotojo sąsaja, spaudžiamas ratas, greitas FireWire ryšys bei gebėjimas sklandžiai sinchronizuotis su iTunes, pavertė iPod įrenginį geidžiamą ir labai gerai parduodama preke. Pirmą kartą žmonės pirko Mac tik tam, kad jie galėtų pasinaudoti šiuo mažu cigarečių pakelio dydžio muzikos grotuvu. Apple pasinaudojo šia sėkmę ir žengė dar toliau. 2002 metais iš pradžių jie sukūrė su Windows suderinamą iPod, po to atidarė iTunes Music Store, t.y. parduotuvę ir 2003 metais sukūrė iTunes Windows versiją.
Apple ir toliau tęsė naujovių pristatymą savo muzikos verslo srityje. 2004 metais rinkai buvo pristatytas iPod shuffle, 2005 metais - iPod nano, na o po metų iPod mini. Be to Apple tarptautiniu mastu praplėtė savo muzikos parduotuvę ir tapo neginčijama naujos skaitmeninės muzikos eros lydere. 2006 metais Apple pajamos iš iPod pardavimų prilygo pajamoms gaunamoms iš šios kompanijos gaminamų kompiuterių pardavimų. Pirmą kart per savo istoriją, Apple tapo įtakinga žaidėja vartotojų elektroninių grotuvų rinkoje, lygiai tokia pat svarbia, kaip ir Microsoft kompiuterių rinkoje. iPod rinkos dalis pasiekė 75 procentus!
Pixar ir Disney susijungimas (2003-2006 m.)
Įdomu ir tai, kad iPod suvaidino svarbų vaidmenį nustatant Pixar kompanijos ateitį. Po vienas po kito išleistų sėkmingų animacinių filmų: A Bug’s Life (1998), Toy Story 2 (1999), Monsters Inc. (2001) ir Finding Nemo (2003), animacijos studija nusprendė nutraukti bendradarbiavimo ir platinimo sutartį su Disney kompaniją, daugiausiai dėl to, kad padidėjo įtampa tarp Steve Jobs ir Disney generalinio direktoriaus Michael Eisner. Steve Jobs atvirai pareiškė, kad jis nesudarys su Disney naujų sandorių tol, kol nepasitrauks Michael Eisner.
Pasirodo, Steve Jobs pareikštai nuomonei pritarė daugelis vykdomųjų Disney kompanijos vadovų, net ir pats Roy Disney, kuris pradėjo viešąją kampaniją, kurios tikslas buvo nuversti bendrovės generalinį direktorių. Tai privedė prie to, kad 2005 metų kovą buvo paskirtas naujas Disney kompanijos vykdantysis direktorius Bob Iger.
Steve Jobs ir Bob Iger pradėjo dirbti kartu, nes Apple nusprendė savo iTunes Store parduotuvėje pardavinėti televizijos šou. 2005 metų spalio mėnesį prieš priblokštą žurnalistų auditoriją Steve Jobs kaip Apple vadovas sukirto rankomis su nauju Disney kompanijos vadovu, o tai reiškia, kad artimiausioje ateityje ir vėl bus atnaujintas Disney bendradarbiavimas su Pixar. Tai galiausiai privedė prie šių abiejų kompanijų susijungimo, kuris buvo paskelbtas 2006 metų sausį. Steve Jobs, kuris vis dar valdo pusę Pixar kompanijos akcijų, tapo didžiausiu Disney kompanijos individualiu investuotoju (jam priklauso septyni procentai šios kompanijos akcijų). Tuo tarpu Pixar kompanijos vadovams Ed Catmull ir John Lassete, naujoje studijoje buvo duoti svarbūs vaidmenys.
Apple Inc. (2006 - šiandien)
2006 metai Apple kompanijai buvo lemtingi trim aspektais.
Pirmasis aspektas – Mac sėkmė. Mac pardavimai galiausiai ėmė didėti, ir po daugelio mėtų kovos, siekiant padidinti rinkos dalį, jei auga sparčiau nei bendri kompiuterių pardavimai. Keletas veiksnių lėmė šį pokytį. Be abejonės iPod sėkmė, kuri padarė teigiamą šalutinį poveikį Apple prekės ženklui. Taip pat perėjimas prie Intel, po to kai keletą metų buvo kovojama su taip vadinamu Wintel monopoliu, Steve 2005 metais pranešė, kad jo vadovaujama kompanija ims naudoti Intel procesorius savo Mac kompiuteriuose. Visa produktų linija buvo transformuota per mažiau nei metus. Intel Mac buvo greitesni ir pigesni, tačiau pagrindinis jų pranašumas buvo jų sugebėjimas paleisti Windows - tai buvo pagrindinis argumentas pritraukiant Windows vartotojus, kurie bijojo, kad Mac sistemoje nerast savo mėgstamą programinę įrangą. Galiausiai Apple netikėtai labai sėkmingai pavyko išvystyti savo mažmeninį prekybos tinklą, kuris tapo greičiausiai augančiu Amerikoje.
