versija spausdinimui
(0)
Paskutinė prekybos diena šią savaitę akcijų rinkose turėtų baigtis be didesnių pokyčių. Vakar reikšmingesnių svyravimų taip pat nebuvo išvysta - Vakarų Europos rinkose akcijų indeksai demonstravo tik nežymius prieaugius, tuo tarpu JAV biržose akcijų kainų kreivės apskritai nebuvo linkusios keisti savo krypties. Vis dėlto, šiandien bent jau prekybos pradžioje turėtume stebėti apytikslius 0,3 proc. indeksų reikšmių ūgtelėjimus.
Šią savaitę Azijos ir Okeanijos rinkoms galima vadinti sėkminga - prie gerus makroekonominius rodiklius skelbusių Japonijos ir Australijos prisijungė ir Indija. Čia vien per spalio mėnesį fiksuotas 10,8 proc. pramonės gamybos augimas. Augimo tempai tokie įspūdingi, jog ekonomistams kelia nerimą galima gamybos bei logistikos pajėgumų stoka. Be to, esant tokiems augimo ne tik šiame sektoriuje, bet ir kitose ekonomikos srityse, centrinio banko atstovams jau kurį laiką nepavyksta suvaldyti šalies infliacijos lygio, esantis gerokai aukščiau toleruotinos ribos. Dėl tos priežasties tikėtinas valdžios įsikišimas ir didesnis ekonominis reguliavimas, kuris pirmiausia galėtų pasireikšti dar vienu palūkanų normos pakėlimu. Nepaisant to, šiandien šios šalies akcijų rinka kiek negatyviame regiono kontekste demonstruoja pusės procento augimą.
Šįryt rinkoje pasigirdo ekonomistų komentarų ir prognozių Europos rinkai 2011 metams. Trylikos ekonomistų apklausos duomenimis šio regiono akcijų rinka dėl gerėsiančių bendrovių veiklos rezultatų ir rekordiškai žemų palūkanų normų kitais metais turėtų augti vidutiniškai 12 proc. Dar optimistiškesni yra „Goldman Sachs Group" banko analitikai, kurie įžvelgia net 20 proc. rinkos augimą. Nepaisant Europą vis dar varginančių problemų, daug vilčių dedama į Vokietijos rinką, kurios bendrovės jau šiais metais demonstravo geresnius nei tikėtasi veiklos rezultatus.
Nors jau seniai prognozuotos, bet artimiausiu metu visai nelauktos, ketvirtadienį Baltijos šalių akcijų rinkose įsivyravo gana stiprios išpardavimų nuotaikos. Vilniaus biržos indeksas OMXV neteko 2 proc. savo vertės ir pademonstravo didžiausią pastarojo pusmečio vienos dienos procentinį nuosmukį. Kai kurių akcijų išpardavimai netgi įgavo lengvos panikos požymių, o neigiami kainų pokyčiai pasiekė 5 proc. ir daugiau. Vilniuje sudaryta 1800 sandorių, ir toks aukštas investuotojų aktyvumas parodo, kad sumažėjusios kainos į rinką priviliojo daugiau ilgalaikių pirkėjų, kurie jau seniai laukė tokios progos ir išnaudojo ją planuotiems apsipirkimams įvykdyti. Taline sandorių skaičius buvo daugiau nei 4 kartus mažesnis, o didžioji investuotojų dėmesio dalis buvo skirta geriamo vandens tiekimo bendrovės „Tallinna Vesi" akcijoms, kuriomis suprekiauta už daugiau kaip 2 mln. eurų. Yra nemažai pagrindo manyti, kad stambusis pardavėjas, kuris jau nuo pavasario generavo neišsenkančią akcijų pasiūlą, pagaliau pabaigė išparduoti savo turimą akcijų paketą. Spėjimą patvirtina vėliausi akcininkų sąrašų duomenys bei žemiausia vakar dienos kaina, 7,15 euro už akciją, sudarytas stambus sandoris, po kurio bendrovės akcijų kaina pradėjo kilti ir užbaigė prekybos sesiją su 2,1 proc. prieaugiu. Taigi, trumpu laikotarpiu galime išvysti techninių priežasčių sąlygotą šios akcijos kainos augimą.
Gynybinėmis laikomos akcijos kol kas daugiau mažiau išlaikė savo pozicijas. „TEO LT" akcijos vakar pademonstravo nulinį pokytį, brango kai kurių pieninių akcijos, nežymiai pigo „Lietuvos Dujos", „Stumbras". Reikia pastebėti, kad išvardintų bendrovių akcijos istoriškai pasižymi neblogu dividendiniu pajamingu. Tą patį galima pasakyti ir apie Talino biržoje brangusias „Tallinna Vesi" akcijas. Mūsų rinkoms netikėtai įgavus nemažai neapibrėžtumo, bei spekuliacinių pozicijų kainoms staigiai neriant žemyn, atitinkamai mažėja investuotojų rizikos apetitas, todėl dividendinės akcijos artimiausiu metu gali sulaukti gerokai daugiau dėmesio. Apskritai, artimiausių kelių dienų prekyba turėtų parodyti, ar vakarykštis nuosmukis reiškia tam tikrą krypties pasikeitimą, ar tai yra sveika trumpalaikė korekcija, po kurios akcijų kainos vėl gali mėginti šturmuoti naujas dviejų metų senumo aukštumas. Kol kas argumentai už vieną ar kitą scenarijų turi maždaug apylygį svorį.
