Japonija paskelbė padėsianti Europai suvaldyti viešųjų finansų krizę. Japonija pažadėjo pirkti obligacijas, kurias Europos finansinio stabilumo fondas ketina išleisti tam, kad padėtų prasiskolinusioms Europos šalims. Tiesa, tokiu būdu Japonija pirks tik AAA reitingą atitinkančius vertybinius popierius, o ne tiesiogiai prasiskolinusių šalių obligacijas, kaip šiuo metu daro Kinija.
Šiandien Portugalija bandys išplatinti ketverių ir dešimties metų obligacijas (12:30). Vertinant pagal antrinės rinkos kainas, norint pasiskolinti dešimtmečiui šaliai teks mokėti apytiksliai 7 proc. palūkanas. Tačiau net jei platinimas bus sėkmingas, nerimas dėl šalies finansų būklės, veikiausiai, nedings, nes ilgai taip brangiai skolintis šalis nepajėgs. Vertinant pagal kredito rizikos apsikeitimo sandorių vertę (CDS), Portugalijos rizika jau yra panaši į Airijos riziką tada, kai šalis buvo priversta prašyti užsienio paramos. Apdrausti Portugalijos penkių metų trukmės skolą šiuo metu kainuoja 537 procentinius punktus, tuo tarpu Airija paprašė užsienio pagalbos kelios dienos po to, kai šalies CDS pasiekė 597. Į PIIGS šalių gretas ryžtingai beldžiasi Belgija. Politinėms partijoms jau virš pusmečio negalint susitarti, kas suformuos valdančiąją koaliciją ir imsis mažinti šalies skolas, nerimas dėl Belgijos kasdien didėja. Šiandien Belgijos kredito rizika (247 procentiniai punktai, vertinant pagal kredito rizikos apsikeitimo sandorių vertę) yra didesnė negu PIIGS grupei priklausančios Italijos (245).
Vakar pagrindiniai Vakarų Europos indeksai buvo linkę kilti daugiau nei po 1 proc., o šiandien nuotaikos išlieka pakankamai ramios. Kol nepaaiškės Portugalijos obligacijų platinimo rezultatai, aiškesnės krypties rinkoje neišvysime.
Akcijų kainos tiek Vilniaus, tiek Talino biržose koregavosi, tačiau vėl judėjo priešingomis kryptimis. Taline, po įspūdingo 10 proc. augimo (skaičiuojant nuo šių metų pradžios) antradienį indeksas smuko 0,6 proc. „Tallink Grupp" ir „Olympic Ententainment Group" akcijos neteko atitinkamai 1,5 proc. ir 0,7 proc. savo vertės. Kilimu išsiskyrė tik „Tallinna Vesi" - panašu, kad investuotojai pagaliau prisiminė pernykštį šios akcijos dividendinį pajamingumą. Taip pat atsirado tam tikrų teigiamų postūmių bendrovės ginče su savivaldybe dėl tarifų dydžio. Tuo tarpu Vilniaus OMXV paaugo 0,6 proc., tiesa, apyvarta buvo beveik 3 kartus kuklesnė negu Taline (0,6 mln. eurų). Teigiami pagrindinių Vakarų Europos indeksų pokyčiai sąlygojo vietos investuotojų rizikos apetito išaugimą, to pasekmėje gana ženkliai pašoko trumpalaikių investuotojų pamėgtos akcijos, tokios kaip „Snaigė" (+4,7 proc.), „Agrowill Group" (+7,1 proc.), „ALT investicijos" (+34,1 proc.) ir pan. Nors užsienio investuotojai šiuo metu yra daugiausiai užėmę laukimo pozicijas, ar pasyviai mažina savo paketus, tačiau tai nesutrukdė teigiamus kainos pokyčius pademonstruoti ir likvidžiausioms akcijoms. Kilo „TEO LT" (+0,4 proc.), City Service (+0,3 proc.), bankų akcijos.
Apskritai šiandien, atsižvelgdami į vakarykščius prieaugius JAV biržose bei augusius Azijos regiono indeksus, Baltijos šalių rinkose lauktume labiau optimistinių nuotaikų, tačiau investuotojų aktyvumo proveržis mažai tikėtinas. Tenka pasikartoti, kad vietos naujienų stoka sąlygoja techninę prekybą, kurioje vietos investuotojai aktyviai seka pagrindinių pasaulio prekybos aikštelių nuotaikas bei naujienas. Kita vertus, nemažai kas priklausys nuo stambesniųjų rinkos žaidėjų veiksmų, kurių veiksmai atskirose pozicijose gali gana stipriai įtakoti visos rinkos kryptį.
