versija spausdinimui
(0)
Ketvirtadienį JAV akcijos pigo investuotojams sutelkus dėmesį į darbo rinkos duomenis. Šiandien turi pasirodyti mėnesio darbo rinkos ataskaita, kuri, kaip tikimasi, parodys, kad liepą toliau mažėjo darbo vietų skaičius. Investuotojai į tai reaguoti pradėjo anksčiau fiksuodami pelnus.
Per savaitę naujų bedarbių skaičius išaugo 19 tūkst. iki 479 tūkst. – tai didžiausias skaičius per tris mėnesius. Birželį JAV neliko 125 tūkst. darbo vietų, daugiausia dėl pasibaigusios 225 tūkst. laikinų darbo vietų programos. Iki tol darbo vietų skaičius augo laipsniškai atsigaunant ekonomikai. Vis tik užimtumo lygis privačiame sektoriuje pastaruosius šešis mėnesius augo.
Mažmeninės prekybos apimtys liepą augo lėčiau nei laukta. „Thomson Reuters“, sekančio pardavimų duomenis kas mėnesį 28-iuose prekybos tinkluose, parodė, kad liepą pardavimai augo 2,9 proc., nors buvo tikimasi kiek daugiau.
Vakarų Europa
Vakar Europos centrinis bankas (ECB) jau 15 mėnesį iš eilės paliko galioti 1 proc. siekiančią bazinę palūkanų normą. Prognozuojama, kad palūkanos nekis iki 2011 m. trečio ketvirčio. Stebint ekonomikos atsigavimo ženklus, bankams gan sėkmingai atlaikius testavimą nepalankiomis sąlygomis ir aprimus obligacijų rinkoms, ECB mažina gegužę pradėtą obligacijų supirkimą. Dideliu iššūkiu yra rasti sprendimą, kaip sumažinti neribotą pinigų bankams pasiūlą nesukeliant sumaišties. Planai greičiausiai bus skelbiami rugsėjį.
D.Britanijos centrinis bankas pasekė ECB pėdomis ir paliko galioti 0,5 proc. siekiančią bazinę palūkanų normą. Pastaroji nekeičiama jau 18 mėnesių.
TVF atstovai pagyrė Graikiją dėl jos taupymo priemonių, kurios siekia 14 proc. nuo BVP, ir užsibrėžto tikslo sumažinti biudžeto deficitą. Pažymėta, kad iššūkiai ir rizikos išlieka, tačiau pažanga matoma. Po patikrinimo Graikija turėtų gauti paskolos dalį, kuri yra 9 mlrd. eurų.
Vokietijos gamyklų užsakymai per birželį, įvertinus sezoniškumą, šoktelėjo 3,2 proc., arba dvigubai sparčiau nei „Bloomberg“ apklaustų analitikų prognozių mediana. Metinis prieaugis siekė 24,6 proc. Augant produkcijos, ypač automobilių ir įrengimų, paklausai, šalies įmonės didina gamybos apimtis. Teigiamus pokyčius atspindi ir jau anksčiau skelbta statistika, kad Vokietijos verslo pasitikėjimo rodiklis liepą pasiekė trejų metų aukštumas. Tiesa, šiuo metu ekonomiką palaiko eksportas, o ne vidaus vartojimas. Užsienio rinkos vokiečiai tapo konkurencingesni ir dėl atpigusio euro. Nuo lapkričio pabaigos euro zonos valiuta JAV dolerio atžvilgiu tebėra nusilpusi 13 proc., nors pastaruoju metu kryptis ėmė keistis ir nuo birželio euras sustiprėjęs dešimtadaliu.
Azija
Kitą savaitę susirenkantys Japonijos centrinio banko valdytojai, tikėtina, nuspręs nekeisti dabartinės politikos, kadangi nėra visiškai įsitikinę, jog stiprėjanti jena sugriaus ekonomikos atsigavimą. Taip mano 16 iš 17 „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų. Dabartinis premjeras Naoto Kan irgi sušvelnino savo toną banko atžvilgiu, taip pat dalis kompanijų, tokios kaip „Sony Corp.“ ar „Toyota Motor Corp.“, didina savo pelno prognozes, todėl bankas jaučia mažesnį išorės spaudimą imtis papildomų priemonių kovai su defliacija.
