versija spausdinimui
(0)
„Vokietija siūlydama konkurencingumo paktą, nenori Europai primesti savo diktato bei pasisakydama už skolų ribų įvedimą, nenori germanizuoti Europos“ – pareiškė Vokietijos finansų ministras Wolfgang Schaeuble.
Šiandien net keliose populiariuose Europos dienraščiuose, t.y. Prancūzijos La Tribune, Italijos La Repubblica ir Ispanijos El Pais, pasirodė straipsniai, kuriuose minimas Vokietijos finansų ministras tikina, jog Vokietija nenori Europai primesti savo nuomones arba diktato.
„Konkurencingumo paktas – tai siūlymas, o ne diktatas. Kiekvienas kažką siūlo, o po to visos pusės susitinka ir dirba ties bendru sprendimu“ – teigė Wolfgang Schaeuble.
Paklausas apie skolos limitą, kurį į savo Konstituciją įrašė vokiečiai, jis teigė, jog tai yra tiesiog pavyzdys, kuriuo reikėtų sekti, bet tai nėra germanizavimas per prievartą.
„Šiuo klausimu skaičiau labai daug beprasmių straipsnių, kuriuose kalbama apie germanizavimą per prievartą. Tačiau tai netiesa. Nei šalies Federalinė vyriausybė, nei vokiečiai neketina primesti savo modelio kitiems“ – patikino Vokietijos finansų ministras.
Vasario pradžioje Vokietija ir Prancūzija savo Europos partneriams pasiūlė konkurencingumo paktą, kuris leistų Europoje ir ypač euro zonos šalyse sustiprinti ekonominės politikos koordinavimą.
Tačiau ši iniciatyva susilaukė kai kurių Europos sąjungos šalių, t.y. Belgijos, Liuksemburgo, Slovakijos ir kai kurių kitų šalių kritikos, susijusios tiek su šio pakto forma, tiek su jo turiniu. Savo susirūpinimą šiuo klausimu išreiškė ir Europos komisijos bei Europos parlamento nariai. Jiems užkliuvo tai, jog šis paktas buvo paruoštas ir priimtas Paryžiuje ir Berlyne, na o jo ruošime ir priėmime nedalyvavo Europos sąjungos institucijos.
Remiantis konkurencingumo paktu, kuris buvo pasiūlytas Vokietijos valdžios iniciatyva, Vokietija yra pasiruošusi įsiskolinusioms euro zonos šalims, tokioms kaip Graikijai, Airijai, Ispanijai ir Portugalijai, suteikti papildomą finansinę paramą, tačiau tik tuo atveju, jei euro zonos šalys atsisakys priklausomai nuo infliacijos augimo algų didinimo, padidins išėjimo į pensiją amžių, bei priims pakeitimus savo Konstitucijose, kuriais bus reikalaujama subalansuoti šalių biudžetus.
Šiandien net keliose populiariuose Europos dienraščiuose, t.y. Prancūzijos La Tribune, Italijos La Repubblica ir Ispanijos El Pais, pasirodė straipsniai, kuriuose minimas Vokietijos finansų ministras tikina, jog Vokietija nenori Europai primesti savo nuomones arba diktato.
„Konkurencingumo paktas – tai siūlymas, o ne diktatas. Kiekvienas kažką siūlo, o po to visos pusės susitinka ir dirba ties bendru sprendimu“ – teigė Wolfgang Schaeuble.
Paklausas apie skolos limitą, kurį į savo Konstituciją įrašė vokiečiai, jis teigė, jog tai yra tiesiog pavyzdys, kuriuo reikėtų sekti, bet tai nėra germanizavimas per prievartą.
„Šiuo klausimu skaičiau labai daug beprasmių straipsnių, kuriuose kalbama apie germanizavimą per prievartą. Tačiau tai netiesa. Nei šalies Federalinė vyriausybė, nei vokiečiai neketina primesti savo modelio kitiems“ – patikino Vokietijos finansų ministras.
Vasario pradžioje Vokietija ir Prancūzija savo Europos partneriams pasiūlė konkurencingumo paktą, kuris leistų Europoje ir ypač euro zonos šalyse sustiprinti ekonominės politikos koordinavimą.
Tačiau ši iniciatyva susilaukė kai kurių Europos sąjungos šalių, t.y. Belgijos, Liuksemburgo, Slovakijos ir kai kurių kitų šalių kritikos, susijusios tiek su šio pakto forma, tiek su jo turiniu. Savo susirūpinimą šiuo klausimu išreiškė ir Europos komisijos bei Europos parlamento nariai. Jiems užkliuvo tai, jog šis paktas buvo paruoštas ir priimtas Paryžiuje ir Berlyne, na o jo ruošime ir priėmime nedalyvavo Europos sąjungos institucijos.
Remiantis konkurencingumo paktu, kuris buvo pasiūlytas Vokietijos valdžios iniciatyva, Vokietija yra pasiruošusi įsiskolinusioms euro zonos šalims, tokioms kaip Graikijai, Airijai, Ispanijai ir Portugalijai, suteikti papildomą finansinę paramą, tačiau tik tuo atveju, jei euro zonos šalys atsisakys priklausomai nuo infliacijos augimo algų didinimo, padidins išėjimo į pensiją amžių, bei priims pakeitimus savo Konstitucijose, kuriais bus reikalaujama subalansuoti šalių biudžetus.