Šiandien Portugalija bandys išplatinti ketverių ir dešimties metų obligacijas (12:30). Vertinant pagal antrinės rinkos kainas, norint pasiskolinti dešimtmečiui šaliai teks mokėti apytiksliai 7 proc. palūkanas. Tačiau net jei platinimas bus sėkmingas, nerimas dėl šalies finansų būklės, veikiausiai, nedings, nes ilgai taip brangiai skolintis šalis nepajėgs. Vertinant pagal kredito rizikos apsikeitimo sandorių vertę (CDS), Portugalijos rizika jau yra panaši į Airijos riziką tada, kai šalis buvo priversta prašyti užsienio paramos. Apdrausti Portugalijos penkių metų trukmės skolą šiuo metu kainuoja 537 procentinius punktus, tuo tarpu Airija paprašė užsienio pagalbos kelios dienos po to, kai šalies CDS pasiekė 597. Į PIIGS šalių gretas ryžtingai beldžiasi Belgija. Politinėms partijoms jau virš pusmečio negalint susitarti, kas suformuos valdančiąją koaliciją ir imsis mažinti šalies skolas, nerimas dėl Belgijos kasdien didėja. Šiandien Belgijos kredito rizika (247 procentiniai punktai, vertinant pagal kredito rizikos apsikeitimo sandorių vertę) yra didesnė negu PIIGS grupei priklausančios Italijos (245).
Vakar pagrindiniai Vakarų Europos indeksai buvo linkę kilti daugiau nei po 1 proc., o šiandien nuotaikos išlieka pakankamai ramios. Kol nepaaiškės Portugalijos obligacijų platinimo rezultatai, aiškesnės krypties rinkoje neišvysime.
Akcijų kainos tiek Vilniaus, tiek Talino biržose koregavosi, tačiau vėl judėjo priešingomis kryptimis. Taline, po įspūdingo 10 proc. augimo (skaičiuojant nuo šių metų pradžios) antradienį indeksas smuko 0,6 proc. „Tallink Grupp" ir „Olympic Ententainment Group" akcijos neteko atitinkamai 1,5 proc. ir 0,7 proc. savo vertės. Kilimu išsiskyrė tik „Tallinna Vesi" - panašu, kad investuotojai pagaliau prisiminė pernykštį šios akcijos dividendinį pajamingumą. Taip pat atsirado tam tikrų teigiamų postūmių bendrovės ginče su savivaldybe dėl tarifų dydžio. Tuo tarpu Vilniaus OMXV paaugo 0,6 proc., tiesa, apyvarta buvo beveik 3 kartus kuklesnė negu Taline (0,6 mln. eurų). Teigiami pagrindinių Vakarų Europos indeksų pokyčiai sąlygojo vietos investuotojų rizikos apetito išaugimą, to pasekmėje gana ženkliai pašoko trumpalaikių investuotojų pamėgtos akcijos, tokios kaip „Snaigė" (+4,7 proc.), „Agrowill Group" (+7,1 proc.), „ALT investicijos" (+34,1 proc.) ir pan. Nors užsienio investuotojai šiuo metu yra daugiausiai užėmę laukimo pozicijas, ar pasyviai mažina savo paketus, tačiau tai nesutrukdė teigiamus kainos pokyčius pademonstruoti ir likvidžiausioms akcijoms. Kilo „TEO LT" (+0,4 proc.), City Service (+0,3 proc.), bankų akcijos.
Apskritai šiandien, atsižvelgdami į vakarykščius prieaugius JAV biržose bei augusius Azijos regiono indeksus, Baltijos šalių rinkose lauktume labiau optimistinių nuotaikų, tačiau investuotojų aktyvumo proveržis mažai tikėtinas. Tenka pasikartoti, kad vietos naujienų stoka sąlygoja techninę prekybą, kurioje vietos investuotojai aktyviai seka pagrindinių pasaulio prekybos aikštelių nuotaikas bei naujienas. Kita vertus, nemažai kas priklausys nuo stambesniųjų rinkos žaidėjų veiksmų, kurių veiksmai atskirose pozicijose gali gana stipriai įtakoti visos rinkos kryptį.