versija spausdinimui
(1)
Per pastarąsias dvi savaites Airijos pavadinimas labai dažnai skambėjo daugelyje žiniasklaidos priemonių, bet matyt tiek šios šalies valdžia, tiek eiliniai žmonės nebuvo patenkinti tokia šalies reklama. Airija tapo antroji po Graikijos skolose paskendusi euro zonos šalis, kuri dabar vis akivaizdžiau pati nesugeba susitvarkyti savo problemų. Nors iš pradžių šios šalies valdžios atstovai atkakliai neigė, kad jiems bus reikalinga finansinė parama iš išorės, tačiau Airijos drama pajudėjo link to, jog ši šalis kreipėsi pagalbos.
Airijos finansų ministras Brian Lenihan savaitgalį pripažino, kad šiai šaliai bus reikalinga parama iš išorės, jis tuo pačiu patvirtino rinkoje jau daugiau nei savaitę besitęsusias spekuliacijas, jog ši šalis pati nesugebės išspręsti savo finansinių problemų ir bus priversta kreiptis pagalbos.
„Aš rekomenduosiu mūsų vyriausybei, kad prisijungtume prie pagalbos programos ir pradėtume oficialias derybas šiuo klausimu“ – pareiškė Brian Lenihan, tuo pačiu pridėdamas, kad pagrindinis šių derybų elementas bus Airijos bankų restruktūrizavimo planas.
Tačiau Airijos finansų ministras paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad šiai šaliai bus reikalinga net triženklė finansinė parama. Kai kuriuose žiniasklaidos priemonėse buvo rašoma, kad Airijai reikės mažiausiai 120 mlrd. eurų vertės lėšų.
Tačiau analitikai spėja, kad Airijai bus reikalinga maždaug 45-90 mlrd. eurų vertės finansinė parama, na o galutinė suma priklausys nuo to, ar ši finansinė parama bus skirta tik Airijos bankų gelbėjimui, ar ji bus naudojama ir šios šalies biudžeto skylių lopymui.
Airijos finansų ministras Brian Lenihan teigia, kad šios šalies biudžeto deficitas sudaro 26 mlrd. eurų, ir jie esant dabartinėms rinkos sąlygoms nėra pajėgūs jo finansuoti.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, savaitgalį įvyko neeilinis Airijos valdžios posėdis, kurio metu buvo stengiamasi užbaigti būsimų ketverių metų biudžeto klausimą. Biudžeto pajamas bus stengiamasi padidinti naujais mokesčiais, na o viešosios išlaidos bus dar labiau karpomos. Kaip vienas iš sprendimų neatmetama tai, kad turtingiausiems šalies piliečiams bus įvestas nekilnojamo turto mokestis.
Be to Vokietija ir Prancūzija daro vis didesnį spaudimą Airijai, kad šioje šalyje būtų padidintas vienas iš mažiausių Europos sąjungoje pelno mokestis, kuris dabar sudaro vos 12,5 procentus.
Airijos finansų ministras Brian Lenihan savaitgalį pripažino, kad šiai šaliai bus reikalinga parama iš išorės, jis tuo pačiu patvirtino rinkoje jau daugiau nei savaitę besitęsusias spekuliacijas, jog ši šalis pati nesugebės išspręsti savo finansinių problemų ir bus priversta kreiptis pagalbos.
„Aš rekomenduosiu mūsų vyriausybei, kad prisijungtume prie pagalbos programos ir pradėtume oficialias derybas šiuo klausimu“ – pareiškė Brian Lenihan, tuo pačiu pridėdamas, kad pagrindinis šių derybų elementas bus Airijos bankų restruktūrizavimo planas.
Tačiau Airijos finansų ministras paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad šiai šaliai bus reikalinga net triženklė finansinė parama. Kai kuriuose žiniasklaidos priemonėse buvo rašoma, kad Airijai reikės mažiausiai 120 mlrd. eurų vertės lėšų.
Tačiau analitikai spėja, kad Airijai bus reikalinga maždaug 45-90 mlrd. eurų vertės finansinė parama, na o galutinė suma priklausys nuo to, ar ši finansinė parama bus skirta tik Airijos bankų gelbėjimui, ar ji bus naudojama ir šios šalies biudžeto skylių lopymui.
Airijos finansų ministras Brian Lenihan teigia, kad šios šalies biudžeto deficitas sudaro 26 mlrd. eurų, ir jie esant dabartinėms rinkos sąlygoms nėra pajėgūs jo finansuoti.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, savaitgalį įvyko neeilinis Airijos valdžios posėdis, kurio metu buvo stengiamasi užbaigti būsimų ketverių metų biudžeto klausimą. Biudžeto pajamas bus stengiamasi padidinti naujais mokesčiais, na o viešosios išlaidos bus dar labiau karpomos. Kaip vienas iš sprendimų neatmetama tai, kad turtingiausiems šalies piliečiams bus įvestas nekilnojamo turto mokestis.
Be to Vokietija ir Prancūzija daro vis didesnį spaudimą Airijai, kad šioje šalyje būtų padidintas vienas iš mažiausių Europos sąjungoje pelno mokestis, kuris dabar sudaro vos 12,5 procentus.