Antrasis nuo 2006 metų buvusios plėtros aspektas buvo tas, kad Apple dėl iPod sėkmės, visiškai pripažino savo naują statusą vartojamosios elektronikos srityje. Tai tapo akivaizdu 2006 metų vasarį, kai kompanija išleido iPod Hi-Fi, skirtą dirbti tik su iPod (šio įrenginio gamyba ir prekyba buvo nutraukta tais pačiai metais), bei mažiau nei po metu buvo pristatyta Apple TV. Tačiau reikšmingiausias įvykis be jokios abejonės įvyko 2007 metų sausį, kuomet Steve Jobs per Macworld renginį pristatė išmanųjį telefoną iPhone. Jis tapo neabejotinu pagrindiniu Apple produktu. Jo graži įranga, kuri veikia ne mažiau sparčiau nei Apple visa operacinė sistema OS X. Šis telefonas turi multi-touch technologijas, interneto naršymo galimybes ir iPod suteikiamas galimybes, lengva naudotis sąsaja ir yra daugiau funkcijų, kurios pavertė šį išmanųjį telefoną gerokai lenkiantį savo konkurentus, teigė Apple vadovas Steve Jobs. Šis naujasis išmanusis telefonas gerokai papurtė telefonų pramonės pagrindus, be to Apple su AT&T sudarė sutartį, dėl išskirtinių šio telefono platinimo teisių, kuri nustojo galioti šiais metais. Po trijų metų, kai rinkai buvo pristatytas iPhone, galima sakyti, kad jis įeis į pasaulio istorija kaip pirmasis skaitmeninės konvergencijos įtaisas, kuris atitinka kompiuterį, iPod ir telefoną viename įrenginyje. Šis įrenginys buvo akivaizdus Apple žingsnis nuo kompiuterių rinkos, apie ką Steve Jobs paskelbė 2007 metų Macworld renginio pabaigoje, kuomet jis pranešė, kad kompanijos pilnas pavadinimas bus pakeistas iš Apple Computer Inc. į Apple Inc.
Galiausiai trečias svarbus 2006 metų įvykis Steve Jobs, tai taip vadinamas atgalinės datos skandalas. Atgaline data buvo sudaromi sandoriai pasirenkant dieną praeityje, kuomet buvo žema akcijų kaina, ir ji buvo pasirenkama opcionams. Tai buvo neteisėta praktika, kuri buvo paplitusi Silicio slėnyje ir buvo naudojama iki tol kol 2006 metų savo straipsnyje ją neatskleidė Wall Street Journal dienraštis. Apple sparčiai pasamdė teisininkus, kad šie atliktų kompanijos vidaus įrašų tyrimus. Jie rado pažeidimų, kurie 2007 metų viduryje buvo Amerikos rinkų priežiūros tarnybos patvirtinti. Apple kompanijoje buvo atrasti du dideli skandalai, kurie vyko 2000 ir 2001 metais, kuomet kompanijai vadovavo Steve Jobs. Tačiau jam kaltinimai buvo panaikinti, nes Amerikos rinkų priežiūros tarnyba nustatė, kad jis šiuo klausimu nežinojo apie galimus teisinius ir apskaitos padarinius. Amerikos rinkų priežiūros tarnyba apkaltino sukčiavimu tik buvusį Apple finansų direktorių ir legalų konsultantą. Skandalas buvo reikšmingas ta prasme, kad ji iškėlė Apple ateities be Steve Jobs klausimą. Tačiau vis gi esminis įvykis buvo ne Amerikos rinkų priežiūros tarnybos vykdytas tyrimas, o tai, kad Steve Jobs susidūrė su rimtomis sveikatos problemomis.
2003 metų pabaigoje, Steve buvo diagnozuotas kasos vėžys. Laimei, jo navikas buvo ne mirtino tipo, ir Steve Jobs būtų išgelbėtas, jeigu sutiktų, kad jam būtų atlikta operacija. Bet jis to nepadarė, ir devynis ilgus mėnesius laikydamasis specialaus tipo dietos jis manė, kad tai padės jį išgydyti nuo ligos. Taigi tik 2004 metų rugpjūtį jis sutiko, kad jam būtų atlikta operacija. Visi manė, kad jo bėdos pasibaigė, nes jis teigė, jog buvo išgydytas.
Žinoma, nėra tokio dalyko kaip išgydymas nuo vėžio, ir 2008 metais žmonės ėmė komentuoti, kad Steve darosi vis labiau plonesnis. Nors iš pradžių tiek Apple kompanija, tiek jis pats neigė, kad turi kažkokių rimtų sveikatos problemų, tačiau 2008 metų gruodį buvo paskelbta, kad kompanijos prezidentas per 2009 metų sausį įvyksiantį Macworld renginį nepasirodys scenoje. Steve Jobs buvo pasitraukęs šešis mėnesius, t.y. 2009 metų pirmąjį pusmetį, nes jis laukė, kol jam bus persodintos kepenys, kurias jam 2009 metų balandį pavyko gauti iš mirusio donoro, o vėliau truko rebelitacija. Visa ši istorija apie Steve vėžį lėmė daug diskusijų apie viešų kompanijų būtiną skaidrumą, susijusi su jų vadovų sveikata, ypač kai kompanijos generalinis direktorius yra svarbus jos rinkos vertė, kaip pavyzdžiui Steve Jobs yra svarbus Apple kompanijai.
