versija spausdinimui
(0)
Vakar euras pabrango 1,21 proc. dolerio atžvilgiu - iki 1,3131 dolerio už eurą. Euro brangimą lėmė geras įvykusio Portugalijos vyriausybės obligacijų aukciono įvertinimas. Kaip minėta, Portugalijos 10 metų laikotarpio obligacijos išplatintos už 6,7 proc. palūkanas, kurių paklausa viršijo pasiūlą daugiau negu tris kartus. Taigi, net ir atrodanti didelė Portugalijos skolinimosi kaina, rinkos dalyvių negąsdino ir lėmė geresnius lūkesčius dėl šalies ir kitų PIIGS grupės narių galimybės pasiskolinti. Smarkiai brango ir Europos akcijos, pagrindiniai indeksai kilo, Ispanijos ir Graikijos akcijų indeksai šoko po 5 proc. Tuo tarpu JAV akcijos pasižymėjo nuosaikesniais prieaugiais - Dow Jones augo 0.7 proc., o S&P500 0,9 proc.
Vakar skelbta Euro zonos pramonės produkcija gerokai viršijo optimistinius lūkesčius. Lapkričio mėnesį pramonės produkcija išaugo 7,4 proc., palyginti su prieš metus buvusiu tuo pačiu laikotarpiu, nors buvo prognozuotas 5,9 proc. padidėjimas. Vokietijos paskelbtas praėjusių metu BVP pokytis siekė 3,6 proc., apskaičiuotas pagal preliminarius duomenis. Nors augimas buvo toks, kokį prognozavo analitikai, gerai yra tai, kad Vokietijos vidaus vartojimas labiausiai lėmė BVP didėjimą, tad matyti, kad ekonomikos atsigavimas įgauna pagreitį.
Šiandien Ispanija ketina išplatinti apie 3 mlrd. eurų vertės penkių metų obligacijas. Šalies 10 metų laikotarpio obligacijų pajamingumas yra didžiausias per 8 metus. Taip pat obligacijas platins ir Italija, kurios skolų ir BVP santykis yra pats prasčiausias. Stebint sėkmingą vakarykštį Portugalijos obligacijų platinimą, tikėtina, jog susidomėjimo sulauks ir Ispanijos obligacijos, todėl tai finansų rinkoms turėtų atsiliepti teigiamai.
Trečiadienį apyvartos ir sudarytų sandorių skaičius Baltijos biržose dar labiau sumenko, o didžioji dalis investuotojų, tiek vietos, tiek užsienio, kol kas lūkuriuoja, nepriimdami sprendimų nei pirkti, nei parduoti. Tokią poziciją didžiąja dalimi sąlygoja sezoninės priežastys - laukiama metinių bendrovių rezultatų paviešinimo. Taline pirkėjai stabtelėjo, tikėdamiesi išvysti tam tikrą kainų korekciją po to, kai pirmąją šių metų savaitę indeksas OMXT pašoko beveik 10 proc. Tiesa, pozityvus tarptautinis fonas neleidžia įsivyrauti pardavimo nuotaikoms, todėl akcijos, nors ir su mažomis apyvartomis, pastaruoju metu yra linkusios kilti. Taline OMXT smuktelėjo 0,4 proc., bet vis dar demonstruoja 9 proc. prieaugį nuo metų pradžios. Reikia pažymėti, kad Estijoje kilo dvigubai daugiau akcijų, negu krito, o indekso vertės sumažėjimą apsprendė 1,3 proc. kritusios „Tallink Grupp" akcijos, kurias gana aktyviai pardavinėjo užsienio investuotojai. Dėmesio pastaruoju metu nestokoja ir „Tallinna Vesi„ akcijos. Bendrovė pernai išmokėjo 1,60 euro dydžio dividendus, ir šis faktas, pasibaigus kalendoriniams metams, skatina investuotojų lūkesčius dėl galimų išmokų šiemet. Vilniuje taip pat yra visa eilė bendrovių, kurių akcijos pasižymi gana aukštu dividendiniu pajamingumu. Lauktume, kad palaipsniui susidomėjimas šiomis akcijomis taip pat pradės augti.
Vakar, likus 10 minučių iki prekybos sesijos pabaigos, „Snaigė" pranešė, kad bendrovė „Hermis Capital" (kuri prieš kelis mėnesius pardavė paskutines turėtas „Snaigės akcijas"), sudarė konvertuojamųjų bendrovės obligacijų pirkimo-pardavimo sutartį su tarptautiniais fondais „KJK Fund SICAV-SIF", „Firebird Republics Fund" ir „Firebird Aurora Fund", kurie šiuo metu yra vieni iš didžiųjų bendrovės akcininkų. Sutartimi „Hermis Capital" įsipareigojo parduoti 6617 vienetų „Snaigės" konvertuojamų obligacijų, kurių išpirkimo arba konvertavimo data yra balandžio 11 d. Taip pat „Hermis Capital" suteikė pirkėjams pasirinkimo teisę nupirkti visas likusius 22411 vnt. obligacijų. Greičiausiai obligacijų pirkėjai ketina jas konvertuoti į bendrovės akcijas, o žinia, kad užsienio fondai didina savo dalį „Snaigėje" bus palankiai sutikta vietos investuotojų tarpe. Taigi, šioje pozicijoje lauktume ženklaus prekybos suaktyvėjimo ir kainos augimo šiandien.