Šią savaitę Azijos ir Okeanijos rinkoms galima vadinti sėkminga - prie gerus makroekonominius rodiklius skelbusių Japonijos ir Australijos prisijungė ir Indija. Čia vien per spalio mėnesį fiksuotas 10,8 proc. pramonės gamybos augimas. Augimo tempai tokie įspūdingi, jog ekonomistams kelia nerimą galima gamybos bei logistikos pajėgumų stoka. Be to, esant tokiems augimo ne tik šiame sektoriuje, bet ir kitose ekonomikos srityse, centrinio banko atstovams jau kurį laiką nepavyksta suvaldyti šalies infliacijos lygio, esantis gerokai aukščiau toleruotinos ribos. Dėl tos priežasties tikėtinas valdžios įsikišimas ir didesnis ekonominis reguliavimas, kuris pirmiausia galėtų pasireikšti dar vienu palūkanų normos pakėlimu. Nepaisant to, šiandien šios šalies akcijų rinka kiek negatyviame regiono kontekste demonstruoja pusės procento augimą.
Šįryt rinkoje pasigirdo ekonomistų komentarų ir prognozių Europos rinkai 2011 metams. Trylikos ekonomistų apklausos duomenimis šio regiono akcijų rinka dėl gerėsiančių bendrovių veiklos rezultatų ir rekordiškai žemų palūkanų normų kitais metais turėtų augti vidutiniškai 12 proc. Dar optimistiškesni yra „Goldman Sachs Group" banko analitikai, kurie įžvelgia net 20 proc. rinkos augimą. Nepaisant Europą vis dar varginančių problemų, daug vilčių dedama į Vokietijos rinką, kurios bendrovės jau šiais metais demonstravo geresnius nei tikėtasi veiklos rezultatus.
Nors jau seniai prognozuotos, bet artimiausiu metu visai nelauktos, ketvirtadienį Baltijos šalių akcijų rinkose įsivyravo gana stiprios išpardavimų nuotaikos. Vilniaus biržos indeksas OMXV neteko 2 proc. savo vertės ir pademonstravo didžiausią pastarojo pusmečio vienos dienos procentinį nuosmukį. Kai kurių akcijų išpardavimai netgi įgavo lengvos panikos požymių, o neigiami kainų pokyčiai pasiekė 5 proc. ir daugiau. Vilniuje sudaryta 1800 sandorių, ir toks aukštas investuotojų aktyvumas parodo, kad sumažėjusios kainos į rinką priviliojo daugiau ilgalaikių pirkėjų, kurie jau seniai laukė tokios progos ir išnaudojo ją planuotiems apsipirkimams įvykdyti. Taline sandorių skaičius buvo daugiau nei 4 kartus mažesnis, o didžioji investuotojų dėmesio dalis buvo skirta geriamo vandens tiekimo bendrovės „Tallinna Vesi" akcijoms, kuriomis suprekiauta už daugiau kaip 2 mln. eurų. Yra nemažai pagrindo manyti, kad stambusis pardavėjas, kuris jau nuo pavasario generavo neišsenkančią akcijų pasiūlą, pagaliau pabaigė išparduoti savo turimą akcijų paketą. Spėjimą patvirtina vėliausi akcininkų sąrašų duomenys bei žemiausia vakar dienos kaina, 7,15 euro už akciją, sudarytas stambus sandoris, po kurio bendrovės akcijų kaina pradėjo kilti ir užbaigė prekybos sesiją su 2,1 proc. prieaugiu. Taigi, trumpu laikotarpiu galime išvysti techninių priežasčių sąlygotą šios akcijos kainos augimą.
Gynybinėmis laikomos akcijos kol kas daugiau mažiau išlaikė savo pozicijas. „TEO LT" akcijos vakar pademonstravo nulinį pokytį, brango kai kurių pieninių akcijos, nežymiai pigo „Lietuvos Dujos", „Stumbras". Reikia pastebėti, kad išvardintų bendrovių akcijos istoriškai pasižymi neblogu dividendiniu pajamingu. Tą patį galima pasakyti ir apie Talino biržoje brangusias „Tallinna Vesi" akcijas. Mūsų rinkoms netikėtai įgavus nemažai neapibrėžtumo, bei spekuliacinių pozicijų kainoms staigiai neriant žemyn, atitinkamai mažėja investuotojų rizikos apetitas, todėl dividendinės akcijos artimiausiu metu gali sulaukti gerokai daugiau dėmesio. Apskritai, artimiausių kelių dienų prekyba turėtų parodyti, ar vakarykštis nuosmukis reiškia tam tikrą krypties pasikeitimą, ar tai yra sveika trumpalaikė korekcija, po kurios akcijų kainos vėl gali mėginti šturmuoti naujas dviejų metų senumo aukštumas. Kol kas argumentai už vieną ar kitą scenarijų turi maždaug apylygį svorį.