2010 metai buvo Steve Jobs atgimimo metai, nes jis buvo labai aktyvus generalinis direktorius. Skirtingai nei 2009 metais, jis per daugelį Apple renginių sugrįžo į sceną ir pats daug kartų pristatinėjo šios kompanijos neįtikėtinai puikius naujus produktus. Didžiausią praėjusių metų naujiena be abejonės buvo naujos kartos planšetinis kompiuteris iPad, kurį 2010 metų sausio 27 dieną pristatė patsai Steve Jobs. 2010 metų birželį per konferenciją, jis aiškiai pasakė, kad iPad pradėjo naują po kompiuterio era ir kad galiausiai kompiuteriai taps panašūs į sunkvežimius, su nedidele dalimi, kurioje dominuoja nešiojamos tabletės. Jei iš tiesų tai bus tiesa – tai Steve Jobs bus suvaidinęs lemiama vaidmenį tiek asmeninių kompiuterių pramonės gimime, tiek šios pramonės pasibaigime.
Šiais metais Steve Jobs ir vėl dėl sveikatos problemų pasitraukė iš aktyvios veiklos Apple kompanijoje. Tiesa, jis dalyvavo pristatant antrąją planšetinio kompiuterio iPad versiją.
Pabaiga
Steve Jobs pagal bet kuriuos standartus be jokios abejonės yra neeilinė asmenybė. Jis paliko savo ženklą ne mažiau kaip penkiose gamybos pramonėse: asmeniniuose kompiuteriuose su Apple II ir Macintosh, muzikoje su iPod ir iTunes, telefono su iPhone ir animacijoje su Pixar. Viduriniosios klasės hipių vaikas be koleginio išsilavinimo, pastatė kompiuterių imperiją ir per kelis metus tapo multi-milijonieriumi, buvo atleistas iš savo kompanijos, ir vėliau po dešimtmečio į ją sugrįžo, kad šią kompaniją išgelbėtų ir išsaugotų bei paverstų ją viena iš įtakingiausią pasaulio korporacija, kuri turi milijonus gerbėjų visame pasaulyje. Jis taip pat prisidėjo prie naujo lyderio per ateinančius dešimtmečius sukūrimo animacinėje pramonėje. Jis taip pat daugelį metų buvo vadinamas kaip laimingo atsitiktinumo atvejo atstovas, tačiau dabar jis pripažįstamas, kaip vienas iš labiausiai pasaulyje žinomas įmonės vadovas, kuris pasižymi neprilygstama ateities vizija. Steve padarydamas technologijas paprastai naudojamas, įdomias bei gražias, pakeitė gyvenimus milijonams....
Ir žinote kame geriausia dalis? Jis dar nebaigė to daryti.
Įsimintina Steve Jobs kalba skirta absolventams ir visiems žmonėms
Paruošta pagal užsienio internetinius tinklapius
Jaunystė (1955-75 m.)
Jaunasi Steve užaugo abrikosų sode, kuris po truputi virto pasaulio kompiuterinių technologijų centru – Silicio slėniu. Buvo neįprasta matyti kaip inžinieriai su savo įrangą ir elektroniniais prietaisais užpildo šią Kalifornijos dalį. Steve Jobs visu tuo labai susižavėjo ir būtent todėl jis 1969 metais susipažino su kompiuterių vunderkindu Stephen Wozniak, kuris visuotinai yra žinomas kaip Woz. Jis su Steve pasidalino savo žiniomis apie elektroniką. Steve Jobs ir Stephen Wozniak gan greit tapo artimais draugais, nepaisant to, kad Woz buvo už Steve penkiais metais vyresnis.
Kai Steve Jobs pasiekė koleginį amžių, jis nusprendė, jog jis eis studijuoti į Reed koledžą įsikūrusį Oregone. Tai buvo brangus laisvųjų menų koledžas, kuris buvo per brangus jo kukliems tėvams, bet jie turėjo išlaikyti savo pažadą duotą Steve biologinei motinai, ir todėl sumokėjo už mokslą. Steve Reed koledže prasimokė tik vieną semestrą, po to jis iš šio koledžo pasitraukė. Tada jis praleido daug laiko mokydamasis apie Rytų misticizmą ir ėmė naudoti keistas dietas, t.y. badavo ir valgė tik vaisius - tai buvo jo hipių laikotarpis. Jis netgi kai jam buvo vos 19 metų su draugu nuvyko į Indiją siekti nušvitimo.
Pirmieji Apple metai (1975-1981 m.)