Vakar skelbta Euro zonos pramonės produkcija gerokai viršijo optimistinius lūkesčius. Lapkričio mėnesį pramonės produkcija išaugo 7,4 proc., palyginti su prieš metus buvusiu tuo pačiu laikotarpiu, nors buvo prognozuotas 5,9 proc. padidėjimas. Vokietijos paskelbtas praėjusių metu BVP pokytis siekė 3,6 proc., apskaičiuotas pagal preliminarius duomenis. Nors augimas buvo toks, kokį prognozavo analitikai, gerai yra tai, kad Vokietijos vidaus vartojimas labiausiai lėmė BVP didėjimą, tad matyti, kad ekonomikos atsigavimas įgauna pagreitį.
Šiandien Ispanija ketina išplatinti apie 3 mlrd. eurų vertės penkių metų obligacijas. Šalies 10 metų laikotarpio obligacijų pajamingumas yra didžiausias per 8 metus. Taip pat obligacijas platins ir Italija, kurios skolų ir BVP santykis yra pats prasčiausias. Stebint sėkmingą vakarykštį Portugalijos obligacijų platinimą, tikėtina, jog susidomėjimo sulauks ir Ispanijos obligacijos, todėl tai finansų rinkoms turėtų atsiliepti teigiamai.
Trečiadienį apyvartos ir sudarytų sandorių skaičius Baltijos biržose dar labiau sumenko, o didžioji dalis investuotojų, tiek vietos, tiek užsienio, kol kas lūkuriuoja, nepriimdami sprendimų nei pirkti, nei parduoti. Tokią poziciją didžiąja dalimi sąlygoja sezoninės priežastys - laukiama metinių bendrovių rezultatų paviešinimo. Taline pirkėjai stabtelėjo, tikėdamiesi išvysti tam tikrą kainų korekciją po to, kai pirmąją šių metų savaitę indeksas OMXT pašoko beveik 10 proc. Tiesa, pozityvus tarptautinis fonas neleidžia įsivyrauti pardavimo nuotaikoms, todėl akcijos, nors ir su mažomis apyvartomis, pastaruoju metu yra linkusios kilti. Taline OMXT smuktelėjo 0,4 proc., bet vis dar demonstruoja 9 proc. prieaugį nuo metų pradžios. Reikia pažymėti, kad Estijoje kilo dvigubai daugiau akcijų, negu krito, o indekso vertės sumažėjimą apsprendė 1,3 proc. kritusios „Tallink Grupp" akcijos, kurias gana aktyviai pardavinėjo užsienio investuotojai. Dėmesio pastaruoju metu nestokoja ir „Tallinna Vesi„ akcijos. Bendrovė pernai išmokėjo 1,60 euro dydžio dividendus, ir šis faktas, pasibaigus kalendoriniams metams, skatina investuotojų lūkesčius dėl galimų išmokų šiemet. Vilniuje taip pat yra visa eilė bendrovių, kurių akcijos pasižymi gana aukštu dividendiniu pajamingumu. Lauktume, kad palaipsniui susidomėjimas šiomis akcijomis taip pat pradės augti.
Vakar, likus 10 minučių iki prekybos sesijos pabaigos, „Snaigė" pranešė, kad bendrovė „Hermis Capital" (kuri prieš kelis mėnesius pardavė paskutines turėtas „Snaigės akcijas"), sudarė konvertuojamųjų bendrovės obligacijų pirkimo-pardavimo sutartį su tarptautiniais fondais „KJK Fund SICAV-SIF", „Firebird Republics Fund" ir „Firebird Aurora Fund", kurie šiuo metu yra vieni iš didžiųjų bendrovės akcininkų. Sutartimi „Hermis Capital" įsipareigojo parduoti 6617 vienetų „Snaigės" konvertuojamų obligacijų, kurių išpirkimo arba konvertavimo data yra balandžio 11 d. Taip pat „Hermis Capital" suteikė pirkėjams pasirinkimo teisę nupirkti visas likusius 22411 vnt. obligacijų. Greičiausiai obligacijų pirkėjai ketina jas konvertuoti į bendrovės akcijas, o žinia, kad užsienio fondai didina savo dalį „Snaigėje" bus palankiai sutikta vietos investuotojų tarpe. Taigi, šioje pozicijoje lauktume ženklaus prekybos suaktyvėjimo ir kainos augimo šiandien.