Baltijos šalys
Estijoje liepos mėn. užfiksuota 2,9 proc. metinė ir 0,3 proc. mėnesinė infliacija. Metinis infliacijos lygis praėjusį mėn. buvo šiek tiek mažesnis nei birželio mėn., kai siekė 3,5 proc. Tiesa, metinė infliacija liepą buvo mažesnė nei birželį dar ir dėl to, kad nebesijautė PVM pakėlimo praėjusių metų viduryje nuo 18 iki 20 proc. efektas. Reiktų pastebėti, kad per metus daugiausia pabrangę buvo komunikacijų ir susisiekimo paslaugos, o labiausiai atpigę namų apyvokos prekės bei viešbučių ir restoranų paslaugos. Labiausiai atpigo miltai, tačiau panašu, kad dėl išaugusių kviečių kainų rinkoje, jų brangimas artimiausiais mėn. yra neišvengiamas ir gali būti pakankamai stiprus.
Vidurio ir Rytų Europa
Čekijos centrinis bankas nepakeitė bazinės palūkanų normos palikdamas galioti senąją, siekiančią 0,75 proc. Pasak Centrinio banko, pinigų politikos griežtinimo pradžia gali būti atidėta iki kitų metų antros pusės dėl mažesnės nei tikslinė infliacijos.
Tarptautinis valiutos fondas po 10 dienų apsilankymo Rumunijoje rekomenduos išmokėti sekančią paskolos dalį, jei šalis padengs įsiskolinimus privačioms kompanijoms. Vyriausybė turėtų sutikti padengti apie 2 mlrd. lėjų (470 mln. eurų) įsiskolinimą šalies įmonėms. Rugsėjo mėnesį suplanuota išmoka Rumunijai turėtų sudaryti 900 mln. eurų iš 20 mlrd. eurų paskolos. Priminsime, kad šalis deda dideles pastangas vykdydama TVF reikalavimus ir siekdama sumažinti biudžeto deficitą iki 6,8 proc. nuo BVP lygio. Vasaros pradžioje Rumunija 5 proc. pakėlė pridėtinės vertės mokestį (iki 24 proc.) ir ketvirčiu sumažino viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.
Serbijos centrinis bankas netikėtai padidino bazinę palūkanų normą nuo 8 proc. iki 8,5 proc. Pirmas per daugiau nei pusantrų metų palūkanų kilstelėjimas rodo nerimą, kad silpnėjantis dinaras gali padidinti infliaciją iki didesnio nei tikimasi lygio.
Žaliavos
Ketvirtadienį „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje šiek tiek krito, tačiau vis vien kaina dar sugebėjo išsilaikyti aukščiau 82 JAV dolerių už barelį. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinėmis dienomis naftos rinką lydi pakankamai daug prastų naujienų, dabartinis kainos lygis atrodo pakankamai aukštas ir net šiek tiek stebina, kad kaina nesikoregavo stipriau. Ypač neigiamos žinios dar trečiadienį atėjo iš JAV energetikos administracijos, kuri pranešė apie rekordines benzino atsargas šalyje bei padidėjusias žaliavinės naftos atsargas Kušingo saugyklose, kurios yra „NYMEX“ biržoje prekiaujamos naftos pristatymo vieta.
Vario kaina vakar Londono metalų biržoje smuko. Panašu, kad artimiausiomis dienomis galime išvysti vario kainos korekciją po pakankamai spartaus vario pabrangimo per paskutines kelias savaites. Nors vakar atsargos ir krito 875 tonomis, tačiau taip pat smuko ir pažymų apie sandėlius paliksiantį varį skaičius, o tai perspėja, kad atsargų mažėjimas gali sulėtėti. Įdomu ir tai, kad vakar didžiausios vario gamybos bendrovės „Codelco“ vadovas pakomentavo, kad vario paklausos augimas Kinijoje 2010 m. II pusm. sulėtės ir jis tikisi apie 8 proc. metalo paklausos augimo tiek šiais, tiek ir kitais metais.