Po to kai Steve grįžo į Slėnį, jis sutelkė dėmesį į jo draugo Woz darbą ties kompiuterių plokštėmis. Stephen Wozniak dalyvaudavo ankstyvojoje asmeninio kompiuterio mėgėjų grupėje, vadinamoje Homebrew Computer Club, kur jam kilo idėja sukurti nuosavą kompiuterį (kuris tuomet buvo sudarytas tik iš plokščių). Steve Jobs pamatė, kad daugelis žmonių buvo susidomėję jo draugo nuostabiu darbu, taigi jis pasiūlė parduoti šį darbą. Tokiu būdu gimė Apple Computer.
Mike buvo teisus. Netrukus Apple II tapo asmeninių kompiuterių revoliucijos pasaulyje simboliu. Šis modelis, dėl savo proveržio aparatūros funkcijų srityje (įskaitant spalvų grafiką) ir dėl didelės suderinamos programinės įrangos pasiūlos, sutriuškino visus savo konkurentus. Pagrindinis Apple II modelio sėkmės elementas buvo VisiCalc, t.y. pirma skaičiuoklės programa, kuri kada nors buvo pateikta į rinką. Tūkstančiai žmonių nusipirko Apple II modelį, kad galėtų pasinaudoti minėta programa. Dėl to bendrovė ėmė ypač sparčiai augti ir 1980 metų gruodį, vos po ketverių metų po įkūrimo, tapo vieša, t.y. jos akcijomis buvo pradėta prekiauti biržoje. Tą dieną kai Steve Jobs buvo tik dvidešimt penki metai, jo turimo grynojo turto vertė peržengė 200 milijonų dolerių ribą.
Tačiau Apple sėkmei buvo iškilusi grėsmė, nes pramonės gigantė IBM planavo 1981 metais įžengti į asmeninių kompiuterių rinką. Apple teko kovoti, arba kitaip jie per artimiausius kelis metus būtų išstumti iš verslo. Tad rinkai buvo pristatytas Apple III kompiuterio modelis. Jie sutelkė visą savo dėmesį į projektą, kuriam vadovavo Steve Jobs. Jis pavadino šitą projektą buvusios savo draugės duktės Lisa vardu, nors pats jis neigė visus tėvystės ryšius (dėl šios sudėtingos situacijos jis 1982 metai netapo Time žurnalo metų žmogumi). Lisa kompiuteris tapo dideliu laimėjimu, nes jis naudojo ne komandų eilutės sąsają, o grafinę vartotojo sąsają. Ši technologija, kaip ir daugelis kitų, kurios revoliucionizavo skaičiavimą, buvo išrastos Xerox PARC kompanijoje, tačiau Apple buvo pirmoji kompanija, kuri tai pristatė rinkai.
Macintosh (1981-85 m.)
Tačiau Steve Jobs netrukus buvo išmestas iš Lisa projekto, nes jis buvo laikomas pernelyg temperamentingu vadybininku. Labai supykęs, jis siekė revanšo ir ėmėsi mažo projekto vadinamo Macintosh. Pagrindinis jo tikslas buvo sukurti pigesni asmeniniam vartojimui skirtą kompiuterį, kuris gerokai sumažintų Lisa kompiuterio pardavimus. Macintosh buvo plėtojamas nuo 1979 metų ir jo koncepcija buvo – kompiuteriu taip pat lengva naudotis, kaip ir skrudintuvu. Steve Jobs savo Mac komandoje įdirbimo puikių jaunų inžinierių, kuriuos suvienijo ir įkvėpė jiems verslumo ir maišto dvasią, vadindamas juos „piratais“, o visą kitą kompanijos dalį „kariniu jūrų laivynu“.
Steve ir jo misiją palaikė Apple vykdantysis direktorius John Sculley, kurį jis siekdamas, kad šis padėtų jam valdyti kompaniją, 1983 metais pats ir pasamdė. Su didžiausiom fanfarom 1984 metų sausį Steve Jobs pristatė Macintosh modelį.
Nors pirmieji Mac kompiuterio pardavimų mėnesiai teikė vilčių, tačiau greit jie ėmė mažėti. Kompanijoje augo baimė, kad ši trečioji iš eilės nesėkmė, privers Apple pasitraukti iš verslo. Be to Steve Jobs ir toliau elgėsi arogantiškai, ir tai daugeliui, pradedant generaliniu direktoriumi John Sculley, nepatiko. Po nepavykusio valdžios perversmo, kurį 1985 metų viduryje inicijavo Steve Jobs, John Sculley pranešė, kad jis su direktoriais susitarė dėl naujos Apple kompanijos valdymo struktūros, kurioje Steve neturėjo jokių vadovaujamų pareigų. Jis turėjo likti tik valdybos pirmininku.
Steve Jobs buvo priblokštas. Apple buvo jo gyvenimas, o dabar jis buvo išmestas iš jo. Jis pradėjo keliauti ir ieškojo naujų būtų, kaip panaudoti savo energiją. 1985 metų antroje pusėje jam buvo pristatyta nedidelė grupė puikių kompiuterinės grafikos ekspertų, kurių kompaniją George Lucas stengėsi parduoti. Jie visi turėjo bendrą svajonę su kompiuterio pagalba padaryti animuotus filmus. Steve susidomėjo šiuo projektu ir 1986 metais už 10 milijonų dolerių nusipirko šią kompaniją ir integravo ją kaip Pixar.
NeXT metai (1985-95 m.)
Tačiau jo pagrindinė aistra ir toliau buvo kurti kompiuterius. 1985 metų rugsėjį jis pranešė Apple valdybai, kad jis ketina įkurti naują įmonę, pavadinimu NeXT, kuri užsiimtų kompiuterių gamybą, kurie būtų skirti aukštajam mokslui ir moksliniams tyrimams. Jis ketino su savim pasiimti geriausius Mac komandos inžinierius ir prekybininkus. Apple kompanijos vadovybė su tuo nesutiko ir pagrasino jį paduoti į teismą. Tai buvo tas momentas, kai Steve Jobs paliko savo kompaniją, ir su pasibjaurėjimu pardavė beveik visas jos turėtas akcijas.
Nors šis kompiuteris buvo puikus, tačiau jis nebuvo perkamas, nes jis tiesiog buvo per brangus ir jam trūko naudingos programinės įrangos. NeXT labai aktyviai stengėsi parduoti šį kompiuterį, siūlydama jį ne tik mokslui, tačiau ir verslui, bei pristatė pigesnę versiją, kuri buvo pavadinta NeXT Station vardu. Tačiau kompiuterių pardavimai niekaip neperkopdavo tūkstančio ribos. Šiai kompanijai elementariai ėmė trūkti pinigų ir jos įsteigėjai vienas po kito ėmė palikti šią kompaniją, ją taip pat paliko ir pirmasis išorės investuotojas Teksaso milijardierius Ross Perot. 1993 metais NeXT turėjo nutraukti techninės įrangos verslą ir visą savo dėmesį sutelkė ties savo pažangių programinės įrangos technologijų plėtojimu. NeXT Software nepavyko įveikti Apple, ir jie buvo priversti pasukti į nišinį programinės įrangos kūrimo sektorių. Steve Jobs buvo priblokštas ir sunaikintas.
Be to, jo investicija į Pixar kompaniją, irgi atrodė nuves į niekur. Maža kompanija, nuo tada kai buvo įkurta, nesėkmingai specializuotoms rinkoms bandė parduoti savo sukurtus pažangius grafinius darbus. Steve Jobs 1990 metais nutraukė Pixar techninės įrangos gamybos veiklą, ir nusprendė sutelkti dėmesį į besivystančią išplėstinę 3D kalbą, vadinama RenderMan. Jis išlaikė animacijos padalinį, kuriam vadovo John Lasseter, tik todėl, kad tai buvo vienintelis kompanijos pajamų šaltinis, kurios buvo gaunamos iš darbo susijusio su televizijos reklamomis. Viltis atsirado tada, kai su Disney kompanija 1991 metais jie pasirašė sutartį ir sutarė su kompiuterio pagalba sukurti visą filmą. Tačiau 1993 metų pabaigoje Burbank nutraukė sutartį. Abejoms jo kompanijoms patiriant nesėkmes, Steve Jobs pasiekė žemiausią savo karjeros tašką. Jis atsitraukė nuo verslo ir didžiąją dienų dalį praleido su savo sūnumi Reed ir žmona Laurene, kurią jis 1991 metais vedė.
Sugrįžimas (1995-1997 m.)
Laimei, kai John Lasseter sugrįžo atgal į Disney kompaniją su patobulintu filmo scenarijumi, kuris buvo pavadintas Toy Story arba Žaislų istorija, projektas vėl buvo pradėtas įgyvendinti. Šis filmas turėjo būti išleistas per 1995 metų Padėkos dieną. Artėjant šio filmo pasirodymo datai, Steve Jobs suprato, kokią neįtikėtiną galią turi Disney prekės ženklas. Savaitę po to, kai pasirodė Toy Story filmas, jis nusprendė, kad Pixar pasinaudodama žiniasklaidoje sukeltu susidomėjimu pasirodžiusiu pirmuoju pasaulyje kompiuteriniu animaciniu filmu, taps vieša kompanija, tai yra platins savo akcijas. Šis planas stebuklingai suveikė, Pixar akcijos labai sėkmingai debiutavo Volstrite. Steve Jobs, kuriam priklauso aštuoniasdešimt procentų šios kompanijos akcijų, pamatė kaip jo grynasis turtas šoktelėjo virš 1.5 milijardų dolerių, t.y. penkis kartus daugiau nei 1980 metais jis buvo uždirbęs su Apple!
Bet kai Gil Amelio pranešė, kad per pirmą 1997 metų ketvirtį Apple patyrė net 700 milijonų dolerių vertės nuostolius, kompanijos valdyba nusprendė, kad laikas atsikratyti šio baisaus vadovo. Steve Jobs suorganizavo kompanijos valdžios perversmą ir 1997 metų liepą tapo Apple generaliniu direktoriumi.