Per savaitę naujų bedarbių skaičius išaugo 19 tūkst. iki 479 tūkst. – tai didžiausias skaičius per tris mėnesius. Birželį JAV neliko 125 tūkst. darbo vietų, daugiausia dėl pasibaigusios 225 tūkst. laikinų darbo vietų programos. Iki tol darbo vietų skaičius augo laipsniškai atsigaunant ekonomikai. Vis tik užimtumo lygis privačiame sektoriuje pastaruosius šešis mėnesius augo.
Mažmeninės prekybos apimtys liepą augo lėčiau nei laukta. „Thomson Reuters“, sekančio pardavimų duomenis kas mėnesį 28-iuose prekybos tinkluose, parodė, kad liepą pardavimai augo 2,9 proc., nors buvo tikimasi kiek daugiau.
Vakarų Europa
Vakar Europos centrinis bankas (ECB) jau 15 mėnesį iš eilės paliko galioti 1 proc. siekiančią bazinę palūkanų normą. Prognozuojama, kad palūkanos nekis iki 2011 m. trečio ketvirčio. Stebint ekonomikos atsigavimo ženklus, bankams gan sėkmingai atlaikius testavimą nepalankiomis sąlygomis ir aprimus obligacijų rinkoms, ECB mažina gegužę pradėtą obligacijų supirkimą. Dideliu iššūkiu yra rasti sprendimą, kaip sumažinti neribotą pinigų bankams pasiūlą nesukeliant sumaišties. Planai greičiausiai bus skelbiami rugsėjį.
D.Britanijos centrinis bankas pasekė ECB pėdomis ir paliko galioti 0,5 proc. siekiančią bazinę palūkanų normą. Pastaroji nekeičiama jau 18 mėnesių.
TVF atstovai pagyrė Graikiją dėl jos taupymo priemonių, kurios siekia 14 proc. nuo BVP, ir užsibrėžto tikslo sumažinti biudžeto deficitą. Pažymėta, kad iššūkiai ir rizikos išlieka, tačiau pažanga matoma. Po patikrinimo Graikija turėtų gauti paskolos dalį, kuri yra 9 mlrd. eurų.
Vokietijos gamyklų užsakymai per birželį, įvertinus sezoniškumą, šoktelėjo 3,2 proc., arba dvigubai sparčiau nei „Bloomberg“ apklaustų analitikų prognozių mediana. Metinis prieaugis siekė 24,6 proc. Augant produkcijos, ypač automobilių ir įrengimų, paklausai, šalies įmonės didina gamybos apimtis. Teigiamus pokyčius atspindi ir jau anksčiau skelbta statistika, kad Vokietijos verslo pasitikėjimo rodiklis liepą pasiekė trejų metų aukštumas. Tiesa, šiuo metu ekonomiką palaiko eksportas, o ne vidaus vartojimas. Užsienio rinkos vokiečiai tapo konkurencingesni ir dėl atpigusio euro. Nuo lapkričio pabaigos euro zonos valiuta JAV dolerio atžvilgiu tebėra nusilpusi 13 proc., nors pastaruoju metu kryptis ėmė keistis ir nuo birželio euras sustiprėjęs dešimtadaliu.
Azija
Kitą savaitę susirenkantys Japonijos centrinio banko valdytojai, tikėtina, nuspręs nekeisti dabartinės politikos, kadangi nėra visiškai įsitikinę, jog stiprėjanti jena sugriaus ekonomikos atsigavimą. Taip mano 16 iš 17 „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų. Dabartinis premjeras Naoto Kan irgi sušvelnino savo toną banko atžvilgiu, taip pat dalis kompanijų, tokios kaip „Sony Corp.“ ar „Toyota Motor Corp.“, didina savo pelno prognozes, todėl bankas jaučia mažesnį išorės spaudimą imtis papildomų priemonių kovai su defliacija.