Jis iškart ėmėsi plataus masto visos kompanijos peržiūros, ir šimtus projektų sumažino iki dešimčių. Gaminamų produktų skaičius buvo sumažintas iki keturių. Jis taip pat rugpjūčio mėnesį per Macworld renginį Bostone paskelbė šokiruojančią žinią – Apple dirbs kartu su savo sena varžove Microsoft kompanija. Tai būtų beprecedentis sandoris, kuris tarp abejų kompanijų nutrauktų begalinius patentų ginčus.
Apple vėl kelyje (1998-2001 m.)
Steve Jobs Apple bendruomenei greit sugrąžino pasitikėjimą. Įmonė pradėjo revoliucinę rinkodaros kampaniją su nauju šūkiu - Think Different (Galvok kitaip), bei ėmė platinti idėją, kad žmonės kurie naudoja Macs yra svajotojai, kurie gali pakeisti pasaulį. Apple prekės ženklas ėmė stiprėti, ir kompanija pristatė kelis labai sėkmingus naujus produktus, t.y. Power Mac G3 ir PowerBook. Šeši mėnesiai po to, kai Steve Jobs sugrįžo ir ėmė vadovauti kompanijai, jos veikla vėl tapo pelninga.
Vis dėl to esminė priežastis, kodėl Steve Jobs grįžo į Apple, vis dar nebuvo realizuota, t.y. nebuvo įdiegta NeXT programinė įranga į Mac platformą. Tai galiausiai įvyko 2001 metų pradžioje, kai Apple išleido pirmąją versiją savo proveržį sukėlusios operacinės sistemos Mac OS X. Ši operacinė sistema iš tiesų buvo NeXTSTEP su Mac fasadu. Bet tai pasirodė esantis svarbus Apple turtas, nes kompanija sukūrė savo proveržio programas savo Mac įrenginiams, kaip dalį skaitmeninės koncentratoriaus strategijos.
2001 metų sausio mėnesį per Macworld renginį San Franciske Steve Jobs pristatė savo skaitmeninę strategiją. Tai buvo asmeninių kompiuterių ateities vizija. Nors daugelis analitikų ir savarankiškų ekspertų teigė, kad per porą artimiausių metų kompiuteriai išnyks ir juos pakeis interneto terminalai, Apple tikėjo, kad jie išvystys savo skaitmeninį centrą, ir pritaikys jį prie mūsų naujos skaitmeninės gyvensenos. Kitaip tariant, kompiuteris taps mūsų gyvenimo centrine dalimi ir bus papildytas skaitmeniniais fotoaparatais, vaizdo kameromis, MP3 grotuvas, išmaniaisiais telefonais ir kitais skaitmeniniais prietaisais. Skaitmeninė strategiją paskatino Apple sukurti programas, kurios būtų skirtos valdyti mūsų naują gyvenimo būdą, t.y. vadinami iApps komplektai: iMovie (1999), iTunes (2001), iDVD (2001), iPhoto (2002), iCal ir iSync (2002), GarageBand (2004) ir galiausiai iWeb (2006). iApps buvo Apple strateginis žingsnis į kompanijos platesnį planą, t.y. per kompiuterį užimti didesnę rinkos dalį, nes tiesiog nebuvo lygiaverčio sprendimo Windows platformai. Be to Apple pradėjo agresyvią reklamos kampaniją, bei 2001 metų viduryje pradėjo vykdyti mažmeninės prekybos operacijas.
iPod revoliucija (2001-2006 m.)
iPod pasižymėjo proveržio savybėmis – gražus dizainas, puiki vartotojo sąsaja, spaudžiamas ratas, greitas FireWire ryšys bei gebėjimas sklandžiai sinchronizuotis su iTunes, pavertė iPod įrenginį geidžiamą ir labai gerai parduodama preke. Pirmą kartą žmonės pirko Mac tik tam, kad jie galėtų pasinaudoti šiuo mažu cigarečių pakelio dydžio muzikos grotuvu. Apple pasinaudojo šia sėkmę ir žengė dar toliau. 2002 metais iš pradžių jie sukūrė su Windows suderinamą iPod, po to atidarė iTunes Music Store, t.y. parduotuvę ir 2003 metais sukūrė iTunes Windows versiją.
Apple ir toliau tęsė naujovių pristatymą savo muzikos verslo srityje. 2004 metais rinkai buvo pristatytas iPod shuffle, 2005 metais - iPod nano, na o po metų iPod mini. Be to Apple tarptautiniu mastu praplėtė savo muzikos parduotuvę ir tapo neginčijama naujos skaitmeninės muzikos eros lydere. 2006 metais Apple pajamos iš iPod pardavimų prilygo pajamoms gaunamoms iš šios kompanijos gaminamų kompiuterių pardavimų. Pirmą kart per savo istoriją, Apple tapo įtakinga žaidėja vartotojų elektroninių grotuvų rinkoje, lygiai tokia pat svarbia, kaip ir Microsoft kompiuterių rinkoje. iPod rinkos dalis pasiekė 75 procentus!
Pixar ir Disney susijungimas (2003-2006 m.)
Įdomu ir tai, kad iPod suvaidino svarbų vaidmenį nustatant Pixar kompanijos ateitį. Po vienas po kito išleistų sėkmingų animacinių filmų: A Bug’s Life (1998), Toy Story 2 (1999), Monsters Inc. (2001) ir Finding Nemo (2003), animacijos studija nusprendė nutraukti bendradarbiavimo ir platinimo sutartį su Disney kompaniją, daugiausiai dėl to, kad padidėjo įtampa tarp Steve Jobs ir Disney generalinio direktoriaus Michael Eisner. Steve Jobs atvirai pareiškė, kad jis nesudarys su Disney naujų sandorių tol, kol nepasitrauks Michael Eisner.
Pasirodo, Steve Jobs pareikštai nuomonei pritarė daugelis vykdomųjų Disney kompanijos vadovų, net ir pats Roy Disney, kuris pradėjo viešąją kampaniją, kurios tikslas buvo nuversti bendrovės generalinį direktorių. Tai privedė prie to, kad 2005 metų kovą buvo paskirtas naujas Disney kompanijos vykdantysis direktorius Bob Iger.
Steve Jobs ir Bob Iger pradėjo dirbti kartu, nes Apple nusprendė savo iTunes Store parduotuvėje pardavinėti televizijos šou. 2005 metų spalio mėnesį prieš priblokštą žurnalistų auditoriją Steve Jobs kaip Apple vadovas sukirto rankomis su nauju Disney kompanijos vadovu, o tai reiškia, kad artimiausioje ateityje ir vėl bus atnaujintas Disney bendradarbiavimas su Pixar. Tai galiausiai privedė prie šių abiejų kompanijų susijungimo, kuris buvo paskelbtas 2006 metų sausį. Steve Jobs, kuris vis dar valdo pusę Pixar kompanijos akcijų, tapo didžiausiu Disney kompanijos individualiu investuotoju (jam priklauso septyni procentai šios kompanijos akcijų). Tuo tarpu Pixar kompanijos vadovams Ed Catmull ir John Lassete, naujoje studijoje buvo duoti svarbūs vaidmenys.
Apple Inc. (2006 - šiandien)
2006 metai Apple kompanijai buvo lemtingi trim aspektais.
Antrasis nuo 2006 metų buvusios plėtros aspektas buvo tas, kad Apple dėl iPod sėkmės, visiškai pripažino savo naują statusą vartojamosios elektronikos srityje. Tai tapo akivaizdu 2006 metų vasarį, kai kompanija išleido iPod Hi-Fi, skirtą dirbti tik su iPod (šio įrenginio gamyba ir prekyba buvo nutraukta tais pačiai metais), bei mažiau nei po metu buvo pristatyta Apple TV. Tačiau reikšmingiausias įvykis be jokios abejonės įvyko 2007 metų sausį, kuomet Steve Jobs per Macworld renginį pristatė išmanųjį telefoną iPhone. Jis tapo neabejotinu pagrindiniu Apple produktu. Jo graži įranga, kuri veikia ne mažiau sparčiau nei Apple visa operacinė sistema OS X. Šis telefonas turi multi-touch technologijas, interneto naršymo galimybes ir iPod suteikiamas galimybes, lengva naudotis sąsaja ir yra daugiau funkcijų, kurios pavertė šį išmanųjį telefoną gerokai lenkiantį savo konkurentus, teigė Apple vadovas Steve Jobs. Šis naujasis išmanusis telefonas gerokai papurtė telefonų pramonės pagrindus, be to Apple su AT&T sudarė sutartį, dėl išskirtinių šio telefono platinimo teisių, kuri nustojo galioti šiais metais. Po trijų metų, kai rinkai buvo pristatytas iPhone, galima sakyti, kad jis įeis į pasaulio istorija kaip pirmasis skaitmeninės konvergencijos įtaisas, kuris atitinka kompiuterį, iPod ir telefoną viename įrenginyje. Šis įrenginys buvo akivaizdus Apple žingsnis nuo kompiuterių rinkos, apie ką Steve Jobs paskelbė 2007 metų Macworld renginio pabaigoje, kuomet jis pranešė, kad kompanijos pilnas pavadinimas bus pakeistas iš Apple Computer Inc. į Apple Inc.