Baltijos šalys
Estijoje liepos mėn. užfiksuota 2,9 proc. metinė ir 0,3 proc. mėnesinė infliacija. Metinis infliacijos lygis praėjusį mėn. buvo šiek tiek mažesnis nei birželio mėn., kai siekė 3,5 proc. Tiesa, metinė infliacija liepą buvo mažesnė nei birželį dar ir dėl to, kad nebesijautė PVM pakėlimo praėjusių metų viduryje nuo 18 iki 20 proc. efektas. Reiktų pastebėti, kad per metus daugiausia pabrangę buvo komunikacijų ir susisiekimo paslaugos, o labiausiai atpigę namų apyvokos prekės bei viešbučių ir restoranų paslaugos. Labiausiai atpigo miltai, tačiau panašu, kad dėl išaugusių kviečių kainų rinkoje, jų brangimas artimiausiais mėn. yra neišvengiamas ir gali būti pakankamai stiprus.
Vidurio ir Rytų Europa
Čekijos centrinis bankas nepakeitė bazinės palūkanų normos palikdamas galioti senąją, siekiančią 0,75 proc. Pasak Centrinio banko, pinigų politikos griežtinimo pradžia gali būti atidėta iki kitų metų antros pusės dėl mažesnės nei tikslinė infliacijos.
Tarptautinis valiutos fondas po 10 dienų apsilankymo Rumunijoje rekomenduos išmokėti sekančią paskolos dalį, jei šalis padengs įsiskolinimus privačioms kompanijoms. Vyriausybė turėtų sutikti padengti apie 2 mlrd. lėjų (470 mln. eurų) įsiskolinimą šalies įmonėms. Rugsėjo mėnesį suplanuota išmoka Rumunijai turėtų sudaryti 900 mln. eurų iš 20 mlrd. eurų paskolos. Priminsime, kad šalis deda dideles pastangas vykdydama TVF reikalavimus ir siekdama sumažinti biudžeto deficitą iki 6,8 proc. nuo BVP lygio. Vasaros pradžioje Rumunija 5 proc. pakėlė pridėtinės vertės mokestį (iki 24 proc.) ir ketvirčiu sumažino viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.
Serbijos centrinis bankas netikėtai padidino bazinę palūkanų normą nuo 8 proc. iki 8,5 proc. Pirmas per daugiau nei pusantrų metų palūkanų kilstelėjimas rodo nerimą, kad silpnėjantis dinaras gali padidinti infliaciją iki didesnio nei tikimasi lygio.
Žaliavos
Ketvirtadienį „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje šiek tiek krito, tačiau vis vien kaina dar sugebėjo išsilaikyti aukščiau 82 JAV dolerių už barelį. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinėmis dienomis naftos rinką lydi pakankamai daug prastų naujienų, dabartinis kainos lygis atrodo pakankamai aukštas ir net šiek tiek stebina, kad kaina nesikoregavo stipriau. Ypač neigiamos žinios dar trečiadienį atėjo iš JAV energetikos administracijos, kuri pranešė apie rekordines benzino atsargas šalyje bei padidėjusias žaliavinės naftos atsargas Kušingo saugyklose, kurios yra „NYMEX“ biržoje prekiaujamos naftos pristatymo vieta.
Vario kaina vakar Londono metalų biržoje smuko. Panašu, kad artimiausiomis dienomis galime išvysti vario kainos korekciją po pakankamai spartaus vario pabrangimo per paskutines kelias savaites. Nors vakar atsargos ir krito 875 tonomis, tačiau taip pat smuko ir pažymų apie sandėlius paliksiantį varį skaičius, o tai perspėja, kad atsargų mažėjimas gali sulėtėti. Įdomu ir tai, kad vakar didžiausios vario gamybos bendrovės „Codelco“ vadovas pakomentavo, kad vario paklausos augimas Kinijoje 2010 m. II pusm. sulėtės ir jis tikisi apie 8 proc. metalo paklausos augimo tiek šiais, tiek ir kitais metais.