Galiausiai trečias svarbus 2006 metų įvykis Steve Jobs, tai taip vadinamas atgalinės datos skandalas. Atgaline data buvo sudaromi sandoriai pasirenkant dieną praeityje, kuomet buvo žema akcijų kaina, ir ji buvo pasirenkama opcionams. Tai buvo neteisėta praktika, kuri buvo paplitusi Silicio slėnyje ir buvo naudojama iki tol kol 2006 metų savo straipsnyje ją neatskleidė Wall Street Journal dienraštis. Apple sparčiai pasamdė teisininkus, kad šie atliktų kompanijos vidaus įrašų tyrimus. Jie rado pažeidimų, kurie 2007 metų viduryje buvo Amerikos rinkų priežiūros tarnybos patvirtinti. Apple kompanijoje buvo atrasti du dideli skandalai, kurie vyko 2000 ir 2001 metais, kuomet kompanijai vadovavo Steve Jobs. Tačiau jam kaltinimai buvo panaikinti, nes Amerikos rinkų priežiūros tarnyba nustatė, kad jis šiuo klausimu nežinojo apie galimus teisinius ir apskaitos padarinius. Amerikos rinkų priežiūros tarnyba apkaltino sukčiavimu tik buvusį Apple finansų direktorių ir legalų konsultantą. Skandalas buvo reikšmingas ta prasme, kad ji iškėlė Apple ateities be Steve Jobs klausimą. Tačiau vis gi esminis įvykis buvo ne Amerikos rinkų priežiūros tarnybos vykdytas tyrimas, o tai, kad Steve Jobs susidūrė su rimtomis sveikatos problemomis.
Žinoma, nėra tokio dalyko kaip išgydymas nuo vėžio, ir 2008 metais žmonės ėmė komentuoti, kad Steve darosi vis labiau plonesnis. Nors iš pradžių tiek Apple kompanija, tiek jis pats neigė, kad turi kažkokių rimtų sveikatos problemų, tačiau 2008 metų gruodį buvo paskelbta, kad kompanijos prezidentas per 2009 metų sausį įvyksiantį Macworld renginį nepasirodys scenoje. Steve Jobs buvo pasitraukęs šešis mėnesius, t.y. 2009 metų pirmąjį pusmetį, nes jis laukė, kol jam bus persodintos kepenys, kurias jam 2009 metų balandį pavyko gauti iš mirusio donoro, o vėliau truko rebelitacija. Visa ši istorija apie Steve vėžį lėmė daug diskusijų apie viešų kompanijų būtiną skaidrumą, susijusi su jų vadovų sveikata, ypač kai kompanijos generalinis direktorius yra svarbus jos rinkos vertė, kaip pavyzdžiui Steve Jobs yra svarbus Apple kompanijai.
2010 metai buvo Steve Jobs atgimimo metai, nes jis buvo labai aktyvus generalinis direktorius. Skirtingai nei 2009 metais, jis per daugelį Apple renginių sugrįžo į sceną ir pats daug kartų pristatinėjo šios kompanijos neįtikėtinai puikius naujus produktus. Didžiausią praėjusių metų naujiena be abejonės buvo naujos kartos planšetinis kompiuteris iPad, kurį 2010 metų sausio 27 dieną pristatė patsai Steve Jobs. 2010 metų birželį per konferenciją, jis aiškiai pasakė, kad iPad pradėjo naują po kompiuterio era ir kad galiausiai kompiuteriai taps panašūs į sunkvežimius, su nedidele dalimi, kurioje dominuoja nešiojamos tabletės. Jei iš tiesų tai bus tiesa – tai Steve Jobs bus suvaidinęs lemiama vaidmenį tiek asmeninių kompiuterių pramonės gimime, tiek šios pramonės pasibaigime.
Šiais metais Steve Jobs ir vėl dėl sveikatos problemų pasitraukė iš aktyvios veiklos Apple kompanijoje. Tiesa, jis dalyvavo pristatant antrąją planšetinio kompiuterio iPad versiją.
Pabaiga
Steve Jobs pagal bet kuriuos standartus be jokios abejonės yra neeilinė asmenybė. Jis paliko savo ženklą ne mažiau kaip penkiose gamybos pramonėse: asmeniniuose kompiuteriuose su Apple II ir Macintosh, muzikoje su iPod ir iTunes, telefono su iPhone ir animacijoje su Pixar. Viduriniosios klasės hipių vaikas be koleginio išsilavinimo, pastatė kompiuterių imperiją ir per kelis metus tapo multi-milijonieriumi, buvo atleistas iš savo kompanijos, ir vėliau po dešimtmečio į ją sugrįžo, kad šią kompaniją išgelbėtų ir išsaugotų bei paverstų ją viena iš įtakingiausią pasaulio korporacija, kuri turi milijonus gerbėjų visame pasaulyje. Jis taip pat prisidėjo prie naujo lyderio per ateinančius dešimtmečius sukūrimo animacinėje pramonėje. Jis taip pat daugelį metų buvo vadinamas kaip laimingo atsitiktinumo atvejo atstovas, tačiau dabar jis pripažįstamas, kaip vienas iš labiausiai pasaulyje žinomas įmonės vadovas, kuris pasižymi neprilygstama ateities vizija. Steve padarydamas technologijas paprastai naudojamas, įdomias bei gražias, pakeitė gyvenimus milijonams....
Ir žinote kame geriausia dalis? Jis dar nebaigė to daryti.
Įsimintina Steve Jobs kalba skirta absolventams ir visiems žmonėms
Apple akcijų kainos pokytis per visą kotiravimosi laikotarpį
Paruošta pagal užsienio internetinius tinklapius